Nelegalus padangų verslas: už ką mes sumokame dvigubai?

 (58)
Neatsiejamos išvykos į gamtą palydovės yra padangos pamiškėse ir patvoriuose. Gyventojų, ko gero, šios atliekos jau nestebina, tačiau neramina: žinoma, kad padangų atliekos yra labai pavojingos ir ne tik bjauroja mūsų kraštovaizdį, bet ir irdamos gamtoje daro didelę žalą. GRYNAS.lt aiškinasi, kokią žalą gamtai daro padangos, kokie šiuo metu įstatymai Lietuvoje reglamentuoja padangų tvarkymą ir ką daryti, kad šių atliekų gamtoje nebeliktų.
Padangos autoservise
© Shutterstock

Bjauroja kraštovaizdį

Kiekvienas sutiktų, kad padangos gamtoje labai bjauroja mūsų kraštovaizdį. Maža to, irdamos jos išskiria gamtai ir žmogui kenksmingas medžiagas. Jas išplovus lietaus vandeniui, chemikalai patenka į dirvožemį, o vėliau ir į požeminius vandenis. Iš ten vanduo su kenksmingomis medžiagomis keliauja į šulinius ir atsiduria ant žmonių pietų stalo įvairiu pavidalu: ir vandens, ir daržovių ar vaisių, jei tokiu šulinio vandeniu jie laistomi.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Be to, kai kurie asmenys, norėdami atsikratyti susikaupusiomis padangų atliekomis, jas padega ir tyčia. Tačiau deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Deginant padangas, kaip ir kitas užterštas ir deginti uždraustas medžiagas, į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos, ne tik sukeliančios ilgalaikius procesus (šiltnamio efektą) bet ir trumpalaikes reakcijas su ilgalaikėmis pasekmėmis: visos į aplinką patekusios nuodingos dalelės nusėda ant augalų, kuriais minta gyvi organizmai.

Padangų atliekos
Padangų atliekos
© Shutterstock

Problema – juridiniai asmenys

Tačiau kai kuriems gyventojams tai nė motais. Tiesa, kaip teigia Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė, tokių individualių aplinkos teršėjų mažėja, bet vis dar didelė problema išlieka juridiniai asmenys (įmonės prekiaujančios, importuojančios ar kitaip dirbančios su padangomis), kurie dažnai nesilaiko įstatymų, tvarkydami padangas.

Šįkart problema yra ne Atliekų tvarkymo įstatymas, nes, pasak D. Butkienės, jis veikia puikiai. Spraga, kuri leidžia padangų verslui nesilaikyti įstatymo, yra poįstatyminėje bazėje.

„Įstatymas yra geras, bet jis neveikia. Esame pateikę keletą papildymų, kad, pavyzdžiui, reikėtų įpareigoti gamintojus importuotojus susidaryti sutartis su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, kurie iš gyventojų surenka padangų atliekas. O įstatymas pradės funkcionuoti, kai bus sutvarkyta poįstatyminė bazė. Nes čia yra didelės spragos. Pavyzdžiui, kaip turi būti informuojamas vartotojas, kur jis turi palikti padangų atliekas, taip pat reikia sutvarkyti padangų atliekų apskaitą pagal normalius dydžius, t. y. dabar esanti tvarka, kai skaičiuojamos atskirai naujos ir naudotos padangos, netinka, nes toks faktas visiškai nedaro jokios įtakos padangų tvarkymui. Apskaita turi būti vykdoma pagal padangų paskirtį: sunkiojo transporto, lengvojo transporto, žemės ūkio ir pan.“, – komentuoja pašnekovė.

Padangų importuotojų organizacijos vadovė tęsia, kad bešeimininkės atliekos yra neatsakingo padangų pardavėjo elgesio padarinys: „Jis naudojasi, kažkur kažkas vis tiek sumokės už tų padangų atliekų tvarkymą, o ne gamintojas – importuotojas.“

Tvarkymą užtikrina gamintojai

Pagal dabar galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai – importuotojai. Kitaip tariant, tiekėjas privalo užtikrinti, kad jo parduotos padangos bus pristatytos padangų perdirbėjui, nes padangos yra apmokestinamasis gaminys.

„Padangų gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai padangas“, – GRYNAS.lt pateiktame atsakyme rašo Aplinkos ministerija.

Tai reiškia, kad į šios prekės kainą gamintojas įskaičiuoja ir galimą jos sutvarkymo po nusidėvėjimo kainą. Platintojas arba kitaip pardavėjas savo ruožtu turi informuoti pirkėją, kad į padangos kainą jau yra įskaičiuotas ir jos sutvarkymas ir pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek iš jo pirko.

D. Butkienė akcentuoja, kad būtent šioje padangų tvarkymo grandinėje yra trūkis: nei pardavėjai, nei kai kurie padangų importuotojai nesilaiko įstatymo ir nepraneša vartotojui, kur jis gali teisėtai atsikratyti padangų atliekomis.

„Dabar yra numatyta įstatyme, kad gamintojas importuotojas privalo suteikti informaciją, kur vartotojas gali pristatyti padangų atliekas. Tačiau kokiu būdu jis privalo informuoti – nėra nurodyta. Todėl niekas ir nesilaiko šio įstatymo. Nebent kas nors pasikabina kokį plakatą ir mano, kad suteikė informaciją. Ne, informacija turi būti suteikiama taip, kad ji tikrai pasiektų vartotoją. Kad jis žinotų, jog yra ne viena jam patogi vieta, kur jis gali palikti padangų atliekas“, – aiškina Padangų importuotojų organizacijos vadovė.

Padangų atliekos mieste
Padangų atliekos mieste
© DELFI / Dainius Sinkevičius

Gyventojai moka dukart

Dėl informacijos trūkumo dalis vairuotojų padangų atsiduria pamiškėse, o kita dalis – regioniniuose atliekų surinkimo aikštelėse. Pastarosiose vienas asmuo gali atvežti iki 4 padangų. Atliekų surinkimo aikštelės skatina gyventojus, kurie neturi kur padėti senų padangų, vežti jas jiems, tačiau pabrėžia, kad jų tvarkymas kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Būtent todėl perkant padangas, privalu pardavėjo pasiteirauti, kur galima jas atvežti po nusidėvėjimo, nes, kaip buvo minėta, pirkėjas vieną kartą jau už jų tvarkymą sumokėjo: mokestis įskaičiuotas į kainą.

Vadinasi, kai kurie padangų importuotojai arba gamintojai sutaupo nemažus pinigus, o mokesčių mokėtojai už padangų perdirbimą sumoka dukart.

Buriasi į organizacijas

Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, egzistuoja licencijuotos organizacijos, kurios turi teisę organizuoti savo narių padangų atliekų tvarkymą ir vykdyti švietėjišką veiklą. Viena tokių yra Padangų importuotojų asociacija. Jos vadovė D. Butkienė sako, kad kolektyviniai padangų atliekų tvarkytojai yra kur kas labiau kontroliuojami ir prižiūrimi nei individualūs, todėl pastarieji neretai susigundo pažeisti įstatymus.

„Tos įmonės, kurios priklauso organizacijai, garantuoja pirkėjui, kad padangos po nusidėvėjimo bus sutvarkytos pristačius į tam tikrus taškus. Tas, kuris registruotas, žino, kad jam reikės. Tiesa, padangų tvarkymas yra individualus ir kolektyvinis. Tai jei kolektyvinis yra labai prižiūrimas, visa informacija prieinama bet kada, tai individualus tvarkytojas turi laisvę nieko nedaryti ir dar ieškoti, kur nusipirkti dokumentus, kad paslauga buvo vykdoma“, – mano D. Butkienė.

Aplinkos ministerija informuoja, kad „tiek individualiai organizuojantys padangų gamintojai ir importuotojai, tiek licencijuotos Organizacijos turi sudaryti sutartis su padangų atliekų surinkėjais dėl padangų atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su padangų atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų padangų atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už padangų atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka“.

Organizacijai priklauso per 80 įmonių, tarp jų ir „Kesko Senukai“. GRYNAS.lt pasidomėjo, kiek per metus prekybos centras surenka padangų atliekų. Atsakyme teigiama, kad 2016 metais jų būta apie 0,616 tonos, tačiau tai kur kas mažiau nei padangų buvo parduota. Įmonės atstovai informuoja, kad ne visi pirkėjai padangas grąžino.

Turi būti sąrašuose

Tačiau kai kuriais atvejais kontroliuoti individualaus padangų platintojo neįmanoma. Aplinkos apsaugos agentūros viena iš užduočių yra vykdyti gamintojų ir importuotojų registraciją į Gamintojų ir importuotojų sąvadą. Tokia procedūra yra būtina įmonėms, kurios į Lietuvą įveža arba čia gamina padangas ar kitus gaminius, kuriems reikalingas atliekų licencijavimas (susidaro pavojingų atliekų).

Sąvade esančioms įmonėms, kaip teigia Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros atstovas, keliami aukštesni reikalavimai, yra nustatyta tam tikra tvarka, kurios jos privalo laikytis. Viena jų – sąžiningai pildyti atliekų susidarymo ir darbų (pardavimų) žurnalus, kurie bet kuriuo metu, vykdant patikrinimą, gali būti palyginami. Jei randami neatitikimai, galima manyti, jog, pavyzdžiui, įmonė, importuojanti padangas, į Lietuvą jų įveža daugiau nei surenka, vadinasi, netinkamai vykdo padangų tvarkymo įsipareigojimus.

Padangų importuotojų organizacijos vadovė D. Butkienė sako, kad toks būdas pažaboti bešeimininkių padangų atsiradimą Lietuvoje mažai taikomas. Anot jos, kontroliuojančios institucijos retai tikrina atliekų žurnalus ar apskritai, daro planinius transporto įmonių patikrinimus.

„Kontroliuojančios institucijos užsimerkia. Jau 4 metai niekas pas mus nekreipia dėmesio, kaip Lietuvoje prekiaujama padangomis“, – piktinasi D. Butkienė.

Danguolė Butkienė
Danguolė Butkienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros atstovas teigia priešingai: institucija vykdo ir planinius ir neplaninius patikrinimus įmonėse, kurios turi taršos leidimą ir neplaninius (gavus skundą) neturinčiose taršos leidimo. Kaip sako pašnekovas, pastarųjų priežiūra labai sudėtinga. Ypač prekeivių padangomis turguje, kurie turi tik verslo liudijimą ir parduoda naudotas padangas.

„Jų kontrolė tikrai yra sudėtinga. Bandėme daryti specifinius patikrinimus, bet jie neapibrėžti. Jie negali prekiauti padangomis, bet prekiauja. Jie važiuoja iš Švedijos, Norvegijos ir didžiulius kiekius tų padangų atsiveža ir jas realizuoja Gariūnuose ir kitose turgavietėse. Atliekų tvarkytojai, kurie gali tai daryti, vėliau atiduoda jas perdirbimui, smulkinimui ar kažkam“, – aiškina aplinkosaugininkas.

Tiekia viena įmonė?

Pašnekovas tęsia, kad vienas tokių planuotų patikrinimų įvyko praeitais metais, kai Vilniaus agentūros darbuotojai vykdė reidą Gariūnų turguje. Jo metu jiems pavyko išsiaiškinti, kaip vyksta iš esmės nelegali prekyba padangomis.

„Padėvėtos padangos imamos iš vienos Panevėžio įmonės (pavadinimas redakcijai žinomas), ką pavyksta parduoti, tą pavyksta. Ko ne – yra vienas asmuo, prisistatantis seniūnu, kuris visas padangas neparduotas suveža į angarą ir periodiškai per tam tikrą laiką padangų tiekėjas pasiima atgal. Praeitais metais mes visus įspėjom, kad jie visi, pardavinėdami dėvėtas padangas, turi būti registruoti tam tikram sąvade, už nesiregistravimą jiems gresia atsakomybė iki 1000 eurų. Šiais metais dar nesame nieko darę šiuo klausimu, nes nėra tam laisvų darbuotojų“, – pasakoja Vilniaus agentūros atstovas.

GRYNAS.lt žurnalistų duomenimis, Vilniaus agentūros atstovo minėta įmonė nėra Gamintojų importuotojų sąvade. Panevėžio RAAD tokios įmonės savo registre taip pat neturi, todėl, gavusi informaciją, kad bendrovė galimai vykdo neteisėtą veiką, pradėjo tyrimą.

Pačios įmonės direktorius žurnalistams neigė turintis sąsajų su Gariūnų prekeiviais.

Autoservisai privalo pasilikti padangų atliekas

Dar viena įmonių grupė, kurios galimai nesilaiko Atliekų tvarkymo įstatymo, autoservisai.
Aplinkos ministerija, atsakydama į GRYNAS.lt žurnalistų paklausimą, kokias pareigas, susijusias su padangų atliekomis, turi vykdyti automobilių remonto įmonės, teigia, jog „transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės (autoservisai) privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias padangų atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti padangas, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.“

Tačiau GRYNAS.lt žurnalistai atliko gatvės apklausą ir išsiaiškino, kad net 70 proc. apklaustųjų, norėdami palikti autoservisams savo padangų atliekas, buvo paprašyti susimokėti papildomai.

Gariūnų turgus
Gariūnų turgus
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Butkienė ragina neteisti automobilių remonto dirbtuvių savininkų ir sako, kad jie – situacijos įkaitai.

Mat, pagal įstatymą, „Padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių (autoservisų) ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui“. Vadinasi, tie servisai, iš kurių gamintojai – importuotojai padangų atliekų nesurenka, yra priversti patys sudaryti sutartis su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, bet tokiu atveju, padangų tvarkymas kainuoja papildomai, todėl autoservisai ir prašo vairuotojų sumokėti papildomai – už jų padangų sutvarkymą.

Tiesa, Padangų importuotojų organizacijos vadovė D. Butkienė informuoja ir apie gudravimą.

„Sudaroma sutartis su surinkėjais, bet ji tiesiog guli ir jų paslaugomis nesinaudojama, nes tai kainuoja ir tiesiog vakarais vežama kažkur į pamiškes atliekos. Dar yra šešėlinė veikla regioninių atliekų tvarkymo centrų. Jie priima už papildomą mokestį tas padangas iš servisų, ūkine veikla užsiimančių objektų ir atliekų tvarkymo aikštelėse darbuotojai gauna papildomai pinigų“, – pasakoja pašnekovė.

Susitaria su atliekų tvarkytojais

D. Butkienė teigia žinanti, jog vienas regioninis atliekų tvarkymo centras vykdo panašią veiklą, nes, anot jos, ten surenkama kelis kartus daugiau padangų atliekų nei yra registruota gamintojų – importuotojų. Be to, centras surenka ir krovininių automobilių, traktorių padangas, ko, anot D. Butkienės, pagal įstatymą jis daryti negali.

Senos padangos dažnai paliekamos prie konteinerių
Senos padangos dažnai paliekamos prie konteinerių
© Organizatorių archyvas

Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė GRYNAS.lt informuoja, kad tokia veikla legali, jei savivaldybė yra tai numačiusi. Ji aiškina, kad kiekviena savivaldybė gali koreguoti atliekų tvarkymo taisykles ir, jei Atliekų tvarkymo centras sutinka ir turi vietos, už papildomą mokestį gali priimti ir ne lengvųjų automobilių padangas.

Aišku, kita situacija yra, jei Atliekų tvarkymo centrai priima padangas iš neregistruotų juridinių ar fizinių asmenų.

Noras apeiti įstatymą kyla ne iš smalsumo. Pasirodo, padangų utilizavimas Lietuvoje brangus. Šalyje yra viena įmonė, kuri dažniausiai nemokamai utilizuoja padangų atliekas (tai daryti būtina, nes jos – pavojinga atlieka) – Akmenės cementas. Padangos perdirbamos į gumą, kitas statybines medžiagas. Tačiau šiuo metu šios veiklos įmonė nevykdo, nes atnaujina įrenginius. Yra ir kitų bendrovių, kurios perdirba padangas, tačiau tai – brangi paslauga. GRYNAS.lt žurnalistams pasidomėjus, kokia padangų atliekų pridavimo kaina, sužinojo, jog kaina priklauso nuo padangų išmatavimo, tačiau kokia ji, atskleista nebuvo, bet Padangų importuotojų organizacijos narės UAB „Automontoja“ direktorius Giedrius Jankauskas teigė, kad Lietuvoje verslininkams tvarkyti padangų atliekų neapsimoka. Pasak jo, Lenkijos perdirbimo įmonės tai daro nemokamai, todėl labiau apsimoka nuvažiuoti į Lenkiją ir ten jas atiduoti perdirbimui.

Įstatymai yra ir jie nėra jau tokie blogi, tačiau Lietuvoje vengiama jų laikytis. Bet šiuo atveju pasistengti turi visi: vairuotojai turi reikalauti informacijos, kur jiems palikti padangų atliekas, nes jų sutvarkymas yra įskaičiuotas į padangų kainą, prekybininkai turėtų sąžiningai informuoti vairuotojus, o atsakingos institucijos turi dar atidžiau prižiūrėti padangų prekeivius ir gamintojus, kad būtų laikomasi įstatymų. Tik tokiu atveju pamiškėse nebus bešeimininkių padangų atliekų, kurios taip nedera prie šalies nuostabaus kraštovaizdžio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)