Kas jau kas, o automobiliai bei CO2 dujų išmetimas – nuolat intensyviai diskutuojama tema. Na, bent jau tų, kuriems rūpi jų gyvenama aplinka. Arba tų, kuriems tenka apsimuturiavus nosį keliauti į darbą ar mokyklą. Siūlomi įvairūs sprendimo būdai, nes Lietuvoje ir ypač Vilniuje teršalų, kuriuos išmeta automobiliai, kiekiai nuolat auga. Visgi šįkart neraginsime persėsti į viešąjį transportą, ar griebtį dviratį.
GRYNAS.lt domėjosi, kaip gimsta nauji gatvių bei sankryžų projektai ir kokiu būdu architektai tiksliai apskaičiuoja būsimas anglies dvideginio emisijas.
Bendrovės „Kelprojektas“ atstovė kokybei ir aplinkosaugai Akvilė Balsienė teigė, jog bendrovė nuo 2006-ųjų turi įdiegusi aplinkos apsaugos vadybos sistemą, pagal ISO 14001 standarto reikalavimus. Bendrovė iš visų jėgų stengiasi jo laikytis.
„Pagrindinis šio standarto reikalavimas – bendrovė turi nuolat įvertinti, kokį daro poveikį aplinkai . Na, mūsų pagrindinė veiklos sritis – projektavimas. Galime teigti, jog sėdėdami prie stalų,dirbdami kompiuterinėmis programomis, nedarome aplinkai jokio poveikio. Tačiau pagal projektus pastatytas galutinis produktas – kelias arba tiltas turi įtakos aplinkai ir mums tai rūpi,“ - teigė „Kelprojekto“ atstovė.
Nuo to, kokie sprendimai bus priimti projektuojant gatvę, tiltą ar sankryžą, priklauso labai daug. Ne tik saugumas, patogumas bei būsimų vairuotojų nervų ląstelės, tačiau ir poveikis aplinkai. Bendrovė „Kelprojektas“ šiemet įsigijo programą „Sidra Intersection“, padedančią pasirinkti sankryžos ar kelio tipą pagal įvairius parametrus. Programa gali parodyti, kokio ilgio automobilių spūstis susidarys, kiek laiko teks joje stovėti, bei kiek CO2 jie per valandą ar kitą laiko tarpą išmes į aplinką.
„Koks turėtų būti sankryžos tipas? Ar ji turėtų būti dviejų juostų? Ar vienos? O gal žiedinė? - įvedame parametrus ir programa pateikia skaičiavimus, „nupiešia“ būsimos sankryžos vaizdą. Pavyzdžiui, jei darysime sankryžą su šviesoforu, skaičiuojama, kad eilėje sustos 14 automobilių, susidarys spūstis. O pasirinkus kitą variantą eilėje būtų tik 4 automobiliai, - programos veikimo principą pasakojo A. Balsienė. - Svarbiausia, jog programa parodo, kiek automobiliai išmes į aplinką anglies dvideginio.“
A. Balsienės minėtu atveju, sankryžą su šviesoforu pakeitus žiedine sankryža, CO2 dujų išmetimas sumažėtų nuo 4 iki pusės tonos per tą patį laiko tarpą. „Tokiu būdu tikriname įvairius projektinius sprendimus ir išrenkame geriausią variantą: kad ir aplinka nebūtų stipriai teršiama, ir žmonėms netektų ilgai stovėti spūstyse, ir kuro vairuotojams sutaupytume – juk nafta ir benzinas sparčiai brangsta“, - aiškino „Kelprojekto“ atstovė.
Įsigijus programinę įrangą tokie skaičiavimai pradėti taikyti ne tik naujiems projektams, tačiau ir rekonstruojamoms gatvėms bei sankryžoms. Kartais, po programos pateiktų skaičiavimų, prieinama išvados, jog sankryžos struktūrą teks keisti kardinaliai.
GRYNAS.lt teiravosi, kokį vaidmenį priimant sprendimą dėl sankryžos plano, užima būsimos taršos kiekiai.
„Žinoma, atsižvelgiame ir į kelionės laiką, automobilių prastovas. Jei teks važiuoti ilgu aplinkkeliu – koks tuomet čia taupymas? Jei žmogui teks ratais važiuoti namo – kuro sąnaudos vis tiek bus didelės, atitinkamai ir Co2 išmetimas“ - aiškino A. Balsienė.
Lietuvoje pasinaudojus „Sidra Intersection“ programa jau patikrinti Kretingos magistralinio kelio Kretinga – Kūlupėnai sankryžos, Kauno Kleboniškio gatvės jungiamojo kelio į autostradą Vilnius-Kaunas sankryžos rekonstrukcijos bei dviejų lygių Jakų sankryžos (virš autostrados Vilnius-Kaunas-Klaipėda) projektai. Iš projektų išrinktas geriausias, mažiausiai aplinkai kenkiantis variantas ir pradėti statybų darbai.
Netrukus vairuotojai galės išbandyti bent jau pirmuosius du projektus ir įsitikinti, ar iš tiesų sankryžoje užtrunka trumpiau.
