"The Telegraph" rašo, kad JAV valstijos Oregono universiteto tyrėjai, iš naujo apžiūrėję šiukšlių telkinį, plūduriuojantį tarp Kalifornijos ir Japonijos, taip pat atmeta kitų mokslininkų teiginius, jog plastiko dalelių vandenynuose jau yra daugiau nei planktono ir kad kiekvieną dešimtmetį nuo 1950-ųjų jo padaugėja dvigubai.
Angelicque White, Oregono universiteto okeanografijos profesorė, dalyvavusi pastarojoje ekspedicijoje, tvirtina, kad tikroms mokslininkų pastangoms trukdo "gąsdinimo taktika".
"Turime duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstas prognozes. Mums nereikia hiperbolizuoti. Pagal šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje stebėtą plastiko koncentraciją, yra tiesiog netikslu sakyti, kad plastiko yra daugiau nei planktono, ar kad stebime eksponentinį jo gausėjimą", - teigė A. White.
Tačiau, nors plastikas plūduriuoja paviršiuje, jo santykis su vandens mase toks, kad šiukšlės užima tik nedidelę dalį ploto, kuriame yra pasklidusios, teigia A. White.
"Plastiko kiekis ten nėra nesvarbus, tačiau telkinys tolygus nedideliai Teksaso valstijos daliai, o ne dvigubai už ją didesnis", - sakė mokslininkė, tačiau taip pat akcentavo, jog "plastikui vandenyne - aiškiai ne vieta".
A. White vertinimu, surinkti šiukšles yra per brangu, todėl pagrindinis tikslas turėtų būti jų kiekio nebedidinti.
Manoma, kad plastikas sudaro iki 90 proc. visų vandenynuose plūduriuojančių šiukšlių. Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos duomenimis, kiekvienoje kvadratinėje vandens mylioje jo plūduriuoja po 46 tūkst. gabalėlių ar kitų vienetų.
Kasmet prariję plastiko ar įsipainioję jo likučiuose žūva per milijoną jūrinių paukščių ir kitų gyvūnų - jų skrandžiuose randama žiebtuvėlių, dantų šepetėlių ir kitų atliekų.
Manoma, kad "Didysis šiukšlių lopas" Ramiajame vandenyne susiformavo palaipsniui, kai vandenyno srovės jį atnešė iš Šiaurės Amerikos ir Azijos pakrančių. Pirmą kartą jo buvimą devintajame dešimtmetyje nuspėjo JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija.
Pernai surengtoje ekspedicijoje Skripps okeanografijos institutas plastiko atliekų rado kiekviename iš įvairiame gylyje paimtų šimto mėginių, surinktų beveik 3 tūkst. kilometrų ilgio atkarpoje.
Vienas iš nesklandumų, nustatant tikrąjį šiukšlių telkinio plotą tas, kad nėra aiškių standartų, kokia atliekų koncentracija reikštų telkinio buvimą.
Tam tikras plastiko telkinio Ramiajame vandenyne analogas yra ir "Atlanto šiukšlių lopas" - du dešimtmečius trukusios jo studijos rezultatai paskelbti praėjusių metų pradžioje. Jame tirta teritorija į Rytus nuo Bermudų.
Manoma, kad tik apie penktadalį į vandenyną patenkančių plastikų yra iš laivų ar gręžimo platformų - kita dalis yra atpučiama, nuplaunama iš pakrančių ar specialiai išmetama į vandenį.
