Nieko nepirkimo diena: ką iš tiesų ji reiškia?

 (64)
Visam pasauliui kovojant su klimato kaita, gamtos, oro tarša, kaip vienas iš ginklų pasitelkiama atliekų mažinimas. Nuolat diskutuojama, kaip sumažinti atliekų susidarymą ir jų patekimą į sąvartynus, siūlomos įvairios atliekų panaudojimo alternatyvos, užsiimama ir edukacine veikla. Viena tokių – Europos atliekų mažinimo savaitė. Kuo ji nustebins šiemet ir kokių atliekų tvarkymo tikslų vedama ją pradeda Lietuva?
© DELFI / Andrius Ufartas

Su atliekomis kovoja visa ES

Dėl aplinkosauginių priežasčių Europos Sąjungos šalys bei kai kurios kitos valstybės stengiasi rasti alternatyvas, kaip sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. Prie šių tikslų jungiasi ir Lietuva. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB 4 str. ES šalims narėms nurodo vadovautis atliekų hierarchija – parengti pakartotiniam naudojimui (rūšiavimas), perdirbti, kitaip panaudoti (pvz., energijai išgauti), šalinimas. Be to, Lietuva iki 2020 m. įsipareigoja perdirbti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų, t.y. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 35 proc. atliekų.

Eurostat 2015 metų duomenimis, Lietuvoje komunalinių atliekų vienam gyventojui 2015 metais susidarė daugiau nei kaimyninėse šalyse (Lietuva – 448, Latvija – 404, Estija – 359 kg/gyv.), bet mažiau nei ES vidurkis (476 kg/gyv.). Sąvartynuose Lietuva laidojo daugiau nei 700 tūkst. tonų atliekų, arba 242 kg skaičiuojant vienam gyventojui, kai tuo tarpu ES vidurkis - 122 kg/gyv., t.y. daugiau nei 50 proc. atliekų buvo šalinama sąvartynuose, 12 proc. sudeginama, o 34 proc. perdirbama ar kompostuojama.

Sąvartynas
Sąvartynas
© AM

Kaltina besaikį vartojimą

Nors per keletą metų rezultatai kito, gamtosaugininkai ir aplinkosaugos puoselėtojai vis dar piktinasi nerūšiuojančiais ir aplinkos nesaugančiais gyventojais. GRYNAS.lt kalbintas Mindaugas piktinasi, kad šiandien žmonių vartojimas yra besaikis ir tai priveda prie didžiulio neišrūšiuotų atliekų kiekio.

„Mūsų visuomenė yra vartotojiška ir taip mes paliekame labai daug atliekų. Todėl einant į parduotuvę visada reikia susimąstyti, kiek pirkdami mes realiai pagaminame atliekų. Visuomet reikia pasverti, ar mums ta prekė būtina. Gerai pagalvoję sutaupytume ir pinigų ir pridarytume mažiau atliekų. Tai būtų nauda visiems. Pats stengiuosi vartoti tausodamas atliekas. Man tai pavyksta, nes stengiuosi daiktus perdirbti ir naudoti juos kitoms reikmėms“, – patirtimi dalijasi Mindaugas.

Atliekų prevencijai ir edukacijai skirta visa savaitė

Vis dėlto pasaulio bendruomenė aktyviai kovoja su atliekomis. Lapkričio 18 dieną prasidėjo Europos atliekų mažinimo savaitė, kuri minima ir Lietuvoje. Aplinkos ministerija jau trečius metus iš eilės organizuoja renginius, skirtus atliekų prevencijai. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, renginių metu jų dalyviai susipažįsta su pagrindinėmis atliekų susidarymo ir tvarkymo problemomis, ieško galimybių mažinti susidarančių atliekų kiekį, tinkamai tvarkyti jau susidariusias atliekas, keičiasi idėjomis apie antrinį jų panaudojimą. Akcijos dalyviai iš atliekų gamina žaislus, interjerui ar buičiai skirtus daiktus, siuva daugkartinio naudojimo maišelius, keičiasi nebereikalingais daiktais ir t. t. Renginių ciklą užbaigs įstaigų, įmonių, organizacijų, švietimo įstaigų, valstybės institucijų ir kitų, neabejingų atliekų prevencijai, projektų pristatymai, kurių metu jie dalinsis mintimis, kaip antrą kartą panaudoti atliekas, kitaip tariant, kaip prikelti atliekas „antram gyvenimui“.

Šiemet dalyvauti akcijoje, kaip sakė ministerijos Atliekų departamento vyriausioji specialistė Lina Valintėlė, užsiregistravo virš 120 šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų. 19 iš jų renginius organizuos tarptautiniu mastu. Savaitės dalyviai yra suplanavę apie 400 renginių. Tai didžiausias tokių renginių skaičius per pastaruosius trejus metus, kai prie Europos atliekų mažinimo savaitės akcijos prisijungė ir Lietuva.

Verta paminėti, kad per pastaruosius 4 metus Europoje ir kai kuriose kitose, prie renginio prisijungusiose šalyse, suorganizuota per 48 oficialių atliekų mažinimo renginių. Dalyvavo 43 šalys, išvengta apie 47 000 tonų atliekų.

Svarbiausia atsakingas vartojimas

Aplinkos viceministras Dalius Krinickas pasakoja, kad Europos atliekų mažinimo savaitė iš esmės yra atliekų prevencijos savaitė, kurios metu vykstantys renginiai skirti edukacijai, ką daryti, kad susidarytų kuo mažiau atliekų.

„Iš esmės, prevencija yra susijusi su tuo, kad atlieka neturi susidaryti. Kitaip tariant, jos neišmesti, panaudoti ją pakartotinai arba atiduoti tam, kam reikia. Mes matėme įvairių pavyzdžių, kaip iš marškinėlių, kurie jau yra nebenaudojami, žmonės sugalvoja pasisiūti pirkinių maišelį. Tai irgi yra vienas iš tokių įdomesnių panaudojimo būdų, kuris prailgina daikto panaudojimo laiką. Anksčiau ar vėliau jis, aišku, vis tiek atsidurs šiukšlių dėžėje, tačiau faktas, kad jo naudojimo laikas yra prailginamas“, – aiškina D. Krinickas.

Nieko nepirkimo diena: ką iš tiesų ji reiškia?
© Bendrovės archyvas

Viceministras tęsia, kad mažinant atliekų kiekį svarbiausia suvokti, jog viena pagrindinių priemonių tai padaryti yra saikingas ir atsakingas vartojimas. Anot jo, Lietuva jau gali pasidžiaugti puikiais plastikinių maišelių prevencijos rezultatais: „Pats vartojimas nėra blogai tokiu atveju, jei žmogus, sakykim, nenaudoja plastikinių maišelių, o renkasi daugkartinio naudojimo maišelius. Negerai yra, kai perkama daugiau daiktų, o po to jie išmetami. Todėl visų pirma reikia pradėti nuo savęs, keisti šiuos savo buities įpročius. Tai gali padaryti kiekvienas žmogus. <...> Šiaip Lietuva per porą metų įrodė, kad ji gali sumažinti, ir labai drastiškai, plastikinių maišelių naudojimą.“

Rūšiavimas neišvengiamas

Vis dėlto, kaip vieną pagrindinių atliekų prevencijos dalykų viceministras įvardija rūšiavimą. Jo teigimu, labai svarbu atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, pavyzdžiui, namuose, biure, maitinimo įstaigoje.

„<...> Kuo anksčiau žaliava išrūšiuojama, tuo daugiau ją galima panaudoti pakartotinai. <...> Jei žmogus gyvena mažame bute, bet turi balkoną, tai atliekas, kurias galima rūšiuoti, pavyzdžiui, pakuotes ir kurios negenda, gali laikyti balkone iki išmetimo arba kitose vietose, jei butas didesnis ir žmogus gali pasistatyti papildomą šiukšliadėžę. Šios priemonės sumažina tų atliekų kiekį, kurios jau patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą“, – akcentuoja D. Krinickas.

Po to, kai atliekos išrūšiuojamos, gaminamos antrinės žaliavos, išskiriant išrūšiuotas atliekas į įvairias skirtingas frakcijas, pavyzdžiui, plastikas po atskyrimo nuo kitų atliekų Lietuvoje dar rūšiuojamas į 7 rūšis.

„Tai kuo tiksliau išrūšiuoji plastiką, tuo lengviau jį panaudoti tolimesnėje gamyboje. Nes jis yra labai įvairus, japonai net 11 rūšių rūšiuoja. Kadangi plastiko sudėtyje yra nemažai cheminių medžiagų, tai efektyvesnis rūšiavimas prisideda prie efektyvesnio perdirbimo ir geresnės kokybės žaliavų pagaminimo“, – aiškina viceministras.

Dalius Krinickas
Dalius Krinickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot D. Krinicko, plastiko, stiklo, popieriaus, metalo rūšiavimo rezultatai parodė, kad lietuviai moka ir gali rūšiuoti, todėl ateityje numatomas dar didesnis ir patogesnis atliekų rūšiavimas. Viceministras pasakoja apie planus suteikti daugiabučių gyventojams galimybę kompostuoti bioskaidžias ir rūšiuoti tekstilės atliekas: „Pirmas žingsnis žengtas: plastikas, popierius, stiklas ir metalas - tikrai žinom, kaip rūšiuoti. Kitas žingsnis yra maisto ir tekstilės atliekų atskiras surinkimas. Čia yra visi tie dabartiniai <...> vertinimai, skaičiavimai, kaip tai galima padaryti mažiausiais kaštais, kad gyventojams kainuotų kuo mažiau, kur yra didesnė ekonominė nauda tvarkyti maisto atliekas, kaip tvarkyti, ar tai gali padaryti privatus verslas. Kitas žingsnis - atskiras tekstilės atliekų surinkimas. Dalis jos yra vienkartinė, bet jos rūšiavimas išimtų didelį kiekį tų atliekų iš bendro srauto.“

Mano, kad rūšiuoti trūksta sąlygų

Kad pirminis rūšiavimas yra bene veiksmingiausia priemonė, leidžianti mažinti atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį, sako ir Žaliosios politikos instituto projektų vadovė Ieva Budraitė. Kaip ir viceministras D. Krinickas, ji aiškina, kad rūšiuojant atliekas gyventojai gali kruopščiai atskirti antrines žaliavas nuo atliekų, o antrinės žaliavos sukaupiamos santykinai švarios ir tinkamos tolesniam apdorojimui ir perdirbimui.

Tačiau, anot jos, Lietuvoje norint rūšiuoti atliekas vis dar susiduriama su kliūtimis: „Efektyvi ir gyventojams patogi buitinių atliekų surinkimo infrastruktūra, gyventojų turima informacija apie buitinių atliekų surinkimo tvarką ir naudą gyventojų aplinkosauginės vertybės ir motyvacija. <...> Tenka apgailestauti, kad nei vienam iš šių veiksnių neskiriamas pakankamas dėmesys.“

Reikia pereiti prie žiedinės ekonomikos

Kita vertus, galimai nerūšiavimą lemiančius veiksnius gali kompensuoti paprasčiausiai saikingas vartojimas. I. Budraitė tvirtina, kad besaikis vartojimas lemia ne tik didelius atliekų kiekius, bet ir nepaskaičiuotą išteklių eikvojimą. Anot jos, šią problemą galima išspręsti transformavus bendrąjį ekonomikos veikimą į labiau socialiai ir ekologiškai orientuotą. Čia ir vėl pabrėžiama žiedinė ekonomika.

„Tai reiškia visiškai pereiti prie žiedinės, arba uždaro ciklo, ir, vadinamosios, neintensyvios ekonomikos (slow economy), kai ištekliai išlaikomi visoje gamybos ir vartojimo grandinėje. Vis dėlto, kalbėdami apie einamąją situaciją, manau, visų pirma, turime pripažinti, kad šiuo metu, rinkos ekonomikos sąlygomis jis yra neišvengiamas. Tačiau ką galime padaryti augančio vartojimo tempų, apimčių ir šalutinio poveikio aplinkai bei socialinei sričiai kontekste - kalbėti apie būtinybę diegti atsakingo ir saikingo vartojimo principus“, – mano Žaliosios politikos instituto projektų vadovė.

Ji taip pat dalijasi patarimais, kaip keisti savo vartojimo įpročius.

Diena, kai madinga nieko nepirkti

Puiki proga pradėti rūpintis aplinka, mažinti atliekų kiekį ir vartojimą yra lapkričio 24 diena – Pasaulinė nieko nepirkimo diena. Žaliosios politikos instituto projektų vadovė I. Budraitė pasakoja, kad Nieko nepirkimo diena buvo paskelbta kaip simbolinis protestas prieš Vakaruose įsigalėjusį konsiumerizmą (sistemą, kurioje perkamosios galios didėjimas laikomas vieninteliu gerovės indikatoriumi), tačiau, anot pašnekovės, į šią dieną reikėtų žiūrėti ne kaip vienadienę akciją, o veikiau kaip į simbolinį startą įpročių keitimui.

Jau ne vienerius metus Lietuvoje Nieko nepirksiu dienos renginius organizuojantis susivienijimas Žali.LT ir vystomojo bendradarbiavimo asociacija „Litdea“ gyventojus kviečia ateiti į daiktų mainų erdvę savo mieste, kuri yra tarsi savotiška mugė, kur bus galima pasidalinti nereikalingais daiktais, drabužiais ir maisto produktais. Vienas iš Žali.LT susivienijimo dalyvių Leonas Toliautas pabrėžia, kad mainų tikslas yra pakviesti žmones bent vienai dienai iškeisti individualizuotą apsipirkinėjimą į galimybę tapti sveikesnės ir sąmoningesnės bendruomenės nariais.

„Siekdami prisijungti prie tarptautiniu mastu minimos Nieko nepirksiu dienos, Žali.LT jau keli metai iš eilės jos metu organizuoja įvairius renginius ir akcijas. Dažniausiai vyksta dirbtuvės, kurių metu mokomės gaminti Kalėdinius papuošimus iš nebereikalingų ir panaudotų daiktų. Esame organizavę akcijas prie didžiųjų prekybos centrų, ragindami žmones apsigręžti ir tą dieną nieko nepirkti, atkreipdami dėmesį į ir taip stalčiuose dūlančius nenaudojamus daiktus, gausiai išmetamą maistą. Konkrečios veiklos nebūna didelės, tačiau sulaukia pakankamai žmonių, kad užpildytume tas erdves, kuriose jos vyksta. Nesiekiame organizuoti vieno didelio renginio, manome, kad būtent vietinių bendruomenių veiksmai yra teikia daugiausiai galimybių spręsti perteklinio vartojimo keliamas problemas", - teigia L. Toliautas.

Nieko nepirkimo diena – tai menininko Ted'o Dave'o inicijuota akcija, siekianti atkreipti dėmesį į perdėtą vartotojiškumą, jo žalą planetai ir socialinei aplinkai. Susivienijimas Žali LT kasmet mini šią dieną Lietuvoje – stengiamės paskatinti žmones bent vieną dieną susilaikyti nuo nereikalingų pirkinių, kurių gaminimas eikvoja gamtinius ir žmogiškuosius resursus, veda prie vis didėjančių sąvartynų ir atliekomis užgriozdintų pamiškių. Akcija vyksta jau įsibėgėjus prekybos centrų pučiamai Kalėdų sezono pirkligei, kuri tik padidina vartojimą, tačiau iškreipia pačios šventės esmę.

Nieko nepirkimo diena – iššūkis Kalėdų karštinei

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas taip pat akcentuoja Pasaulinės nieko nepirkimo dienos svarbą ir ragina į artėjančias šventes pažvelgti kūrybiškai: nepirkti bet ko, o verčiau atkreipti dėmesį į namuose esančius nereikalingus daiktus.

„Pirmiausia, tai yra tam tikras atsakas į šitą laikotarpį, kai iš tikrųjų yra masinis apsipirkinėjimas. Yra tiesiog noras priminti, kad ne materialiniai dalykai lemia, kaip mes švęsime šventes. Taip pat tai yra tam tikras būdas sustabdyti tą bėgimą, kad žmonės iš esmės galvotų apie šventę, kuo dalinasi ir kaip kuriama šventė: jausmu, dėmesiu, tam tikromis dovanomis, bet tai gali būti pagaminta iš šalia esančių daiktų“, – aiškina M. Norbutas.

Martynas Norbutas
Martynas Norbutas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, Nieko nepirkimo diena orientuota į tvarumo vystymą, kai jau kartą turėti daiktai prikeliami antram gyvenimui, nenaudojant papildomos energijos ar medžiagų jų perdirbimui: „Čia nebereikia papildomos energijos, medžiagų tam, kad būtų kažkas sukurta. Tai būtent nepirkimo diena ir atliekų mažinimo savaite norima pasakyti, kad nepirkime to, ko mums ir mūsų artimiesiems nereikia, nekurkime papildomų atliekų, apsidairykime aplinkui ir galbūt sukurkime kažką savo rankomis, panaudoję seną daiktą.“

Nors savaitė be atliekų atrodo neįmanomas dalykas, tačiau vis dėlto Europos atliekų mažinimo savaitės renginių metu gyventojai gali įsitikinti, kad kiekvieną atlieką galima panaudoti antrą kartą. O vienas svarbiausių dalykų, rūpinantis mažesniais atliekų kiekiais – mažesnis vartojimas, kurio pradžia gali būti simbolinė Pasauline nieko nepirkimo diena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)