Konkursas kartu primena statytojams apie artėjantį 2020 m. terminą - iki tol Europos Sąjunga reikalauja 20 proc. padidinti pastatų energinį efektyvumą bei sumažinti anglies dvideginio (CO2) išskyrimą.
Darnios statybos pavyzdžiai
Duodama interviu GRYNAS.lt R. Glazer atskleidė, kad vis daugiau nekilnojamojo turto (NT) vystytojų statydami naujus pastatus siekia energetinio naudingumo, nes žino, kad ateities perpektyvoje tik tokie namai turės paklausą rinkoje. Vis dėlto žaliąsias idėjas įgyvendinti nėra taip paprasta, nes Lietuvoje neturime patvirtintų žaliosios statybos standartų.
„Projektų vystytojams labai svarbu projektus pateikti su savo privalumais, tačiau iki žalumo ir šiemet, manome, nebus taip lengva prieiti. Vis dėlto vieni, antri išskirtiniai projektai tikrai atsiranda, “, - sako R. Glazer. Jos teigimu, šiemet konkursui savo projektus yra pateikę apie 10 dalyvių.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie pernai šiame konkurse pristatytą projektą „Kuršių marių pakrantėje kuriamas miestas ant vandens nebus turtingų žmonių rezervatas“
Konkursui pateiktus NT projektus vertins ekspertų komisija, sudaryta iš energetikos, ekologijos, žaliosios architektūros, kraštovaizdžio, teisės, komunikacijos profesionalų, BREEAM standartų ekspertų. Dalyvių pateikti projektai bus vertinami pagal naudojamus visame pasaulyje pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus - projekto vadybą, sveikumą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, atliekas, taršą, ekologiją, urbanistiką, žemės naudojimą, ekonomiką, socialinę atsakomybę, informacijos sklaidą, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP), teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą.
Projektai bus diferencijuojami į architektūrinius, urbanistinius ir kraštovaizdžio, o konkursui pristatyti objektai turės būti naujos statybos. Ypatingą dėmesį ekspertų komisija skirs ir darnaus miesto plėtros projektams.
Dalyvių projektai bus vertinami šiose nominacijose: „Geriausias EKO būstas“, „Geriausias EKO biuras“, „Geriausias multifunkcinis projektas“, „Geriausias antrųjų namų projektas“ bei „Geriausias darnaus miesto projektas“. R. Glazer pateikė kelis kiekvienos iš nominacijų projektų pavyzdžius, kurie galėtų būti pristatomi kaip žaliosios architektūros pavyzdžiai.
Gyvenimo kokybė atsispindi žmogaus veide
„Ateities miestų“ direktorė svarsto, kad žaliosios statybos Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius dėl kelių priežasčių. Pirma, vystytojai žino, kad nuo buvusių tradicijų, kaip buvo statomi būstai, labai sunku atsiriboti – jau yra užaugę ir pelningumo kaštai ir t.t. Antra, į žaliosios statybos projektus reikia daugiau investuoti.
Galutiniam vartotojui, kuris perka tokį būstą reikia suprasti, kad tai bus ne rytdienos namai, o tik šiandienos. Jeigu galvojama apie būsto likvidumą, šeimos gyvenimo kokybę, jis negaus tam tikrų dalykų – turi būti viskas sutvarkyta ir sustyguota. Praeina dešimtmetis ir jaučiasi, kokie žmonės ir kokiais veidais gyvena daugiabučiuose namuose, kur nėra lifto, nesutvarkyta rekuperacinė sistema, nėra tinkamos infrastruktūros, kaip jie vargsta. Čia yra grynai gyvenimo kokybės klausimas“, - dėstė R. Glazer.
R.Glazer sako mananti, kad žaliosios statybos plėtrą Lietuvoje galėtų garantuoti sisteminis bendradarbiavimas tarp vystytojo, eksperto ir visuomenės: „Bendradarbiaujant galima atrasti tikrai gerų dalykų. Vystytojai, dalyvaudami tokioje komunikacinėje kompanijoje, gauna kelias konsultacijas – ir finansines, ir ekspertines. Pardavėjas gali iškart susisiekti su objekto savininku. Išeina taip, kad ne vystytojas reklamuoja savo projektą, bet jį įvertina ekspertas. Manome, kad toks mūsų organizuojamas konkursas yra tikrai didelė motyvacija ir kompetencijų apjungimas, dialogas yra labai sveikas ir reikalingas miestiesčiui, kuris turi teisę žinoti, kad jeigu jis įsigis tokį būstą, po metų jis nebus bevertis – bus ekonomiškas, ekologiškas ir pataikys į dešimtuką“, - sakė „Ateities miestų“ vadovė.
Žaliosios architektūros konkursą „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“ antrus metus organizuoja projekto „Ateities miestai“ vykdytojai, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija ir Žaliosios statybos taryba (angl. Green Building Council), VGTU Architektūros institutu.
Planuojama, kad konkursas bus vykdomas keliais etapais iki metų pabaigos. Rezultatus bei išsamius ekspertų vertinimus planuojama skelbti 2014 m. sausį. Konkurso sąlygas bei anketą galima rasti čia. Daugiau konkurse dalyvaujančių projektų galima pamatyti čia.
