Nebebus kam suversti kaltės: nauja programėlė tiksliai parodys, kaip terši Baltijos jūrą

Netrukus bus pristatyta virtuali skaičiuoklė, kuria pasinaudoję kiekvienas iš mūsų galėsime pamatyti, kiek mūsų veikla prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos arba, kitaip tariant, vandens žydėjimo, proceso. Prie šio virtualaus įrankio dirbo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos mokslininkai, nevyriausybinių ir švietimo organizacijų atstovai. Žadama, kad skaičiuokle bus galima naudotis nemokamai. Mokslininkai viliasi, kad toks prietaisas prisidės prie žmonių švietimo ir galbūt paskatins didesnius elgsenos pokyčius.

Akcentuos kiekvieno iš mūsų taršos pėdsaką

Organizacijos „Pasaules Dabas Fonds“ Baltijos jūros programos vadovas Ingus Purgalis interviu GRYNAS.lt metu patikino, kad virtualia skaičiuokle galės nemokamai naudotis visi norintys Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojai. O paprašytas paaiškinti, kaip skaičiuoklė skaičiuos žmogaus įtaką Baltijos jūros eutrofikacijos procesui, teigė, kad iš esmės bus matuojami du svarbūs rodikliai – fosforas ir azotas. Šių dviejų rodiklių suma ir parodys žmogaus eutrofikacijos pėdsaką Baltijos jūroje.

„Skaičiuojant eutrofikacijos pėdsaką didžiausias dėmesys bus skiriamas keturioms vartojimo sritims - maistui, būstui, transportui ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Kiekvienas iš šių rodiklių bus paskaičiuojamas išvedant vidurkį vienam gyventojui pagal kiekvienos šalies pateikiamus vartojimo duomenis. Vidurkis perskaičiuojamas dar kartą po to, kai kiekvienas žmogus pateikia atsakymus į klausimus apie asmeninį vartojimą išvardytose keturiose srityse“, - kaip veiks virtuali skaičiuoklė pasakojo I. Purgalis.

Kadangi virtuali skaičiuoklė aiškiai parodys sritis, kurios žymiai prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos proceso, žmogus turės aiškias gaires, ką savo vartojimo įpročiuose turėtų keisti, kad jo neigiamas poveikis Baltijos jūrai būtų mažesnis. „Tie pokyčiai gali vykti žmogaus asmeninio vartojimo lygmenyje ir daryti įtaką vandens ekosistemoms. Tikimės, kad naujasis įrankis padės žmonėms geriau suvokti pačią problemą ir prisidės prie jų elgsenos pokyčių“, - samprotavo latvis.

GRYNAS.lt, padedamas Lietuvos mokslininkų, prieš kelis metus atliko eksperimentą, kodėl vasarą žydi Baltijos jūra. Siūlome prisiminti visą vaizdo siužetą.

Sudėtinga ne tik paaiškinti, bet ir suprasti

Kai kalbame apie grėsmes Baltijos jūrai, viena didžiausių šiuo metu būtent ir yra eutrofikacija. Kadangi problema yra didelė, jos sprendimų įgyvendinime turi dalyvauti ir valstybių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai.

„Baltijos jūros ateities sprendimas apima socioekonominių ir ekologinių veiksnių suderinimą. Tačiau darbas su šalių vyriausybėmis yra lygiavertiškai svarbus kaip ir darbas su visuomene ir jos individais. Mūsų skaičiuoklė yra viena didelės dėlionės dalis, kuri suteikia galimybę vykdyti tiek formalų, tiek ir neformalų švietimą. Tikimės, kad jo dėka išaugs žmonių suvokimas apie problemą ir bus paskatinti elgsenos pokyčiai“, - sakė I. Purgalis. 

Pagrindinė paskata sukurti tokią skaičiuoklę tapo suvokimas, kad paprastiems žmonėms sudėtinga paaiškinti, kas yra ta eutrofikacija ir įteigti, kad kiekvienas iš mūsų prisidedame prie šio proceso tolimesnio plėtojimo.

„Skaitydami paskaitas moksleiviams, studentams, įvairioms kitoms suinteresuotoms pusėms, pastebėjome, kad sudėtinga paaiškinti (o jiems dar labiau – tai suprasti), kiek kiekvieno iš mūsų veikla prisideda prie Baltijos jūros ekologinės būklės, ypač, jeigu mokykla, universitetas ar vietinės savivaldos institucijos nėra įsikūrusios arti Baltijos jūros kranto“, - sakė I. Purgalis.

Paklaustas, kokiais konkrečiais veiksmais kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie Baltijos jūros taršos mažinimo, I. Purgalis teigė, kad pirmiausiai turėtume kreipti dėmesį į maistą, kurį perkame. Reikėtų rinktis vietinę ūkininkų produkciją, kuri turi sertifikatus, kad buvo ūkininkaujama laikantis darnios veiklos principų. Taip pat svarbu, kad mūsų perkamas maistas nebūtų keliavęs tūkstančius kilometrų iš tolimų šalių, nes maisto transportavimas taip pat ženkliai prisideda prie taršos didėjimo.

„Reikėtų domėtis, ar nuotekos iš mūsų būstų yra tvarkomos tinkamu būdu ir taip pat reikėtų vengti buityje naudoti valymo priemones, kurios savo sudėtyje turi fosforo junginių", - patarė Latvijos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos vadovas.

Baltijos jūra turi mirties zonų, kur nėra jokios gyvybės

Eutrofikacija yra ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Paprastai eutrofikacijos procesas pasireiškia paspartėjusiu augalijos augimu, vedančiu į iki tol egzistavusios rūšių įvairovės nykimą, nes sparčiai auga tik kai kurios rūšys, sutrikdomi įprasti ekosistemos trofiniai (maistiniai) ryšiai ir ilgainiui skatinamas augalų bei nuo jų priklausančių gyvūnų rūšių nykimas arba migracija. Vadinamasis vandens „žydėjimas“ – eutrofikacijos požymis.

Švedijos meteorologijos bei hidrologijos institutas skelbia, kad Baltijos jūros situacija yra kritiška. Dėl didelės jūros taršos labiausiai „kalti“ žemės ūkis, transportas, pramonė, buitinės nuotekos ir laivyba. Skaičiuojama, kad kasmet į Baltijos jūrą atiteka 640 tūkst. tonų azoto ir 30 tūkst. tonų fosforo. Dėl milžiniško šių teršalų kiekio kai kurios Baltijos jūros zonos yra skelbiamos mirties zonomis, kuriose absoliučiai jokia gyvybė negalima.