JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pateikė nenuginčijamų įrodymų dėl šio poveikio masto.
Klimato kaita palies visus žemės gyventojus
Didžiausia žala prognozuojama gamtos sistemoms, tačiau taip pat baiminamasi dėl didėjančio poveikio žmonijai. Pasak ataskaitos, kylanti temperatūra grėsmę kelia žmonių sveikatai, aplinkai, maistui ir saugumui. Kalbama apie svarbius trumpalaikius padarinius gamtos sistemoms, įvyksiančius per ateinančius 20-30 metų.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) ataskaitos išvadose teigiama, jog jau šiandien galime stebėti neigiamus klimato kaitos sukeltus pokyčius, pavyzdžiui, tirpstantys ledynai ašigaliuose ir amžinasis įšalas tundroje, žūstantys koraliniai rifai, karščio bangos, smarkios audros ir įvairios stichinės nelaimės. Tačiau mokslininkai prognozuoja, jog ateityje bus tik blogiau. Pasak IPCC ataskaitos, klimato kaita kelia pavojų pasaulinei maisto produkcijai ir žmonių saugumui.
Tai jau antras iš daugelio IPCC pranešimų šiais metais, kuriame pristatomos pasaulinio atšilimo priežastys, padariniai ir galimi sprendimai šiai problemai spręsti.
Ataskaita buvo ruošiama 3 metus, prie jos dirbo daugiau nei 300 mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių. Galutinio dokumento apimtis siekia 2,6 tūkst. puslapių ir 32 tomus.
Naujausioje ataskaitoje akcentuojamas faktas, kad mokslinių įrodymų, pagrindžiančių atšilimo poveikį, padaugėjo beveik dvigubai nuo paskutinės ataskaitos 2007 metais. Teigiama, kad visuose žemynuose ir vandenynuose dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas poveikis gamtos ir žmonijos sistemoms. „Didėjančio atšilimo poveikis, tikėtina, bus drastiškas, paplitęs ir negrįžtamas“, - rašoma ataskaitoje.
Ekstremalūs orai ir stichinės nelaimės labiausiai paveiks pačius vargingiausius, sergančius ir pagyvenusius žmones. Pasak mokslininkų, pasaulio vyriausybės nėra pasiruošusios apsaugoti šių gyventojų grupių. „Klimato kaita sukels daug sunkumų pasaulio skurdžiausioms bendruomenėms ir valstybėms“, - pastebėjo viena iš bendraautorių, Nairobio universiteto Kenijoje geografijos mokslų daktarė Maggie Opondo.
Mažėja derlius
Apie ryšį tarp klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių perspėjama jau seniai. Tačiau šioje ataskaitoje bene pirmą kartą toks pats ryšys paminėtas tarp klimato kaitos ir maisto trūkumo bei tarptautinių ir vidinių konfliktų.
Pasak IPCC, klimato kaita jau dabar veikia pasaulinę maisto produktų pasiūlą. Kviečių ir kitų grūdinių kultūrų derliai pastebimai mažėja, o tai kelia abejonių ar žmonių populiacijai tebeaugant maisto pramonė galės palaikyti tokį pat augimo tempą.
Neigiamą poveikį pajaus ir kita produkcija. Prognozuojama, jog pagaunami žuvų kiekiai tropikuose sumažės 40-60 proc.
Kai kurie regionai taps negyvenami
Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 4°C, įprasta veikla, tokia kaip maisto auginimas ar darbas lauke, daugelyje regionų, kur dabar gyvena žmonės, taps neįmanoma dėl per didelio karščio. Klimato kaita lems didesnes maisto kainas ir žemės ūkio rinkos nepastovumą, kas savo ruožtu gali sumažinti maisto prieinamumą. Pateikti duomenys rodo, kad kas dešimtmetį dėl klimato kaitos žemės ūkio produkcija smuks 2-3 proc. Gan didelė tikimybė, kad iki 2050-ųjų derliaus kiekiai sumažės perpus. Tai bus ypač svarbu sparčiai augant žmonijos populiacijai.
Dėl klimato kaitos padarinių lėtės ekonominis augimas ir skurdo mažinimas. Skaičiuojama, kad klimato atšilimas 2°C pasauliui kainuos 0.2 - 2 proc. pasaulinio BVP kasmet. Jei nesiimsime veiksmų, netolimoje ateityje per pastaruosius dešimtmečius pasiekta plėtra gali būti sustabdyta, jei ne dar blogiau – jos atnešta nauda prarasta.
Teigiama, kad labiausiai nuo to nukentės skurdžiai ir atokiai gyvenantys miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Neramumų zonose dėl didėjančio skurdo ir ekonominių sukrėtimų dar labiau išaugs smurtinių konfliktų tikimybė. Jau dabar akivaizdu, kad klimato kaita labiausiai palies besivystančias šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio ir natūralių išteklių.
Arkties bendruomenės, mažos salos ir kitos didelės potvynių rizikos zonose esančios teritorijos susidurs su naujais iššūkiais, susijusiais su teritoriniu integralumu ir bendrais vandens bei žuvies ištekliais. Rūgštieji lietūs ir vandenų šilimas lems vis didesnes problemas pakrančių gyventojams – žmonėms ir gyvajai gamtai. Neseniai pasirodęs potvynių žemėlapis rodo, kad to neišvengs ir Lietuva: http://grynas.delfi.lt/gamta/potvyniu-lietuva-zemelapis-kuris-atskleidzia-didziausias-gresmes.d?id=64298312
Karinių konfliktų grėsmė
Ataskaitoje taip pat pastebima, jog kai kuriose pasaulio vietovėse pailgėjęs augimo sezonas leidžia gauti didesnį derlių. Tačiau apskritai nėra tikėtina, jog pasauliniu mastu klimato kaita maisto produktų gamybai atneš naudos. Pasak ataskaitos, neigiamas poveikis grūdų derliams yra gerokai didesnis nei teigiamas. Mokslininkų ir aplinkosaugos aktyvistų teigimu, šis teiginys yra vienas iš svarbiausių visoje ataskaitoje.
IPCC taip pat pirmą kartą paminėjo, jog klimato kaita bei jos didinamas skurdas ir ekonominės krizės, gali privesti prie karinių konfliktų ir padidinti karo pabėgėlių skaičių.
Viename dokumente pateikę visus pavojus ir galimus rizikos faktorius, mokslininkai tikisi įtikinti vyriausybes ir visuomenę, jog yra būtina mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei planuoti infrastruktūrą, pavyzdžiui, pylimus apsaugančius nuo jūros lygio kilimo, siekiant sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.
