Sąvartynas domina net jaunavedžius
Pernai gruodį GRYNAS.lt kalbintas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Nerijus Žilius pasakojo, kad uždarytame Kariotiškių sąvartyne edukaciniais tikslais organizuojamos ekskursijos moksleiviams bei kitoms suinteresuotoms grupėms, o įrengtoje specialioje apžvalgos aikštelėje, iš kurios atsiveria Vilniaus panorama nori įsiamžinti net jaunavedžiai savo vestuvių dieną.
Visiems norintiems iš arti pamatyti, kaip atrodo sąvartynas, internete siūloma užpildyti registracijos formą, kurią patvirtinus, duodamas leidimas įžengti į Kariotiškių sąvartyno teritoriją.
Vadovas tuo metu dalijosi vizijomis, kaip sąvartyno teritoriją galima būtų transformuoti ateityje. Šiuo metu ji yra apželdinta, o ateityje galėtų atlikti įvairias funkcijas.
Mums buvo kilusios mintys galbūt netgi saulės baterijas statyti ant uždaryto sąvartyno lauko. Ten yra pylimas, gera teritorija. Tolimesniam panaudojimui visokių minčių gali būti“, - pasakojo N. Žilius.
Šiauliuose į sąvartyną galėtų vesti dviračių takas
Netoli Bridų kaimo (Šiauliuose) esančiame Aukštrakių sąvartyne taip pat mąstoma apie ekskursijas po vietos sąvartyną. Norima ten organizuoti išvykas vaikams, siekiant parodyti, iš kur ir kokios šiukšlės atkeliauja.
Bridų kaimo seniūnaitė Rasa Šiškuvienė sako, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kuo daugiau realybės rodyti: „Kai paklausi, iš kur, vaikeli, pienelis atsiranda, gauni atsakymą: „Iš „Maximos“. Taip ir su šiukšlėmis – dažnai nežino, ko prigamina. Kiek tu šiukšlių prigamini – atvažiuok pažiūrėti. Mes, bendruomenė, rašėme raštus, kad mums nutiestų dviračių taką nuo Šiaulių, per mūsų Bridus, iki Aukštrakių. Turime ministerijos pritarimą, laukiame, kada pinigėlių bus. Reikėtų čia padaryti ekskursinį ratą iki to sąvartyno.“
Moteris GRYNAS.lt sakė, kad tokia idėja kilusi jau senokai ir tikrai nėra joks pokštas.
„Tai galėtų būti kaip edukacinė priemonė, ji galėtų būti įvesta mokyklose – vaikai galėtų vien nuvažiuoti pažiūrėti. Be pašaipos kalbu, pati buvau ten nuvažiavusi, man padarė įspūdį. Viena – tai įspūdingi kalnai šiukšlių, kita – ten vystoma nauja statyba, nauja pramonė – yra lagūnos, kur odų atliekų gamyklos ir kita, tai yra įspūdingi reginiai“, - pasakojo R. Šiškuvienė.
Kadangi Bridų kaimo bendruomenė gyvena sąvartyno kaimynystėje, bendruomenės nariams aktualūs šalia vykstantys procesai. Pavyzdžiui, šiuo metu svarstomas atliekų deginimo klausimas kelia įvairių pamąstymų. Bridų seniūnaitė svarstė, kad visuomenei reikėtų žinoti, kiek šiukšlių po mūsų lieka ir geriausias būdas tai padaryti ne išgirsti iš kitų ar perskaityti knygose, o pamatyti gyvai patiems.
„Tai yra vertas dėmesio objektas, juo labiau, kad jis nėra tik kaip kad seniau būdavo tik šiukšlynas, dabar jis yra tvarkomas. Kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį, kokie kalnai šiukšlių per tris metus prisikaupia“, - dėstė R. Šiškuvienė.
Moteris teigė, kad su Šiaulių rajono savivaldybe kalbėta apie dviračių tako link sąvartyno nutiesimą, kuris pasitarnautų ne tik ekskursijoms, bet ir vietos gyventojams, kurie dirba Šiaulių mieste.
„Esame apie 7 km nuo Šiaulių miesto ir šalia plento Šiauliai-Akmenė, už 3 km nuo Bridų kaimo iki Aukštrakių kaimas, kuriame ir yra sąvartynas. Vaikų edukacija galėtų būti vykdoma ne tik su autobusu nuvažiuojant iki sąvartyno, bet dėl judėjimo reikalingumo, dėl gražios gamtos aplink galima būtų ir su dviračiais atvažiuoti ar propaguoti šiaurietišką ėjimą“, - idėjomis dalijosi pašnekovė. Tas pats takas, jos teigimu, tarnautų ir vietos gyventojams, kurie iš namų keliauja į darbus mieste.
Sąvartynai galėtų tarnauti ir turizmui?
Moteris pasakojo, kad apie edukaciją sąvartyno tema imta kalbėti dėl to, kad vietos gyventojus nuo sąvartyno skiria labai nedidelis atstumas. O tai savo ruožtu reiškia, kad nelaimės atveju, didžiausia grėsmė kiltų būtent sąvartyno „kaimynams“: „Su siaubu laukiame, kada bus leista pradėti deginti nuodingas atliekas. Dabar vasaros tykų vakarą kartais užuodžiame kvapą, nors sąvartynas yra tvarkomas. Mes dabar labai daug nežinome, ką turime. Neprieštaraujame tam dariniui, bet norėtume naudos „išmušti“. Ne tiek, kad materialinės, apčiuopiamos, bet idealistinės. Juk mūsų visų saugumas prasideda nuo numestos šiukšlės“, - svarstė Bridų seniūnaitė R. Šiškuvienė.
Nors ekskursijų į sąvartyną pagrindinė mintis - paaiškinti, parodyti ten vykstančius procesus iš arti, pašnekovė teigė neabejojanti, kad toks vizitas galėtų turėti įtakos ir vaikų nuostatų pokyčiams. Žinoma, kitaip į šiukšles imtų žvelgti ne visi, bet nors kelių vaikų požiūrio pakeitimas jau būtų laikomas nauda.
„Kitą sykį iš vaikiškų pasvaičiojimų susiguli realiai įgyvendinamos idėjos. Mokyklose ir kitur gal ir mažai informacijos, bet pavyzdžiui, jeigu tai būtų įdomiai pateikiama, apiforminama, galėtų toks darbas būti specialistų... Man atrodo, kad tai tikrai yra patrauklus dalykas, gal iš tikrųjų būtų įdomu ne vien tik Kryžių kalną pasižiūrėti, bet ir pavažiuoti į kitą kraštą ir pasižiūrėti, kad vienas iš didžiausių žemės kenkėjų yra žmogus“, - filosofiškai svarstė R. Šiškuvienė.
Visi sąvartynai atviri lankytojams
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Juozas Jankevičius sako nežinantis Lietuvoje sąvartynų, kurie nepriimtų ekskursantų, norinčių savo akimis pamatyti, kaip yra tvarkomos šiukšlės. Tiesa, ekskursijas reikia suderinti iš anksto, nes dėl sąvartynuose dirbančios įrangos, ekskursiją privalo prižiūrėti sąvartyno darbuotojas, kuris užtikrintų, kad vizitas būtų saugus.
Edukacija yra vienas iš punktų, kurį turi vykdyti kiekvienas regioninis atliekų tvarkymo centras. Tai daryti svarbu tam, kad visuomenė žinotų, kaip tvarkomos jų šiukšlės.
„Man pačiam tenka važinėti po mokyklas ir skaityti paskaitas, kaip teisingai elgtis su atliekomis, kaip jas rūšiuoti ir t.t. Šitą darbą pagal turimus resursus dirbame“, - tikino asociacijos vadovas. Jis sakė, kad žinių spragų apie atliekas, jų tvarkymą daugiau pastebintis pas vyresnio amžiaus žmones, o vaikai, jaunimas tokių žinių nemažai gauna dar mokyklose.
Norintiems apsilankyti sąvartyne tokia ekskursija nieko nekainuoja, tačiau su prašymu reikia kreiptis į administraciją ir iš anksto suderinti vizito laiką.
„Sąvartyne ne kiekvienas gali bet kur vaikščioti. Yra atitinkami reikalavimai ir reglamentas. Apribojimų dėl metų laiko nėra – galima tiek žiemą, tiek vasarą, metų laikas nesvarbu, tik kadangi ten važinėja šiukšliavežis, važinėja kita įranga, be priežiūros vaikščioti negalima“, - sakė J. Jankevičius.
Ekskursijos į sąvartynus greičiau mada nei reali galimybė turizmui
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas, reklamos specialistas Simonas Bartkus GRYNAS.lt sakė, kad idėja rengti sąvartynuose ekskursijas seka šiuolaikines tendencijas – pasiūlyti žmonėms neturistines vietas kaip modernaus turizmo formą.
Anot jo, sąvartynų tema prisiminta ir dėl ekologijos. Kadangi ekologiškumas vis dar „ant bangos“, su šia banga plaukia ir įvairaus plauko menininkai, kurie kuria meno kūrinius iš šiukšlių ir po to juos parduoda už nemažas sumas.
„Nemanau, jog sąvartynai galėtų būti išnaudoti rimtiems turizmo tikslams. Sąvartynus turi visi ir šiukšlės juose panašios. Nebent jų panaudojimas meninėms išraiškoms gali būti komerciškai sėkmingas, bet tuomet tai lankomas objektas bus meno priemonė, kuriai sukurti buvo panaudotos šiukšlės“, - situaciją komentavo LiMA valdybos pirmininkas.
Pasiteiravus, ar ne itin patrauklūs objektai gali tapti lankytojų traukos centru, S. Bartkus įvardijo tik vieną būdą, kaip tai galėtų būti įgyvendinta: „ Kada yra sukuriama ir iškomunikuojama stipri legenda - lankydami bet kokį objektą, parodą ar pan. ir leisdami tam pinigus, mes iš tikro perkame legendą“.
