Trečiadienį Europos Komisija priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai bus naudojami tausiau. Pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus perdirbama daugiau atliekų ir medžiagos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ir ekonomikai.
Pagrindiniai žiedinės ekonomikos veiksmų plano veiksmai: bus skirtas didesnis kaip 650 mln. Eur finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ ir 5,5 mlrd. Eur finansavimas iš struktūrinių fondų, bus siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų (2013 m. Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų), bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 75 proc. pakuočių atliekų, privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų (2013 m. Lietuva į sąvartynus vežė 64 proc. komunalinių atliekų).
Europos aplinkos komisaras Karmenu Vella GRYNAS.lt plačiau papasakojo apie naująją Europos Komisijos priimtą žiedinės ekonomikos strategiją ir paaiškino, kaip tai paveiks Lietuvą.
„Mes norime judėti nuo linijinės ekonomikos prie žiedinės. Linijinė ekonomika, kurios pagrindinė idėja - gamink, vartok ir išmesk, gyvavo dešimtmečius ir ji yra netvari. Mes Europos Sąjungoje esame labai turtingi įgūdžiais ir gebėjimais, bet labai skurdūs išteklių prasme. Žiedinė ekonomika yra didžiulis privalumas, nes tai kuria naujas darbo vietas, naujus verslo modelius. Mes ieškome būdų, kaip galima būtų perdirbti atliekas. Mums reikia pasistengti išvengti atliekų, taip pat turime užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos geriau ir kad jos būtų rūšiuojamos“, - teigė K. Vella.
- Kodėl toks svarbus yra maisto sektorius?
Jeigu maisto produkto galiojimo laikas pasibaigęs, dar nereiškia, kad reikia jį išmesti, kai kuriuos produktus galima vartoti ir galiojimo terminui pasibaigus, to mes turime žmones išmokyti. Aš kalbu ir apie industrinę maisto rinką - restoranus, kavines. Dažnai jos nori atiduoti maistą labdaros organizacijoms, bet bijo, nes jeigu žmonėms kažkas atsitiks, ar jie susirgs, jos liks kaltos. Mes turime galvoti, kaip tai išspręsti.
- Yra nustatyti tikslai, kad iki 2030 metų į sąvartynus gali patekti tik 10 proc. atliekų, bet kai kurioms šalims sekasi sunkiau. Ar joms pavyks pasiekti šiuos tikslus?
- Mes turime 28 nares, kurios juda skirtingais greičiais. Turime valstybių, kurios ne tik pasiekė tikslus, bet ir juos pralenkė ir taip pat turime valstybių, kurios net nepriartėja prie tikslų. Turėjome priimti sprendimą - sumažinti standartus dėl atsiliekančių narių arba išlaikyti tikslus. Mes priėmėme pastarąjį sprendimą, taip pat identifikavome valstybes, kurioms sekasi ne taip gerai, turime susėsti su jomis ir sužinoti, kokios yra problemos ir rasti sprendimą. Šis tikslas yra įgyvendinamas, nes jau dabar turime 7 nares, kuriose į sąvartynus patenka 3 proc. atliekų.
Kai mes kalbame apie galimybes, tos šalys, kurios vis dar į sąvartynus veža apie 70 proc. atliekų, tai yra tos šalys, kurios turi didžiausią potencialą naujų darbo vietų kūrimuisi. Tose šalyse gali būti daugiausiai investicijų į rūšiavimą, perdirbimą ir t.t.
- Kaip jūs manote, ar realu šį tikslą pasiekti Baltijos šalims?
- Pagal statistiką, Latvija iš Baltijos šalių atrodo blogiausiai – 17 proc. perdirbamų atliekų ir 83 proc. atliekų keliauja į sąvartynus. Lietuvoje perdirbama 29 proc. atliekų ir 64 proc. atliekų keliauja į sąvartynus. Estijoje 20 proc. atliekų perdirbama, tačiau tik 16 proc. atliekų keliauja į sąvartynus, nes daug atliekų deginama energijai gauti. Tačiau visuomet yra pavyzdžių. Tarkime, Slovėnijoje atliekų, keliaujančių į sąvartyną, skaičius per tris metus labai sumažėjo nuo 80 proc. iki 20 proc. Taigi Baltijos šalims reikėtų pasitempti.
Lietuvai pasiekti tikslus bus sunku
„Reikės daugybės priemonių. Mes jau einame tuo keliu ir ta žiedinė ekonomika nėra kažkas labai naujo. Įvairioms šalims bus skirtingai sudėtinga pasiekti šiuos rezultatus. Pirmiausiai mes turime dar geriau rūšiuoti atliekas, kad jos tiktų perdirbimui ir taptų antrine žaliava. Tas atliekas, kurios netinka perdirbimui, bet turi energetinę vertę, mes deginsime, bus statomos dvi elektrinės. Nuo kitų metų pradėsime surinkinėti maisto atliekas ir jas kompostuosime ir perdirbsime, kad jos nepatektų į sąvartynus, žalienas jau renkame. Turime nemažai investuoti ir aprūpinti privačias valdas ir daugiabučius namus rūšiavimo konteineriais, įrengti nemažai aikštelių, turime sumažinti polietileninių maišelių vartojimą. Bet pagrindinė priemonė, mano supratimu, yra keisti žmonių mąstyseną ir vartojimo įpročius, raginti nešvaistyti maisto, galvoti apie pakuotes, rūšiuoti atliekas“, - teigė K. Trečiokas.
Lietuvoje šiuo metu į sąvartynus patenka 64 proc. atliekų, iki 2030 metų vidurkis turi siekti vos 10 proc. Paklaustas, ar šis tikslas iš viso yra realus, K. Trečiokas teigė, kad per 15 metų galima padaryti labai nemažai: „Mes investuojame labai daug. Nuo kitų metų vasario pradeda veikti užstato sistema, todėl plastiko, stiklo buteliai, skardinės irgi išsiims ir nepateks į sąvartyną. Spėjame, kad tai sumažins keliolika procentų atliekų, patenkančių į sąvartynus. Iš to mes ir surinksime tą dėlionę, bet tai tikrai nebus lengva.“
