aA
Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) svarsto klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus 2020-2030 metams. Savąją poziciją turi pristatyti ir Lietuva. 17 nevyriausybinių organizacijų (NVO), veikiančių aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos srityse, trečiadienį savo pasiūlymus pristatė žiniasklaidai, o ketvirtadienį rinksis į diskusiją Aplinkos ministerijoje. Jie išskiria tris svarbiausius tikslus ir pabrėžia, kad būtina siekti daugiau nei šiuo metu yra pasiūliusi Europos Komisija (EK).
Žalieji siūlytų Lietuvai 55 proc. mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus
Žalieji siūlytų Lietuvai 55 proc. mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus
© Shutterstock nuotr.

Kodėl 2020-ųjų tikslai kritikuotini

„Vis daugiau kalbama, kad ateityje klimato kaita bus vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką sprendžiant socialinius, ekonominius ir galbūt politinius neramumus. Tie tikslai, kuriuos Europa pasitvirtins 2030-iems metams, tikėtina, kad ateityje taps labai aktualia išeitimi“, - sakė Baltijos aplinkos forumo (BEF) klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė.

Nors Europa nėra didžiausias teršėjas, bet ji išlieka derybų lydere, todėl priklausomai nuo to, kokie bus ES įsipareigojimai, priklausys ir kitų šalių įsipareigojimai, kiek kas mažins savo emisijas.

„Tikriausiai visi esate girdėję apie tą vadinamą 20-20-20 tikslą – ES yra įsipareigojusi iki 2020 metų sumažinti išmetimus 20 proc., padidinti atsinaujinančios energetikos dalį 20 proc. ir 20 proc. padidinti energetinį efektyvumą. Likus dar septyniems metams iki periodo pabaigos, Europa jau yra sumažinusi savo šiltnamio efektą 18 proc., atsinaujinančios energijos dalis sudaro 13 proc. Prognozuojama, kad 2020 metais nieko nekeičiant, mes pasieksime 21 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių. Taigi, šitie tikslai yra pakankamai kritikuotini, kadangi jau dabar mes juos su šiokiomis tokiomis pastangomis pasiekėme, bet iš tikrųjų galime daryti daugiau“, - sakė „Darnaus vystymo iniciatyvos“ (DVI) direktorė Inga Ringailaitė.

Vėjo jėgainės itin tinkamos Lietuvos klimatui
Vėjo jėgainės itin tinkamos Lietuvos klimatui
© Shutterstock nuotr.

Ką siūlo NVO?

G. Jonušauskaitė diskusijos metu pristatė nevyriausybininkų siūlomą poziciją, kokius tikslus Lietuva turėtų kelti tiek sau, tiek siūlyti Europai.

Lietuvių NVO palaiko 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimą iki 2030 m., lyginant su 1990 m. Tuo metu Europos Komisijos (EK) pasiūlymas – 40 proc. Iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių energijos dalį galutiniame suvartojime iki 45 proc. EK pasiūlymas – 27 proc. Iki 2030 m. 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, lyginant su 2005 m. Šį tikslą sau kelia ir EK.

„Nevyriausybinių organizacijų pozicija akivaizdžiai yra kur kas ambicingesnė. Natūraliai kyla klausimas, kodėl. Pagrindines priežastis grindžiame mokslu. Viena, mūsų vyriausybės įsipareigojo stabilizuoti klimato kaitą ties 2 laipsnių Celsijaus riba – tai yra pažadas, kurio netesėti negalime. Antra, stebint dabartinę situaciją atmosferoje mokslininkai užtikrintai patvirtina, kad mūsų laikas sparčiai senka – per paskutinius 20 metų derybų pasaulio emisijos tik padidėjo 60 proc., nors turėjo sparčiai mažėti. Tai yra netoleruotinas procesas“, - sakė G. Jonušauskaitė.

Nors elektra Danijoje kainuoja 1 litą už kilovatvalandę, niekas tuo nesiskundžia, kadangi pajamos iš vėjo jėgainių gamintojų yra žymiai didesnės. Dano ar vokiečio supratimu, investuoti į atsinaujinančią energetiką tiesiog apsimoka.
M. Nagevičius

Ji mini esančią nemažą problemą dabartinėje apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, kas užkerta kelią siekti ženklesnio CO2 emisijų mažinimo.

„Dabartinėje ATL sistemoje yra susikaupęs didžiulis taršos leidimų perteklius, apie 2 milijardai, kas lemia labai žemas kainas. Labai žemos kainos savo ruožtu neskatina investicijų į CO2 taupymo priemones ir dėl to NVO siūlo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus mažinti ne 50, o 55 proc.”, - paaiškino BEF klimato kaitos ekspertė.

Kaip yra siūloma siekti išvardytų procentų?

Pirma, pramonės sritims investuoti į energijos efektyvumo didinimą. „Jeigu mūsų pramonė sugebėtų investuoti į priemones, kurios atsiperka per penkerius metus, būtų 20 proc. grąža per metus – gana didelis skaičius. Tai išmetimus sumažintų labai stipriai. Labai keista, kad pramonė to nedaro“, - sakė G. Jonušauskaitė.

Tarp priemonių, kurių reikėtų imtis, įvardijamas ir pastatų energetinio efektyvumo kėlimas. Taip pat reikėtų palaikyti dabartinį atsinaujinančių išteklių plėtros tempą“, - sakė pranešėja.

Ji vardija, kad Lietuvos pajėgumai įgyvendinti šiuos tikslus yra neabejotini. Turime labai geras sąlygas plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai leistų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus energetikos sektoriuje sumažinti 40 proc.

ES 13 proc. visos suvartojamos energijos sudaro energija, gauta iš atsinaujinančių išteklių, Lietuvoje – net 22 proc. Jeigu prisimintume keliamą tikslą 2020 m. Europai dar yra ko siekti, o štai Lietuva išsikeltą tikslą jau įgyvendino.

Žmonija šiuo metu bando, kas nutiks toliau beatodairiškai vartojant ir negalvojant apie padarinius
Žmonija šiuo metu bando, kas nutiks toliau beatodairiškai vartojant ir negalvojant apie padarinius
© Shutterstock nuotr.

„Jeigu nebūtų jokių skatinančių priemonių, o tik dabar esančios – iki 2030 m. Europoje būtų pasiekti 24 proc., o Lietuvoje – 30 proc. EK siūlo 2030 metams išsikelti tikslą pasiekti iki 27 proc. energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių, Europos mastu tai nėra ambicinga. Lietuvos atveju šis tikslas netgi būtų mažesnis, negu mes galime padaryti be nieko. Jeigu mes žiūrėtume į įvairias studijas, kurios bando apibrėžti jau šiandien esantį potencialą, su dabar esančiomis technologijos tiek Europoje, tiek Lietuvoje galima gauti apie 50 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių“, - aiškino G. Jonušauskaitė.

Laikas nebūti nelaiminga ir neturtinga šalimi

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas antrino kolegoms sakydamas, kad Lietuvai pats laikas išeiti iš nelaimingos, neturtingos šalies pozicijų, kur mes visąlaik nuo 2004 m. buvome.

„Aplinkos ministerija visąlaik stengiasi, kad nebūtų mažinamas ATL limitas, kad tik pramonei nebūtų nuostolio. Tiek energetikos, tiek didžiosios deginimo įmonės ilgą laiką gavo pelnus, nieko nedarydamos (t. y. neinvestuodamos į technologijų tobulinimą, taršos mažinimą – red. past.)“, - kalbėjo vyras.

Tiesa, nevyriausybininkas pastebi, kad pastaraisiais metais ima atsirasti vis daugiau gerųjų pavyzdžių. Aktyviau vystosi atsinaujinančios energetikos sektorius, atsiranda kogeneracinių elektrinių, plačiau naudojami biokuro ištekliai. „Tai duoda gerus impulsus, todėl reikėtų tai tęsti ir nebijoti ambicingų tikslų“, - sakė K. Navickas.

Kodėl imamės veiksmų, tik gąsdinami baudomis?

Diskusija apie aplinkosaugos tikslus 2030
Diskusija apie aplinkosaugos tikslus 2030
© bef.lt nuotr.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad lietuviai irgi geba mąstyti globaliai. Kaip pavyzdį jis pateikia įvykius Ukrainoje, kurie rūpi ir mūsų tautiečiams. Jo teigimu, šį mąstymą galima būtų pritaikyti ir sprendžiant klimato kaitos klausimus.

„Tačiau kalbant apie klimato kaitą persilaužymas vyksta sunkiai. Turime mažo žaidėjo sindromą - „nuo mūsų niekas nepriklauso – truputį pateršime, o kinai sumažins“, - pripažįsta M. Nagevičius ir čia pat priduria, kad kalbant apie atsinaujinančius išteklius būtina sau kelti įsipareigojančius tikslus dėl kelių priežasčių.

EK siūlo 2030 metams išsikelti tikslą pasiekti iki 27 proc. energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių, Europos mastu tai nėra ambicinga. Lietuvos atveju šis tikslas netgi būtų mažesnis, negu mes galime padaryti be nieko.
G. Jonušauskaitė

„Yra du paaiškinimai, kodėl Lietuvoje reikia vystyti atsinaujinančią energetiką. Pirmas paaiškinimas yra skandinaviško tipo. Pavyzdžiui, Švedija pernai jau viršijo 2020 m. nustatytus tikslus, bet ir toliau sėkmingai vysto atsinaujinančią energetiką. Kodėl jie tai daro? Juk viskas, kur bėgti, jei jau finišas. Jų suprantimu – visas išlaidas, kurias išleidžia importuojamam kurui, energijai, jie skiria gaminant energiją naudojant vietines technologijas. Visos energetikos sektoriaus išlaidos nenueina į užsienį, o nueina į vietos ekonomiką – kuriamos naujos vietos, naujos įmonės, mokami mokesčiai į biudžetą, valstybė tampa stipresnė. Nors elektra Danijoje kainuoja 1 litą už kilovatvalandę, niekas tuo nesiskundžia, kadangi pajamos iš vėjo jėgainių gamintojų yra žymiai didesnės. Dano ar vokiečio supratimu, investuoti į atsinaujinančią energetiką tiesiog apsimoka.

Bet yra ir kitas, lietuviškas supratimas. Jeigu nepasieksime 23 proc., gausime baudą iš EK, tada bus labai blogai ir mane, ko gero, atleis iš darbo. Deja, bet Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tas antrasis supratimas vyrauja“, - sako M. Nagevičius.

Reikia didesnio tikslo, nei „nuleistas iš viršaus“

Jo įsitikinimu, Lietuvai tiesiog reikėtų sėsti ir susiskaičiuoti, ką apsimoka dabar daryti, ko verta palaukti, kai žaliosios technologijos labiau išsivystys.

„Turėtume nusistatyti tikslą savarankiškai, kuris, neabejoju, būtų ženkliai didesnis negu EK mums nuleistų iš viršaus“, - sakė M. Nagevičius. Vis dėlto įsipareigojimas europiniu lygmeniu būtų kaip garantas, kad politikai tikrai mąstys taip, kaip skandinavai, kad ateityje, keičiantis vyriausybėms, nepasikeistų pozicijos. Tam ir yra reikalinga garantija.

Jis mini, kad teko atlikti tyrimą, kokios sąlygos skirtinguose regionuose yra vystyti atsinaujinančią energetiką: „Baltijos šalys visais atžvilgiais yra tam palankiausios. Mes esame beveik tuščia šalis, be gyventojų, be elektros vartotojų turime daug miškų ir žemės ūkio plotų, vėjo, geoterminę anomaliją – visa tai skaičiuojant vienai suvartotai kilovatvalandei mes ženkliai viršijame tokių šalių rodiklius kaip Vokietija ar panašios šalys. Taip pat turime labai geras technologines sąlygas, turime išvystytą centralizuotą šilumos tiekimą. Naudojant kogeneracines elektrines iš vienokio ar kitokio biokuro galime pagaminti energijos su žymiai mažesniais nuostoliais, juos panaudojant pastatų šildymui“, - sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Ragina tausoti išteklius ir vartoti atsakingai

Vartotojų instituto komunikacijos specialistas Tomas Taškauskas pabrėžė, kokią naudą vartotojams atneštų nevyriausybininkų siūloma ambicingesnė pozicija nusistatant tikslus 2030-iesiems.

Klimato kaitą veikia ne tik pramonės veikla, ji tiesiogiai yra susijusi ir su kiekvieno vartotojo apsisprendimais, jo kasdiene veikla. Todėl informuotas ir kritiškai mąstantis vartotojas linkęs rinktis atsakingai ir prisidėti prie išteklių tausojimo – ką nevyriausybininkų iniciatyvos ir remia.
T. Taškauskas

„Vartotojai pajustų ekonominį aspektą, todėl kad tai duotų tiesioginę naudą kiekvienam vartotojui. Jeigu energija efektyvesnė, tu mažiau jos sunaudoji, aplinka yra sveikesnė, mažiau užteršta – taigi geriau ir vartotojui.

Taip pat yra moralinis aspektas. Kadangi užsiimame vartotojų švietimu ir ugdymu, labai pasisakome už atsakingą vartojimą. Atsakingas vartojimas skatina ne tik piliečio įsitraukimą, bet ir aktyvumą. Klimato kaitą veikia ne tik pramonės veikla, ji tiesiogiai yra susijusi ir su kiekvieno vartotojo apsisprendimais, jo kasdiene veikla. Todėl informuotas ir kritiškai mąstantis vartotojas linkęs rinktis atsakingai ir prisidėti prie išteklių tausojimo – ką nevyriausybininkų iniciatyvos ir remia“, - sakė T. Taškauskas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įvardino, kas labiausiai kenkia spygliuočiams – dėl to medžiai net nudžiūva

Vasaros laikotarpiu, atšilus orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl,...

Susiruošėte pailsėti miške ar prie ežero? Sužinokite, kada galite sulaukti nemalonumų

Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje . Vieni skuba prie vandens telkinių,...

Nežinote, ar jūsų gręžinys legalus? Pasakė, kur pasitikrinti ir kaip įteisinti

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja,...

Konkursas gimnazistams darnaus vystymosi tema: Kaip aš ir mano šeima tausojame gamtos išteklius?

Sukurk patį įdomiausią nuotraukų koliažą kaip kartu su šeima tausoji gamtos išteklius ir...

Aplinkosauginis konkursas 9-12 klasių moksleiviams „Darnus vystymasis“

Kviečiame Lietuvos gimnazijų moksleivius dalyvauti konkurse „Darnus vystymasis“. Konkurso...

Top naujienos

Prabilo apie Putino planą bet kokia kaina įtraukti Baltarusiją į karą: Lukašenkos kareivių laukia žiaurus likimas

Lietuvai paskelbus apie Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningrado sritį...

Landsbergis: naujo sankcijų Kaliningrado tranzitui išaiškinimo iniciatyva ateina iš EK ir mes negalėsime jo vetuoti (8)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad šiuo metu tarp Lietuvos ir Europos...

Karas Ukrainoje. Auga raketų atakos Kremenčuke aukų skaičius, Rusija vėl pakeitė karo taktiką

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

JAV žvalgyba įvertino žiaurų Kyjivo apšaudymą: tai rusiškas metodas atsakyti į tarptautinius įvykius (1)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į baltarusius, ragindamas neįsitraukti į...

Delfi iš Taivano: kaip jaučiasi čia gyvenantys – ar Kinija gali ryžtis tokiam žingsniui kaip Rusija (1)

Taivane gyvenantys lietuviai juokauja, kad mūsų šaliai padovanojus vakcinų nuo COVID-19, jie...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Europos Honkongu turėjęs tapti Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusija: kuo šis kraštas svarbus

Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir Vakarų atsako į Ukrainoje vykdomą karą...

Medvedevas grasina Trečiuoju pasauliniu karu (16)

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus...

Ernestas Naprys

Garsų amerikietį Lietuvoje ištiko kultūrinis šokas: kaip tai nenorite „sučipuoti“ savo vaiko – o jei visi kiti turės supergalių?

Lietuvoje viešėjęs pasaulinio garso TEDx pranešėjas, technologijų ir dirbtinio intelekto...

Kaip elgtis vaikui pasimetus? Pagrindinės taisyklės, kurias privalote išmokyti savo atžalas

Jie užsisvajoja ir nueina kiton pusėn, jie dingsta mums vos akimirkai žvilgtelint į debesis, jie...