Elektronikos atliekos, atsiduriančios mišrių komunalinių atliekų konteineryje, yra rimta problema. Tad kaip tinkamai pasirūpinti po švenčių (ir ne tik) likusiomis elektroninėmis atliekomis, kad jos nekeltų grėsmės gamtai?
Atliekų konteineris
© Anželika Stackevič

Sugedę elektros bei elektroninės įrangos prietaisai vis dar metami į bendruosius konteinerius arba atsiduria pamiškėse, pakelėse ar kitur, kur neturėtų būti. Jiems yrant daroma didelė žala aplinkai ir savo sveikatai.

Itin kenksmingos

Į sąvartynus išmesti ar netinkamai ardomi elektroniniai prietaisai irdami į aplinką išskiria ypač pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas (freonus), nervų sistemą galintį pažeisti šviną, o smegenis – kadmį. Ypač neigiamas pasekmes žmogaus organizmui gali turėti vandens telkinius ir dirvožemį užteršiantis gyvsidabris bei tepalai ir plastikai.

Didelė problema yra sunkieji metalai. Nors jie aplinkoje išsiskiria negreitai, bet per dirvožemį ir gruntinį vandenį yra teršiami paviršiniai vandens telkiniai. Tokiu būdu metalai patenka į mitybos grandinę ir galiausiai atsiduria mūsų lėkštėje. Būtina suprasti, kad aplinkos teršimas – tai tiesioginis kenkimas savo sveikatai. Dėl šių priežasčių elektroninės atliekos priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai turinčių atliekų.

Elektronikos atliekų dėžės
Elektronikos atliekų dėžės
© Organizacijos nuotr.

Įdomus tyrimas prieš kelerius metus buvo atliktas Ispanijos mokyklose: vyko kampanija, kurios tikslas buvo gauti kuo daugiau informacijos apie elektrinių ir elektroninių žaislų atliekų susidarymą bei sudėtį. Kampanijos metu iš viso buvo surinkta daugiau kaip 1 tona įvairių panaudotų žaislų. Įdomu tai, kad net 65 proc. surinktų žaislų buvo tebeveikiantys arba lengvai pataisomi. 32 proc. sudarė elektriniai ir elektroniniai žaislai. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 72 proc. elektrinio ar elektroninio žaislo svorio sudarė plastikas, apie 12 proc. – elektros ir elektronikos komponentai, apie 4,5 proc. – metalai ir apie 11 proc. – kitos medžiagos.

Gera žinia ta, kad daugelis elektroninių atliekų, prieš tai jas nukenksminus, gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai.

Atliekas tvarkome neblogai

Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, skaičiuojant 1 gyventojui, mūsų šalyje per metus reikia surinkti ne mažiau kaip 4 kg elektroninių atliekų. Kitas kriterijus: nuo 2016 m. ES šalims narėms nustatomos užduotys surinkti elektroninių atliekų, skaičiuojant jų svorį procentais nuo rinkoje parduodamų naujos įrangos kiekių: iki 2019 m. Lietuvoje bus privaloma surinkti 45 proc., o po 2019 m. – ne mažiau kaip 65 proc.

„ES kontekste atrodome tikrai neblogai. Kasmet reikalavimus įvykdome, reikiamą elektroninių atliekų kiekį surenkame, bet tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti, nes reikalavimai didėja, turime plėsti surinkimo sistemą, daugiau dėmesio skirti švietimui“, – GRYNAS.lt pasakojo aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Elektronikos atliekų dėžės
Elektronikos atliekų dėžės
© Organizacijos nuotr.

Naujausia, 2015 m. atliekų surinkimo statistika rodo, kad Lietuvos vidaus rinkai iš viso buvo pateikta kiek daugiau nei 31 tūkst. tonų įvairių elektros ir elektroninių prekių. Surinkta – daugiau nei 16 tūkst. tonų, arba 52,3 proc. Galima tik spėlioti, kur patenka nesurinktos atliekos: žinoma, dalis lieka tiesiog žmonių namuose, bet kitos greičiausiai patenka į sąvartynus arba nelegalias supirktuves.

Tiektas ir surinktas elektros ir elektroninių prekių kiekis
Tiektas ir surinktas elektros ir elektroninių prekių kiekis
© DELFI

Pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas – elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Būtent jie turi dėti pastangas, kad gyventojai (ir įmonės) elektronines atliekas tvarkytų tinkamai, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir valstybei.

„Būtina suprasti, kad atliekų tvarkymo sistema – yra daugiapakopė: negalima visą atsakomybę perkelti ant vienų: čia privalo dalyvauti ir švietimas, ir geri įstatymai, turi veikti efektyvi kontrolės sistema ir t.t.“, – sako D. Krinickas.

Panašios pozicijos laikosi ir Europos Komisija. Šiuo metu yra kuriama vieninga atliekų (ne tik elektronikos) tvarkymo užduočių apskaičiavimo sistema. „Problema ta, kad dalis ES šalių vienaip skaičiuoja atliekų surinkimą, kita dalis – kitaip. Palyginti informaciją sunku, o reikalavimai visiems – bendri. Bendra sistema ne tik leis geriau įvertinti visas šalis vienodai, bet ir padės kontroliuoti surinkimą, kad nebūtų taip, kad atliekų tvarkymas būtų tik popierinis, bus galima realiai palyginti, ar tikrai iš, pavyzdžiui, Lietuvos išvežtos elektroninės atliekos yra perdirbamos“, – pasakojo viceministras.

Kur atiduoti?

Gamtai gali būti pavojinga net taupioji elektros lemputė ar elektroninis žaislas, todėl visų elektros ir elektronikos atliekų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas. Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jų neardyti. Jos turi būti atiduotos elektros ir elektronikos prekių tiekėjams arba gali būti paliekamos tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse.

Atiduoti parduotuvėje

Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja elektroninės įrangos platintojus priimti seną nenaudojamą elektroniką net ir tuo atveju, kai neperkama analogiška nauja. „Parduotuvės, kurios prekiauja elektros ir elektronine įranga, iš vartotojų privalo priimti ir seną nebenaudojamą. Atiduodama įranga turi būti tokios pačios paskirties kaip ir įranga, kuria prekiaujama toje parduotuvėje. Pavyzdžiui, sugedusią skalbimo mašiną privalo priimti bet kuris skalbimo mašinomis prekiaujantis platintojas, bet televizoriaus priimti jis neįpareigotas, jei neprekiauja televizoriais“, – aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Saulė Deveikytė.

Be to, platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 m2, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

Išsikviesti surinkėjus į namus

Savivaldybės bent du kartus per metus organizuoja apvažiavimą, kuris skirtas surinkti didelių gabaritų atliekas, tarp jų ir elektronines.

Taip pat galima išsikviesti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojus, kad jie patys išsivežtų nebenaudojamą įrangą. Tokių tvarkytojų Lietuvoje veikia ne vienas, jų kontaktus galima rasti internete. Vienas iš elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizuojamų variantų – ČIA.

Šių eilučių autorius tai išmėgino praktiškai – surinkėjai į namus atvažiavo paimti net ir tokios smulkios atliekos, kaip nebeveikiantis plaukų džiovintuvas. Nemokamai.


Mesti į specialų konteinerį ar dėžutę

Lietuvoje pasiteisino ir specialių konteinerių, skirtų smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekoms surinkti, sistema. Prieš kelis metus pradėti statyti, šiandien jau randami kone kiekviename didesniame prekybos centre ar viešosiose įstaigose.

Elektronikos atliekų dėžės
Elektronikos atliekų dėžės
© AM

„Tokių konteinerių tinklo palaikymas – elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Pastebime, kad juose surenkamas atliekų kiekis didėja. Žinoma, patys gamintojai ir importuotojai tegali nuspręsti, koks surinkimo būdas jiems priimtiniausias, tačiau turint omenyje, kad atliekų surinkimo užduotys auga, o gyventojai mielai tokiais konteineriais naudojasi, manome, kad jų tinklas bus palaikomas“, – svarstė S. Deveikytė.

Elektronikos atliekų dėžės
Elektronikos atliekų dėžės
© AM

Vežti į atliekų surinkimo aikšteles

Dar viena alternatyva, nuvežti atliekas į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Jose gyventojai gali nemokamai atiduoti smulkias elektros ar elektronikos atliekas, buitinę techniką, kaip ir nebereikalingus baldus, įvairias kitas stambias atliekas.

Kiekvienos savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių adresus ir kontaktus rasite ČIA.

Baudos

Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Kodekso 247 straipsnio 1–16 dalių nuostatos numato, kad aplinkos užteršimas atliekomis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų iki 6000 eurų (priklausomai nuo atliekų pavojingumo, kiekio, teritorijos ypatybių).

Nors už kiekvieno konteinerio aplinkosaugos pareigūnas netyko, tačiau tai nereiškia, kad galime teršti gamtą. Tvarkingas atliekų tvarkymas – kiekvieno mūsų pareiga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jei nekeisime savo įpročių, valstybė neteks 250 milijonų eurų (205)

Transporto sektorius Lietuvoje – pats taršiausias. Beveik trečdalį (27,4 proc.) visų šiltnamio...

Išvardijo dažniausias žvejybos klaidas: žioplumas kainuos brangiai (74)

Šiltuoju metų laiku gyventojai vis dažniau traukia į gamtą. Ne vienas poilsiautojas prisimena per...

Aplinkos ministerija perspėja: kantrybė dėl kertamų medžių jau išseko (86)

Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes ir primygtinai paragino daug atsakingiau...

Bandoma įteisinti Lietuvoje seniai uždraustą medžioklės būdą (214)

Balandžio pradžioje pasirodė žinia, kad Seime norima įteisinti medžioklę strėlėmis bei...

Planas vasariškiems savaitgaliams: gražiausių lankytinų vietų Lietuvoje TOP 20 (13)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kartu su socialiniais partneriais (žurnalu...

Top naujienos

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (104)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (38)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (116)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (62)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (5)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (10)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (5)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Uteniškės augintine tapo voverė: prašosi masažų, pomidorų ir žaidimų

Smalsaudami, kokį augintinį turi pažįstamas žmogus, dažniausiai tikimės atsakymo, kad tai –...

„Žalgirį“ dominantis Birutis pateiks Sireikai nelengvą galvosūkį: tokio pat tikrai nerasime (4)

Antrus metus iš eilės „Lietkabelis“ kovos dėl „Betsafe-LKL“ medalių, tik šiemet...