Mobilieji telefonai: kokią žalą jie daro gamtai ir kaip ją sumažinti?

Nebenaudojami mobilieji telefonai, gulintys vartotojų stalčiuose ir sąvartynuose Europoje, atitinka 65 tūkst. tonų toksiškų atliekų per metus. Tai greičiausiai plintanti elektroninių atliekų rūšis pasaulyje.

Mobiliųjų telefonų baterijų sudėtyje yra sunkiųjų metalų, kurie kenkia aplinkai, todėl į šiukšlių dėžę jų išmesti negalime. Atsidūrę sąvartyne šie metalai nuteka į dirvą, užteršia gruntinius vandenis. Kai kurie mobiliųjų telefonų baterijų komponentai yra toksiški, o iš vandens patekę į žuvų organizmą sukelia pavojų žmonėms (remiantis Europos Sąjungos direktyva dėl elektronikos ir elektros įrangos atliekų, pagal kurią yra parengtas atliekų tvarkymo įstatymas Lietuvoje).

Telefonų baterijos turi nikelio, naudojamo nerūdijančio plieno gamyboje, bei kobalto ir kadmio, naudojamų naujų baterijų gamyboje.

Daugelis mobiliųjų telefonų gamintojų taip pat siekia standartizuoti visus mobiliųjų telefonų įkroviklius iki 2012-ųjų. GSM asociacijos duomenimis, išmetami įkrovikliai kasmet sudaro daugiau nei 51 tūkst. tonų atliekų.

Iki 2012 metų 25 proc. visų Europos Sąjungos šalyse naudojamų baterijų turi būti surinkta, o iki 2016 – ne mažiau kaip 46 proc., iš kurių bent pusė turi būti perdirbta.

Iš vienų namų - į kitus

Didžioji dalis telefonų - vis dar tinkami skambinti pagalbos numeriu, todėl kai kurios šalys perduoda mobiliuosius telefonus labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms: vienišiems, silpnos sveikatos, skurstantiems vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, gyventojams, patiriantiems didžiausią smurto, vagysčių grėsmę, taip pat ir smurtą šeimoje patiriančioms moterims.

Perdirbti galima daugiau nei 90 proc. mobiliojo telefono - įkroviklius, visų rūšių baterijas, aksesuarus.

Tokios užsienio telekomunikacijų kompanijos kaip „Sprint“, „T-Mobile“, „Verizon“ ir kitos skatina žmones atiduoti savo mobiliuosius telefonus antriniam panaudojimui. Viena iš iniciatyvų - surinkti telefonai atnaujinami ir perduodami vargingiau gyvenantiems žmonėms. Jei telefonų prikelti antram gyvenimui nepavyksta, jie perdirbami.

Lietuvoje įgyvendinamas panašus projektas, kuris siūlo tinklalapyje www.telefonaskitam.lt parduoti nebenaudojamus mobiliuosius telefonus. Internetu galima įvertinti ir sužinoti, kiek pinigų vertas gulintis stalčiuje nebenaudojamas telefonas. Supirkti telefonai atnaujinami ir prikeliami antrajam gyvenimui kitose šalyse, o sugedę nepataisomai – perdirbami.

Lietuvoje 2010 metais buvo 4,89 mln. mobiliojo ryšio vartotojų, apie ketvirtadalis gyventojų mobiliuosius telefonus keičia kasmet, apie 45 proc. – kas 2-3 metus (Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys ir kompanijos „Greenphone“duomenys).

Lietuvoje surinkti telefonai keliauja į Nigeriją, Togą, Ganą, Etiopiją, Pakistaną, Kiniją, Singapūrą, taip pat kitas Rytų Europos šalis.

Telefonų antrinis panaudojimas ar perdirbimas reiškia sumažėjusią oro ir vandens taršą,, mažiau atliekų sąvartynuose, mažesnį energijos suvartojimo kiekį.

Pirmoji pasaulyje oficiali mobiliųjų telefonų surinkimo programa, vykdoma šalies mastu, 1999 metais inicijuota Australijoje.