Viena erdvė viskam – kultūros skurdinimo forma?
Paklaustas apie atliekų rūšiavimo vietą bei estetiką gyvenamosiose patalpose, architektas, interjero dizaineris T. Gecas įvardija interjero kultūros pokyčius, susijusius su giliau siekiančiomis kultūros permainomis. Pasak jo, prieš komercinės statybos įsigalėjimą masinės gyvenamųjų namų statybos butuose buvo bent dvi skirtingos erdvės: virtuvė ir svetainė, privilegijuotieji turėjo ir valgomąjį, virtuvės būdavo didesnės, jose vietos buvo ir stalui.
„Dabar, ypač naujausiuose daugiabučiuose, projektuojame virtuvę svetainėje arba priešingai, svetainę virtuvėje. Vis dėlto, manau, kad tokie interjero sprendimai nėra patogūs ir teisingi – be abejo, jie yra pelningi statytojams. Šiandien nebeturime nei virtuvės, nei svetainės, jau nekalbant apie valgomąjį. Taip prarandame tradicijas, kultūrą, galų gale komfortą, arba stipriai keičiame gyvenimo būdą – propaguojama moderni, atvira gyvenimo erdvė šeimai mažėja, o gyvenimo kokybė ilgainiui skurdėja. Gyvename, valgome ir netgi dirbame viename kambaryje, toje pačioje erdvėje. Net jeigu tai vadiname skandinavišku minimalizmu, tai galime pasidžiaugti: turime tikrą skandinaviško kalėjimo kamerą, gal net ir su vaizdu pro langą“, – sako T. Gecas.
Tinkamam rūšiavimui vietos po kriaukle nepakanka
„Niekas nesiginčytų, kad rūšiavimas yra geras dalykas, tačiau kaip tai padaryti, kai virtuvė yra minimali? Juk rūšiavimui reikalingos mažiausiai trys atskiros šiukšlinės. Tad norint virtuvėje rūšiuoti atliekas, jos erdvėje tam reikėtų turėti atskirą, ne po kriaukle įrengtą, o erdvią spintelę, kurioje tilptų keturi vidutinio dydžio konteineriai visų rūšių atliekoms. Net ir vidutinio dydžio virtuvėje niekas neplanuoja rūšiavimui skirti atskirą spintelę – geriausiu atveju įrengiama vieta dviem talpoms po kriaukle, kaip būdavo sovietmečiu“, – atkreipia dėmesį T. Gecas.
Pasak jo, dar didesnė problema, kur tokiame interjere dėti depozitą. Apie tai paprastai negalvojama. Tad nenuostabu, kad depozitas kaupiamas balkone ar netgi paliekamas laiptinėje. Kad to nenutiktų, namuose turėtų atsirasti dar vienas konteineris – 90 cm aukščio, išvažiuojantis. „Dar nesu matęs, kad toks būtų suprojektuotas, bet erdvioje virtuvėje tai būtų galimas variantas“, – svarsto T. Gecas.
Anot architekto, apie rūšiavimą turėtų būti pagalvota jau projektuojant namą ar butus. Bet kas tokio patarimo klausys, kai kiekvienas papildomas būsto kvadratas didina statybų kainą? Pasak T. Geco, turbūt daugelis nusijuoktų, gavę pasiūlymą, atsižvelgiant į rūšiavimo poreikį, padidinti virtuvę keliais kvadratais, tačiau, kita vertus, šiandien tai būtina, jeigu mes norime puoselėti deklaruojamas žalios planetos išsaugojimo idėjas.
„Kol kas nematau išeities, kaip realiai galėtume spręsti šią problemą. Gal nebūtų gera išeitis dar viena taisyklė projektavimui, kad gyvenamajame būste būtų numatytas papildomas plotas atliekų rūšiavimui – projektams taikomų reikalavimų jau ir taip daug. Manau, kad tiesiog reikėtų žmones auklėti, kalbėti apie tai, šviesti. Kita vertus, ir dizaineriams atsiranda erdvė kūrybai, projektuojant rūšiavimo talpas, kurios būtų ir patogios, ir estetiškos, suderinamas su profesionaliais interjero sprendimais. Kai kurie žinomi gamintojai jau seniai siūlo savo variantus“, – sako architektas ir interjero dizaineris.
Būsto bėdos ir atliekų augimas yra susiję
Anot PTO viešinimo ir marketingo specialistės E. Razbadauskaitės, šiuo metu daugelį pasaulio žmonių, įskaitant ir mūsų šalies gyventojus, užgriuvusios problemos yra labai tampriai susijusios viena su kita, tad jas spręsti irgi reikėtų kompleksiškai. Vis daugiau žmonių nori gyventi miestuose, čia jie lengviau įsilieja į darbo rinką, tačiau iškyla kitos bėdos – auga būsto ir jo išlaikymo kainos, greitėjantis gyvenimo tempas tampa neatsiejamas nuo greitų paslaugų, patogiai supakuotų pirkinių, augančio atliekų kiekio.
„Sparti viso pasaulio urbanizacija, demografinės permainos visoms gyvenimo sritims turėjo neigiamų pasekmių. Viena iš jų – kasmet augantys pakuočių atliekų kiekiai ir didėjanti tarša atliekomis, kita – būsto krizė daugumoje didžiųjų pasaulio miestų. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 1,6 milijardo žmonių gyvena nekokybiškuose būstuose, o 100 milijonų yra benamiai. Visos pasaulio šalys bando ieškoti kompleksinių sprendimų, naujų statybos ir atliekų tvarkymo technologijų, tad neturėtume prarasti vilties“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė.
Net 40 proc. gyventojų trūksta vietos rūšiuoti atliekas
E. Razbadauskaitė sako suprantanti, kad atliekų rūšiavimo veikla ne vienam kelia rūpesčių dėl to, kad užima taip reikalingą erdvę nedidelėje virtuvėje.
„Mūsų organizacijos inicijuotų tyrimų duomenimis, nuo 2019 iki 2021 metų šalies gyventojų, teigiančių, kad kliūtis rūšiuoti atliekas jiems yra per mažai vietos virtuvėje, išaugo nuo 28 iki 40 proc. Tuo tarpu manančių, kad rūšiuoti nėra prasminga, nes neva rūšiuotos atliekos vis tiek supilamos į bendrą krūvą, sumažėjo. 2019 m. taip manančių respondentų buvo 41 proc., o šiemet tokių liko 29 proc.“, – pastebi PTO atstovė.
Pasak jos, džiugina tai, kad Lietuvos gyventojai labiau pasitiki atliekų rūšiavimo sistema ir kad vis dažniau naudojasi gerėjančia atliekų surinkimo infrastruktūra. Daugėja ir žmonių, suprantančių, kad tokia veikla yra rūpestis aplinkosauga. Ji taip pat viliasi, kad visoje pakuočių apimtyje daugėjant draugiškų aplinkai ir perdirbamų pakuočių, o daliai žmonių ieškant beatliekės (angl. k. Zero Waste) kultūros išeičių, motyvacijos rūšiuoti bus vis daugiau, o rūšiuotos atliekos vis dėlto atras savo vietą virtuvėje.
