Šią technologiją ketina naudoti įmonė „Plastic chips". Šiuo metu Lietuvoje kasmet susidaro daugiau nei 2000 tonų perdirbti tinkamų medicininių atliekų, kurių didžioji dalis šiuo metu išvežama į užsienį.
Siekiant užkirsti kelią užkratų plitimui, tradiciškai medicininės atliekos yra deginamos ar prieš jas galutinai sutvarkant - nukenksminamos garų sterilizatoriuose (autoklavuose), mikrobangų įrenginiuose arba cheminiu būdu.
Tačiau atliekas deginant išsiskiria itin pavojingų aplinkai medžiagų, autoklavuose ar mikrobangų įrenginiuose apdorotos atliekos, nors ir nukenksmintos, išlieka šlapios (todėl tampa netinkamos deginti ir turi būti šalinamos sąvartynuose) bei išlaiko nemalonų kvapą. Be to, naudojant šias technologijas išlieka didelė avarijos ir infekuotų medžiagų pasklidimo rizika.
„Šiuo metu Lietuvos ligoninės susiduria su opia medicininių atliekų tvarkymo problema: nesant galimybės jas sutvarkyti šiuolaikiniu būdu, jos yra priverstos atliekas pačios rūšiuoti ir nukenksminti jau ne pirmus metus skaičiuojančiais, gariniais autoklavais. Negana to, net ir nukenksmintos medicininės atliekos vis tiek lieka medicininėmis - jų negalima deginti atliekų deginimo gamyklose, todėl ligoninės jas turi atiduoti tvarkyti specializuotoms įmonėms“, - sakė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Apie naują medicininių atliekų perdirbimo technologiją GRYNAS.lt papasakojo įmonės vadovas Darius Šikarskas.
„Medicininių atliekų kiekis Lietuvoje nuolatos auga, nes žmonės geriau gyvena, gali naudoti daugiau vienkartinių priemonių ir augimo tendencija yra. Mūsų įmonė nori įsisavinti Norvegijos fondų paramą, ji sudaro iki 45 proc. projekto investicijų. Tokios technologijos Lietuvoje tikrai nėra, esame pirmieji, nors pasaulyje ši technologija jau plačiai naudojama“, - pasakojo D. Šikarskas.
Anot pašnekovo, yra nemažai medicinos atliekų sutvarkymo technologijų, bet jos yra morališkai pasenusios: „Yra mikrobangų nukenksminimas, cheminis nukenksminimas, nukenksminimas garais. Bet tai yra ganėtinai pavojinga. Be to, visos šios technologijos neišsprendžia problemos - atliekos lieka atliekomis. Pavyzdžiui, jeigu tu įdedi švirkštą, švirkštą ir ištrauki, tik kad jis yra nukenksmintas ir ten nebėra užkrato. Nauja technologija išsprendžia problemą, nes galutinis produktas yra alternatyvus kuras, kurį galima nukreipti energijai gauti į cemento ar atliekų deginimo gamyklas ir kitur.“
Įmonės vadovas atskleidė, koks yra technologijos veikimo principas: „Atliekos yra sudedamos į hermetišką talpą ir jos yra malamos, nuo trinties kyla temperatūra, ji pakyla iki 150 laipsnių. Vėliau atlieka yra ataušinama ir išeina žalias pluoštas. Tai yra pilnai neatpažįstama atlieka. Gauname vienalytę neatpažįstamą bekvapią medžiagą, iš kurios galima toliau išgauti energiją.“
Įmonė mano, kad galėtų perdirbti iki 85 proc. visų Lietuvos medicininių atliekų.
„Būtų išspręsta daug problemų, pinigai neišplauktų į Latviją, kur dabar yra perdirbama nemažai atliekų. Bet mes negalime perdirbti farmacinių atliekų kaip vaistai, chemija, sprogstamos dalys. Galime perdirbti tvarsčius, švirkštus, adatas, lašelines, chalatus, pirštines ir t.t. Tikiuosi, kad didžioji dalis atliekų perdirbimui keliaus pas mus, nes surinkėjus vilios kaina. Mes galime atliekas perdirbti žymiai pigiau, kaina yra kažkur dvigubai mažesnė.“
