aA
Abejonių, ar klimato kaita – realybė, jau nebėra. Visame pasaulyje mokslininkai pripažįsta, kad šiltnamio efektas yra neišvengiamas, todėl reikia ieškoti būtų, kaip jį sumažinti. Vienas pagrindinių šiltnamio efekto sukėlėjų yra anglies dvideginis, ir mokslininkai ieško būdų, kaip sumažinti jo išsiskyrimą į aplinką. Teigiama, kad natūralūs „žemės plaučiai“, išskiriantys deguonį, yra miškai. Tačiau jaunuolynai ar seni miškai „kvėpuoja“ geriau?
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas
© DELFI / Domantas Pipas

Dėl žmogaus veiklos CO2 į aplinką išmetama dar daugiau

Mokslininkai ieško būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio išsiskyrimą ir patekimą į atmosferą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė GRYNAS.lt jau yra vardijusi sritis, kurios turi daugiausiai įtakos šiltnamio efektui.

„Transportas, energetika, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriai - pagrindiniai, kurie daugiausiai į aplinką išskiria CO2. Pirmiausia reikėtų mažinti iškastinio kuro naudojimą, nes jis daro bene didžiausią įtaką šiltnamio efektui. Todėl būtina skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą“, – pabrėžė specialistė.

Kaip veikia šiltnamio efektas? Kaip aiškinama Aplinkos apsaugos agentūros, saulės energija šildo Žemės paviršių ir, pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonosios energijos pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“. Atmosfera veikia panašiai kaip šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas „šiltnamio efektu“. Be jo vidutinė metų temperatūra tesiektų -18°C, o dabar ji yra +15°C. Dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą išmetama daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla.

Miškasodis
Miškasodis
© Organizatorių archyvas

CO2 sugeria miškai

Tačiau tam tikri procesai gamtoje gali savaime nors truputėlį sumažinti klimato šiltėjimą. Tai jau minėti „žemės plaučiai“ – miškai, kurie sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Valstybinės miškų tarnybos specialistai aiškina, kad CO2 absorbavimas (sugėrimas) miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dioksido pagalba augalai (medžiai, krūmai, žolinė augalija) sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvoje augalo biomasėje – lapuose/spygliuose, kamienuose/stiebuose, šaknyse. Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą.

„Vaizdžiai tariant medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria ir kaupia atmosferos anglį (kuri atmosferoje yra CO2 pavidalu) kaip medienos statybinę medžiagą. Kasmetinis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui“, – aiškinama Valstybinės miškų tarnybos GRYNAS.lt pateiktame komentare.

Naujai įveisti miškai sugeria daugiau CO2

Bet tarp mokslininkų ir visuomenės vis dar kyla diskusijų, jaunuolynai ar brandūs miškai geriau absorbuoja (sugeria) anglies dvideginį. VDU Aplinkotyros ir ekologijos mokslo krypties doktorantė Vaiva Kazanavičiūtė, tirianti žemėnaudos ir biomasės naudojimo įtaką klimato kaitos politikos įgyvendinimui, GRYNAS.lt tikina, kad naujai įveisti miškai absorbuoja didesnį CO2 kiekį nei seni miškai ir vienas iš mokslininkų pateikiamų argumentų yra spartesnis jaunų miškų augimas, atsikuriančių atvirose vietose, kuriose yra daugiau saulės ir mažesnė aplinkinių medžių konkurencija.

„Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų/spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuota CO2, nes CO2 naudojamas fotosintezės metu sintetinti organines medžiagas, iš kurių ir susideda medžio biomasė“, – aiškina mokslininkė.

Mokslininkai įvertino senus miškus: jaunuolynai pranašesni
© Mindaugas Milinis

Ji tęsia, kad miškai ne veltui vadinami „žemės plaučiais“ – jie iš tiesų ne tik gamina deguonį, bet ir absorbuoja labai didelį anglies dioksido kiekį, pavyzdžiui kitų šalių mokslininkai teigia, kad Europoje miškai absorbuoja apie 10 proc. visų Europos šalių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

„Svarbu pastebėti, kad miškų indėlį klimato kaitos švelninimui reiktų vertinti trimis skirtingais, bet bene vienodai svarbiais aspektais. Pirma, CO2 absorbavimo biomasėje, antra, biomasėje absorbuoto CO2 ilgalaikis išsaugojimas medienos produktuose, taip pakeičiant taršesnius gaminius, kuriems išgauti ir produktams iš jų pagaminti reikalingos didelės energetinės sąnaudos, sukeliančios CO2 emisijas, ir trečia, iškastinio kuro, naudojamo energetinėms reikmėms, pakeitimas atsinaujinančiais medienos ištekliais“, – komentuoja V. Kazanavičiūtė.

Tačiau, pasak mokslininkės, net ir lėtai beaugantys seni medžiai vis dar absorbuoja CO2, nors ir lėčiau, nei sparčiau augantys jaunesni medžiai. V. Kazanavičiūtė paaiškina, kad medžiui žuvus ir pūvant jo biomasėje sukauptas CO2 vėl išmetamas į atmosferą įvairiems organizmams skaidant medieną, tačiau dalis šio CO2 kiekio skaidymo metu patenka į dirvožemį ir jame vėl „surišama“.

„Dėl šių priežasčių – lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2 absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus ir panaudoti medienos išteklius įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir išvengiant emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo“, – tikina pašnekovė.

Mokslininkai įvertino senus miškus: jaunuolynai pranašesni
© DELFI / Karolina Pansevič

Svarbiausia, kad miškas nebūtų pažeistas

Kita vertus, Valstybinės miškų tarnybos specialistai pabrėžia, kad anglies kaupimo aspektu sparčiausiai kaupiantys anglį yra didžiausią medžių tūrio prieaugį generuojantys miškai. Senstant medžiams ir medynui medžių biomasės prieaugis ir kasmet sukaupiamas anglies kiekis mažėja. Tačiau jauname amžiuje medžiai kaupia mažiau anglies nei viduramžiame medyne. Vėliau šis kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, kulminaciją pasiekdamas 20-60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies – minkštųjų lapuočių (drebulės, beržo, alksnio ir kt.) – apie 20-30 metų amžiuje, kietųjų lapuočių ir spygliuočių (ąžuolo, uosio, pušies, eglės) – apie 40-60 metų amžiuje.

„Sudėjus visus miške vykstančius procesus (medžių augimą, atkritimą/žūtį, paklotės ir dirvožemio prisotinimą anglimi ir pan.) į vieną, galime teigti, kad intensyviausiai anglies dioksidą kasmet kaupia (sugeria) viduramžiai, geros erdvinės struktūros, ligų, kenkėjų, vėjo ar kitų veiksnių nepažeisti miškai: baltalksniui – tai apie 20 m. amžiaus, drebulei, beržui, juodalksniui – apie 30 m., eglei – apie 40 m., pušiai – apie 50 m., ąžuolui – apie 70 m. amžiaus medynai“, – komentuojama Valstybinės miškų tarnybos atsakyme.

Tęsiama, kad medyno brandos amžiuje, nors medžių tūrio prieaugis jau ir mažėja, miškai turi sukaupę didžiausią anglies kiekį: gyvoje ir negyvoje medienos masėje, dirvožemyje, paklotėje. Gamtinės brandos amžiuje visose miško ekosistemos dalyse sukauptas bendras anglies kiekis nustoja didėjęs, o medyno pažeidimų atveju – netgi pradeda mažėti, nes prasideda medienos irimo procesai ir anglis (CO2 pavidalu) išsiskiria į atmosferą. Šiuo atveju būtinas tokio medyno atnaujinimas.

Tačiau miško funkcija yra ne tik sugerti CO2. Miškas svarbus dėl biologinės įvairovės išlaikymo, dirvožemio apsaugos, vandens telkinių apsaugos, medienos išteklių tiekimo pramonei, atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo energijos reikmėms, labai svarbūs visų amžiaus grupių – nuo jaunuolyno iki brandaus amžiaus – medynai.

„Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje miškininkai siekia tolygaus miškų plotų pasiskirstymo pagal amžių, tačiau dažnos audros, kenkėjų ar ligų proveržiai neretai trikdo tokį siekį. Paminėtina, kad Lietuvos gamtinės ir klimatinės sąlygos labai riboja įvairiaamžių medynų formavimą. Miškuose vyraujant vienaamžiams ar sąlyginai vienaamžiams medynams svarbu laiku mišką atkurti. Dėl šios priežasties jaunuolynams, jų rūšinei sudėčiai, atsižvelgiant į augavietes, miškų daugiafunkcinę paskirtį, tenka ypatingas vaidmuo. Dažnu atveju tinkamai įveisti ir suformuoti jaunuolynai, palyginti su brandžiais ar perbrendusiais medynais, yra atsparesni nepalankiems klimatiniams veiksniams, intensyviai absorbuoja anglies dioksidą ir turi mažai irstančios negyvos medienos, kurioje anglis medienos irimo metu „išsilaisvina“ ir patenka į atmosferą CO2 pavidalu“, – pabrėžiama Valstybinės miškų tarnybos komentare.

Mokslininkai įvertino senus miškus: jaunuolynai pranašesni
© Mindaugas Milinis

Kuo daugiau miškų, tuo daugiau sugeriama CO2

Be abejo, kaip pabrėžia Valstybinė miškų tarnyba, vienas svarbiausių rodiklių, lemiantis atmosferos anglies dioksido absorbcijos didėjimą – bendras miško žemės plotas ir galimybės ateityje didinti miškų plotus, kurie galėtų prisidėti prie papildomo anglies dioksido „surišimo“ medžių biomasėje.

„Mūsų šalyje miškų plėtrai teikiamas prioritetas, o ir esama miško žemė yra akylai prižiūrima. Kasmet registruojama apie 3 tūkst. ha naujo miško, tuo metu tik dešimtadalis šio ploto pakeičiamas į kitas žemės naudmenas būtiniems infrastruktūros objektams įrengti“, – rašoma atsakyme GRYNAS.lt.

Tęsiama, kad gyvybingi, našūs miškai geriausiai absorbuoja anglies dioksidą. Tinkama medynų priežiūra gali padidinti atmosferos anglies absorbavimą. Svarbu užtikrinti viso miško gyvavimo ciklo tęstinumą – miškų atsodinimas, ugdymas ir retinimas siekiant užauginti kuo tvaresnius ir našesnius (didesnį tūrį auginančius medynus), iškirtimas brandžiame amžiuje prieš prasidedant degradacijai (medžių žuvimui) ir kuo ilgesnis medienos produktų naudojimas pakeičiant labiau taršius pramonės produktus statybose, baldų pramonėje, taip pat biokuro naudojimas vietoj iškastinio kuro sudaro bendrą miškų indėlį atmosferos anglies dioksido kiekio mažinimui ir klimato kaitos švelninimui.

„Miškininkystėje pirmiausia yra siekiama, kad kuo mažesnė dalis medžių žūtų, tolesniam augimui medyne būtų palikti gyvybingi, našiausi, geros stiebo formos medžiai, o žuvę būtų išimti ir panaudoti bent kurui, tam ar prieš medynų brandą yra vykdomi ugdomieji ir sanitariniai miško kirtimai“, – pabrėžia Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
2.6875

Vieniems ruošiantis žemės gelmėse laidoti CO2, kiti perspėja apie pavojų ateities kartoms (17)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tam tikra dalis CO 2 , apie 10-15 proc.,...

Po ilgo tyrimo pareigūnams pavyko pričiupti pažeidėją: medžiotojas naudojo nelegalius įrankius (16)

Šeštadienį Kauno rajone Dievogalos kaime po kelias savaites trukusio tyrimo Aplinkos apsaugos...

Baltarusiai atsakė dėl Neries vandens lygio kėlimo: galimybių nėra (83)

Baltarusija negalės padėti Lietuvai atstatyti kritiškai nusekusios Neries vandens lygio, teigiama...

Šiaurės Kanadoje užfiksuotas neįtikėtinas karščio rekordas (4)

Šiauriausiai esančioje Žemės gyvenvietėje užfiksuotas temperatūros rekordas. Šiaurės Kanadoje...

Feisbuke plinta zoologijos sodo gyvūnų nuotraukos: lankytojai sako, kad situacija baisesnė nei cirke (96)

Reaguodamas į socialiniame tinkle „Facebook“ plintantį vaizdo įrašą, kad Klaipėdos...

Top naujienos

Daužo į šipulius Kremliaus melus: detaliai išnarpliojo visą Donbaso išlaikymo schemą (391)

Jungtinėje Karalystėje veikiantis Karališkasis jungtinių paslaugų institutas (Royal United...

Lietuvis atrado svajonių darbą pasaulio pakraštyje: norint čia patekti, tektų pakloti net iki keliasdešimt tūkstančių (20)

Mindaugas Oginskas net slapčiausiose svajonėse neįsivaizdavo, kad kada nors taps ledo navigatoriumi...

Orai: ciklonas atneša lietų ir perkūnijas (5)

Sekmadienio naktį orai išliks mažai debesuoti ir sausi. Pūs nestiprus nepastovios krypties oras....

Kalėjimų sistemai – negailestingas smūgis: siūlo prisiimti atsakomybę už kiekvieną kalinį išsakyk savo nuomonę! (171)

Valdžios ketinimai neįkalinti nusikaltėlių, gali atsisukti prieš pačią valstybę – daugybę...

Vilniaus rajone per avariją prispaustas vairuotojas, žmogus žuvo (9)

Vėlų šeštadienio vakarą į Vilniaus rajone esantį Totorinės kaime skubėjo medikai, policija ir...

Pirmajai poniai aksesuarą kūrusi menininkė pasakė, kokių reikalavimų sulaukė (187)

Pripažinimą pelniusi stiklo menininkė panevėžietė Indrė Stulgaitė-Kriukienė savo kūrybinį...

Skanesni šaltibarščiai nei įprasti: valgys ir užsieniečiai (115)

Šaltibarščiai – kone kiekvienos vasaros maisto hitas. Šį patiekalą pamėgę daugelis...

Paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas Didžiosios Britanijos tanklaivio užėmimas (85)

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota akimirka, kuomet Irano revoliucinė gvardija Hormūzo...

43 taškus pelnę Lietuvos 18-mečiai nepasipriešino suomiams (36)

Kontrolinių rungtynių ciklą tęsianti Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė patyrė pralaimėjimą,...

Dėl didžiulės avarijos uždarytas kelias Ukmergė-Jonava-Kaunas, nukentėjo 9 žmonės papildyta (201)

Liepos 20 d. apie 19 val. 22 min. Ukmergės rajone susidūrė trys lengvieji automobiliai. Policijos...