Didžiausias ekologinis eksperimentas

Ekologai nustatė, jog laukiniai gyvūnai prisitaikė prie jonizuojančios radiacijos pasklidusios vietovėje po didžiausios istorijoje atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos. Neigiamą radiacijos poveikį stipriausiai jaučia tie paukščiai, kurie gamina daugiausiai feomelanino, raudonose plunksnose randamo pigmento, teigė tyrėjai.
Citata
Tyrėjai Černobylio uždaroje zonoje ir už jos ribų voratinkliniais tinklais pagavo 152 paukščius priklausančius 16 skirtingų rūšių. Mokslininkai kiekvienoje vietovėje matavo radiacijos lygį bei paėmė visų tirtų paukščių plunksnų ir kraujo mėginius.

„Ankstesni laukinių gyvūnų tyrimai Černobylyje parodė, jog ilgalaikė radiacija mažina antioksidantų kiekį ir padidina oksidacijos žalą. Mūsų gauti duomenys teigia priešingai – didėjant radiacijos lygiui aplinkoje, antioksidantų kiekiai organizmuose didėja“, - sakė dr. Ismaelis Galvanas iš Ispanijos nacionalinės mokslo tarybos.

Černobylio avarijos, įvykusios 1986 m. balandžio 26 d., padariniai ir poveikis aplinkai buvo katastrofiški. Teritorija net ir praėjus 28 metams tebėra smarkiai užteršta radiacija ir todėl neprieinama visuomenei. Pats regionas tuo tarpu netyčiomis tapo vienu didžiausių ekologinių eksperimentų – vieta studijuoti radiacijos poveikį florai ir faunai.
Stirna Černobylio ekologiniame rezervate (30 km nuo Černobylio miesto)

Esant didesniam radiacijos lygiui – geresnė sveikatos būklė

Tyrėjai Černobylio uždaroje zonoje ir už jos ribų voratinkliniais tinklais pagavo 152 paukščius priklausančius 16 skirtingų rūšių. Mokslininkai kiekvienoje vietovėje matavo radiacijos lygį bei paėmė visų tirtų paukščių plunksnų ir kraujo mėginius. Jie taip pat matavo glutationo, vieno svarbiausių augalų, gyvūnų ir grybų antioksidantų, koncentraciją, radiacijos žalą DNR bei melanino pigmentų kiekius plunksnose. 

Melaninai yra dažniausiai pasitaikantys pigmentai gyvūnuose. Tačiau vieno iš jų, feomelanino, lemiančio raudoną spalvą, gamybai sunaudojami dideli antioksidantų kiekiai. Dėl šios priežasties gyvūnai, kurių organizmai gamina daug feomelanino, yra gerokai labiau neigiamai veikiami radiacijos. Ištirtos šios rūšys: paprastoji medšarkė, didžioji zylė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, juodagalvė devynbalsė, rudoji devynbalsė, raiboji devynbalsė, miškinis kalviukas, kikilis, svilikas, amalinis strazdas, strazdas giesmininkas, juodasis strazdas, dūminė raudonuodegė, liepsnelė ir lakštingala. 
Juodasis strazdas
Radiacija tirtose vietovėse svyravo nuo 0,02 iki 92,90 mSv per valandą.
Dr. Ismaelis Galvanas
Didėjant radiacijos lygiui aplinkoje, antioksidantų kiekiai organizmuose didėja.

Tyrimas atskleidė, jog esant didesniam radiacijos lygiui, paukščių sveikatos būklė gerėjo ir antioksidanto glutationo kiekiai buvo didesni, o radiacijos sukelta žala DNR buvo mažesnė. Tai vienas pirmųjų prisitaikymo prie aukštų radiacijos lygių gyvūnuose įrodymų.

Tik tų paukščių, kurie gamino didesnius feomelanino kiekius, būklė buvo prastesnė. „Šie atradimai yra svarbūs, nes jie mums daug pasako apie skirtingų rūšių gebėjimą prisitaikyti prie milžiniškų aplinkos pokyčių, ar tai būtų Černobylis, ar Fukušima“, - sakė I. Galvanas.

Jonizuojanti radiacija pažeidžia organizmo ląsteles, skatindama laisvųjų radikalų, toksiškų molekulių, gamybą ląstelių viduje. Žinoma, jog apšvitinimas nedideliais radiacijos kiekiais padidina organizmo atsparumą didesnėms radiacijos dozėms.

Tyrimas buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Functional Ecology“.