aA
Miestas veikia jo gyventojų savijautą. Nesutvarkytos erdvės, apleisti žalieji plotai, bendruomenės susirinkimo vietų trūkumas gali sukelti stresą ir net depresiją. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų architektų komandos pasiūlymai miesto valdžiai gali padėti sukurti draugišką aplinką, kurioje gyventų laimingesni žmonės.
Per Kauną tekantis Nemunas
Per Kauną tekantis Nemunas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Esame aplinkos, kurioje gyvename, dalimi ir jos poveikis mums yra tiek emocinis, tiek socialinis, tiek kultūrinis,“ – sako KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas prof. Kęstutis Zaleckis.
KTU mokslininkų atlikto tyrimo rezultatas – konkretūs pasiūlymai, kaip planuojant miesto plėtrą išsaugoti jo identitetą. Kitaip tariant – kaip sukurti miestą, su kuriuo tapatintumėmės ir kuriame visiems būtų gera gyventi.

Mokslininkas teigia, kad nors jau daugybę metų šnekama apie tai, kad reikia atgręžti miestą į upę, tačiau vieningos strategijos kol kas nėra. Tyrimai rodo, kad net 80 proc. kauniečių norėtų leisti laiką prie upių, tačiau dauguma pripažįsta, kad ten „nėra ką veikti“.
Citata

Ar jus džiugina tai, ką matote keliaudami į darbą, ar akį glosto vaizdas pro langą, ar sveikinatės su savo kaimynais? Jei į daugelį klausimų atsakėte „ne“ arba „ne visada“, egzistuoja nemaža tikimybė, kad gyvenate nuolatiniame strese. Aplinkos psichologijos atstovai teigia, jog žmonės jaučia poreikį gyventi pasirinktoje aplinkoje – tokioje, kurioje jaučiasi kompetentingi ir pasitikintys savimi, tokioje, kurią atpažįsta ir myli, tokioje, su kuria tapatinasi. Kai aplinka netenkina šių poreikių, žmogus patiria stresą, kurio poveikis – sumažėjęs produktyvumas ir netgi depresija.

Įkalintos Lietuvos upės

Neseniai vykusio Urbanistinio forumo metu valdžios ir visuomenės atstovai, architektai ir valdininkai daug diskutavo ne tik apie upės kaip viešosios erdvės įtaką miesto vaizdui, darniai plėtrai ar ekologijai, bet ir socialiniam gyvenimui. Kauno architektūros festivalio vadovas Gintaras Balčytis dalyviams pateikė Kauno ir Vilniaus miestų planus, kuriuose aiškiai dominuoja upės vaizdas. 

Architektas retoriškai klausė, ko galėtų tikėtis pirmą kartą į mūsų šalį atvykstantis žmogus. Atsakymas buvo iliustruotas kontrastingų nuotraukų serija: Oslo opera ir  apleista Nemuno krantinė miesto centre, Amsterdamo filmų institutas ir betoniniai Neries krantai Vilniuje, Bergeno kvartalai prie vandens – Karaliaus Mindaugo gatvė Kaune. Po nebylaus pristatymo sekė daug klausimų: kodėl krantinių formavimasis daugelyje Lietuvos miestų nevyksta? Ką prarandame atitverdami upę nuo žmonių gelžbetoniais šlaitais ir kelių eismo juostų gatvėmis?

„Upė yra aktyvus Kauno elementas, miesto simbolis“, – sako K. Zaleckis ir primena, kad šiuolaikinio miesto krantinių kaita ne tik estetinė ar urbanistinio projektavimo problema.

Mokslininkas teigia, kad nors jau daugybę metų šnekama apie tai, kad reikia atgręžti miestą į upę, tačiau vieningos strategijos kol kas nėra. Tyrimai rodo, kad net 80 proc. kauniečių norėtų leisti laiką prie upių, tačiau dauguma pripažįsta, kad ten „nėra ką veikti“. Kaune prie upių gyvena 9 tūkstančiai iš 300 tūkstančių gyventojų. Upė išlieka matoma tik miesto plane, bet ne gyvenime.

Upės pakrantė Malmėje
Upės pakrantė Malmėje
© kaunietis.lt

Pamiršti miesto simboliai

Apie upės simbolinę reikšmę K. Zaleckis užsiminė neatsitiktinai – pasiūlymuose, kaip išsaugoti Kauno identitetą planuojant miesto plėtrą, KTU mokslininkai kalba net apie keturių rūšių miestui reikšmingus simbolius: natūralius, funkcinius, kultūrinius ir sutartinius. Upių šlaitai, Ąžuolyno ir Pažaislio parkai, Nemuno sala, senamiestis, naujamiestis, Kauno pilis, rotušė, Perkūno namai, Vytauto bažnyčia, Prisikėlimo bažnyčia, Napoleono kalnas, Aleksoto aerodromas, zoologijos sodas – tai tik keletas tokių simbolių pavyzdžių.

Ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir visuomenėje: vyrauja požiūris, kad geriau padaryti greičiau ir laiku nei užtrukti ilgiau, bet darbus atlikti kokybiškai.
K. Zaleckis

„Mano rajone visi namai vienodi“, „gyvenu prie Baltijos „Iki“, „mano gatvėje šaligatvis eina tik viena puse, todėl vaikštau per žolę“, „netoli mano namų įvyko ta avarija, kurioje jaunas vairuotojas partrenkė mamą ir vaiką“ – šiais teiginiais savo rajoną galėtų apibūdinti Kauno Šilainių gyventojas. Šiek tiek pakeitus turinį juos būtų galima pritaikyti ir kitiems rajonams: Kalniečiams, Žirmūnams ar Pašilaičiams. „Mano rajone švariausias vanduo“, „mano name gyvena garsus rašytojas“, „gegužę švenčiame kaimynų dieną“ – savo aplinką galėtume pristatyti ir taip. Straipsnio pradžioje minėta „sveika“ aplinka neturėtų erzinti, o būti pažįstama, išskirtinė, vientisa, apipinta legendomis ar tikromis, atpažįstamomis istorijomis.

Upės pakrantė Kopenhagoje
Upės pakrantė Kopenhagoje
© kaunietis.lt

Kaunas turi didelį potencialą. Pavyzdžiui, visą miesto teritoriją žiedu juosia Kauno tvirtovės fortai. Tačiau, jei Aleksoto gyventojams II-asis fortas yra svarbi jų gyvenamojo rajono išskirtinumą rodanti vieta su parku susitikimams ir laisvalaikio užsiėmimams, tai, pavyzdžiui, VIII-asis fortas Šilainiuose šių savybių neturi,“ – pasakoja K. Zaleckis. Architektas yra įsitikinęs, kad žmonėms paveldo objektai yra įdomūs, tačiau ne visuomet jiems suteikiama proga pažinti jų istoriją – vietos apleistos, apie jas nepasakojama, joms sutvarkyti valdžia neskiria nei išteklių, nei dėmesio. Stokodamos išskirtinumo tokios vietos nieko nereiškia. Žmonės gali kurti bendrumą tvarkydami aplinką, patys inicijuodami kokio nors bendruomenei svarbaus objekto atsiradimą, tačiau ne viskas nuo jų priklauso. 


Mokslininkų pasiūlymai miestui

KTU architektų ekspertų komanda, remdamasi aplinkos psichologijos, kultūrologiniais, analitinės psichologijos, socialinių mokslų tyrimais ir teorijomis, suformavo konkrečius pasiūlymus Kauno miesto savivaldybei.

Gyvenamųjų rajonų prie vandens statyba, žaliųjų plotų plėtra ir esamų plotų sutvarkymas bei pritaikymas bendruomenės poreikiams, pastatų aukštingumo išsaugojimas senamiestyje, kultūrinių simbolių (tokių, kaip miesto rotušė ar Prisikėlimo bažnyčia) fizinis išsaugojimas ir užtikrinimas, kad greta neatsirastų konkuruojančių savo aukščiu ar svarba pastatų – tai tik keletas universiteto mokslininkų siūlymų Kauno miesto bendrajam planui.

Nemunas pro žalias erdves teka tik už Kauno
Nemunas pro žalias erdves teka tik už Kauno
© I. Labutytės nuotr.

„Užsienio šalyse bendrieji miesto planai dažnai pagrįsti moksliniu požiūriu. Pas mus į mokslą žiūrima įtariai – jis tarsi sukelia papildomų problemų. Ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir visuomenėje: vyrauja požiūris, kad geriau padaryti greičiau ir laiku nei užtrukti ilgiau, bet darbus atlikti kokybiškai“, – pastebi K. Zaleckis. Miesto valdžia į bendrąjį Kauno miesto plėtros planą jau įtraukė keletą KTU mokslininkų pasiūlytų sprendimų.

„Lašas po lašo...“, – šypsosi mokslininkas.

Vizija, kuri gali tapti realybe

Kaunas iš paukščio skrydžio – Nemuno salos parke įsikūrusiuose Konferencijų rūmuose vyksta tarptautinė paroda, parke šurmuliuoja žmonės. Lauko žaidimų aikštelėse žaidžia vaikai ir suaugusieji. Tarptautinių studijų centre Žemojoje Fredoje verda gyvenimas – studentai sėdi krantinėse, groja, mokosi, sportuoja. 

Modernus tiltas tarp Santakos ir Vilijampolės pakeltas – plaukia aukštastiebė jachta. Darniai įsiterpę į unikalią Laisvės alėjos tarpukario architektūrą švyti modernių pastatų stiklai. Žaliakalnyje, Aleksote, Panemunėje akį traukia dailūs privačių namų kvartalai, o naujieji rajonai džiugina parkais ir aikštėmis. Miestą juosia dviračių takai, kuriais juda dviratininkų upė. Gal ne kitąmet, ir gal ne po penkerių metų, tačiau toks vaizdas tikrai bus ne svajonė, o – realybė.

Kaunas
Kaunas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)
www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ženklai, kad esate pasiruošęs turėti augintinį: veterinaras įvardijo gudrybę, kuri padės kiekvienam (10)

Reikia suprasti, kad šunys nėra kažkokios tai konkrečios naudos davėjai – jei pirksite...

Nemalonus vaizdas Vilniaus centre: vilniečiai skundžiasi baisiu dvoku ir tarša Neryje (136)

„Fekalijų kvapas ir aiškiai matomas teršimas ties Baltuoju tiltu Vilniuje“, – ketvirtadienį...

Gyventojai ugdosi naują įprotį, tačiau dar ne visi supranta naudą (7)

Gamtoje šiukšlėms ne vieta – aplinkos tvarkymo talkų metu surenkami vis mažesni šiukšlių...

Nausėda vetavo žvejybos kvotų verslinei žvejybai skirstymą ne aukcionuose (12)

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo birželio pabaigoje Seimo priimtą Žuvininkystės įstatymą,...

Baltijos jūrai iškilo didžiulė grėsmė: ši medžiaga kur kas pavojingesnė nei iki šiol manyta (81)

Vandenynuose plaukiojančios „šiukšlių salos“ yra tokio dydžio, kad net sunku patikėti....

Top naujienos

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (36)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius papildyta 21:20 (111)

Eidamas 58-uosius metus mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“...

Baltarusių aktyvumas gali nustebinti net ukrainiečius: net atskiri kiemai ginasi prieš OMON'ą (112)

Protestai Baltarusijoje stipriai skiriasi nuo Ukrainos Maidano, čia į gatves išėję žmonės...

Užkalnis. Nesijuokime iš Baltarusijos – pas mus ne ką džiugiau (142)

Kad Baltarusija su visais jos rinkimais yra apgailėtina pelkė, nereikia nė aiškinti. Eiliniai...

Stiliaus ekspertė sudarė sąrašą, kokie drabužiai ir avalynė bus madingi artėjantį rudens sezoną (4)

Artėjantis rudens sezonas – puikus metas atnaujinti savo įvaizdį ir pasižvalgyti naujų...

Jakilaitis siūlo surasti jo svirne paslėptą lobį: tai pirmas toks projektas Lietuvoje (38)

Atvykus į Kaltanėnus, netoli Švenčionėlių įsikūrusią didžiausią gyvenvietę Aukštaitijos...

Kad stovykloje paliktas vaikas dingo, paaiškėjo, kai jo pasiimti atvyko mama (94)

Praėjusią savaitę ypatingų vaikų stovyklos „Rožių planeta“ bendruomenė patyrė šoką, kai...

Ekspertas: Putinas ne tiek pasveikino Lukašenką, kiek įteikė jam reikalavimų sąrašą (94)

Baltarusijos rinkimų komisijos pareigūnams paskelbus apie triuškinamą esamo prezidento...

Vilnietis pasijuto apiplėštas vidury baltos dienos – vaistinėje įsigijo „auksinį" maišelį (97)

„Noriu pasidalinti istorija, kai teko įsigyti medikamentų „Gintarinėje vaistinėje". Pasijutau...

Santykių ekspertas: kaip suprasti, kada dėl partnerio stengiamės per daug

Ne vienas pritartų, kad santykiai tai – sunkus darbas. Ugdantysis vadovas, santykių ekspertas...

|Maža didelių žinių kaina