Nelegalių statybų žemėlapis: kur viršesnių už įstatymą daugiausia?

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje nustatyti 337 savavališkos statybos atvejai. Vilniuje buvo nustatyti 133 atvejai, tai yra 40 proc. visų šalyje užfiksuotų savavališkų statybų. Penketuke pagal savavališkų statybų skaičių toliau rikiuojasi Klaipėdos (49), Kauno (42), Alytaus (32) ir Šiaulių (29) apskritys. Likusių penkių apskričių vykdomos savavališkos statybos sudaro vos 15 procentų visų 2015 metais šalyje nustatytų savavališkų statybų.

Tačiau tai yra bendrai nustatyti savavališkų statybų atvejai. Dar reikėtų atsižvelgti į kiekvienos apskrities gyventojų skaičių. Tuomet lyderiai pasikeičia. Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2014 metų gyventojų tankio duomenis, išvedus savavališkų statybų mastą apibūdinantį santykinį rodiklį – savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį, – apskričių reitingas pakinta.

Vilniaus apskritis išlieka lydere (1,60), į antrąją vietą pakyla Alytaus (1,14), trečioje vietoje – Utenos (1,04), toliau Šiaulių (0,85) ir Klaipėdos (0,77) apskritys. Savavališkų statybų mastą apibūdinantis rodiklis šiose apskrityse viršija šalies vidurkį (0,73).

Kauno apskritis (0,57) į teritorijų, kuriose daugiausia savavališkai statoma statinių, penketuką jau nebepatenka. Statytojų drausmingumą liudijantys rodikliai kitose apskrityse tokie: Panevėžio – 0,5, Tauragės – 0,41, Marijampolės – 0,37, Telšių – 0,06. Pastarojoje apskrityje per devynis šių metų mėnesius nustatyti tik du savavališkos statybos atvejai.

Nelegalių statybų žemėlapis pagal savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį

© DELFI

Padėtų didelės baudos

GRYNAS.lt paprašė šią statistiką pakomentuoti Aplinkos ministerijos viceministrę Daivą Matonienę, kuri koordinuoja statybų sritį. Ji nesutinka su teigiančiais, kad įžūlių statytojų, nelegaliai statančių pastatus Lietuvoje, daugėtų. Maža to, ji mano, kad savavališkų statybų mastas kiekvienais metais yra vis mažesnis.

D. Matonienė

© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Bendrai galiu pasakyti, kad nelegalių statybų mažėja, yra daromas didelis prevencinis darbas, labai daug konsultuojamasi. Svarbiausia, kad bendroje apimtyje nelegalių statybų mažėja. Pagal regionus reikėtų pasižiūrėti, galbūt yra tam tikri regionai, kur yra gražesnės vietos“, - sakė D. Matonienė.

Nors pastaruoju metu buvo aprašytas ne vienas įžūlių statybų atvejis, kai statytojai sugeba net daugiabutį vidury Vilniaus statyti savavališkai ir jiems nerūpi privalomieji nurodymai statybų padarinius griauti, viceministrė mano, kad tokius statytojus gali atbaidyti baudos.

„Visiems įstatymas yra vienodas ir galioja tos pačios taisyklės. Statytojų įžūlumas labai greitai pasibaigia, kai pareikalaujama nusigriauti pastatus, be to, yra didžiulės finansinės baudos. Manau, kad įžūlių statytojų mažės. Jie gali būti labai įžūlūs, patys sau gražūs ir protingi, bet jie patirs didelę finansinę žalą“, - kalbėjo D. Matonienė.