aA
Mokslininkai prognozuoja, jog po pusės šimtmečio klimatas Lietuvoje taps nepalankus eglėms bei pušims
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Miškų instituto padėtis labai prasta: dar sumažėjus mokslininkų skaičiui ši mokslo institucija pradėtų griūti, nes tektų atsisakyti kai kurių gyvybiškai svarbių tyrimų. Miškininkystės mokslo atstovai teigia, kad jų profesija dabar laikoma neprestižine, nepatrauk­lia, o atlyginimai – kaip niekad maži. Stringa ir paties mokslo finansavimas.

Viena reforma keičia kitą, finansavimas tai padidėja, tai sumažėja, o miškotyros ciklai yra gerokai ilgesni nei kitų mokslo sričių, todėl tokie finansavimo svyravimai žlugdo tyrimus.

Atliekami vertingi tyrimai

Sumanėte auginti mišką? Gerai apgalvokite, ką sodinsite, juk sodinsite ne sau, o būsimoms kartoms, todėl įvertinkite tai, kad per 30–50 m. Lietuvoje labai pasikeis klimato sąlygos. Jums gali patarti Miškų instituto (MI) mokslininkai. Štai Miškų instituto Ekologijos skyriaus vedėjas Vidas Stakėnas atlieka tyrimą, kaip keičiantis klimatui Lietuvos teritorijoje plinta ir ateityje plis vietinės, o iš kitų kraštų atkeliaus naujos medžių rūšys. Mokslininkai nustatė, kad, reaguodami į klimato kaitą, augalai migruoja į jiems palankias klimato zonas.

Kokios mokslininkų prognozės? Deja, ne visos prognozės džiugina.
„Manoma, kad 2060– 2090-aisiais klimatas Lietuvoje nebus tinkamas augti eglėms ir pušims, tačiau tinkamas augti beržams, drebulėms, juod­alksniams, uosiams bei ąžuolams. Jau dabar Lietuvoje gali augti europinis kėnis, europinis maumedis, paprastasis bukas, plačialapė liepa, bekotis ąžuolas, platanalapis klevas ir kitų rūšių medžiai“, – pasakojo V.Stakėnas.

Svarbu, kaip kovojame su miško kenkėjais. Šiuo metu dažnai naudojami chemikalai. Deja, jie naikina ne tik kenkėjus. MI Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vedėjas dr. Arūnas Gedminas atlieka bioagentų paiešką ir tiria, kaip juos būtų galima panaudoti prieš miško kenkėjus nepakenkiant miško apsaugai.

Mokslininkų nuomonė valdžiai neįdomi

Paminėjome tik du MI mokslininkų tyrimus. Jų atliekama daug, tačiau MI direktorius Remigijus Ozolinčius skambina pavojaus varpais – Miškų instituto padėtis tokia prasta, kad netrukus gali prasidėti šios mokslo įstaigos žlugimas.

„Dabartinė MI padėtis yra labai prasta: jei dar sumažėtų mokslininkų skaičius, ši mokslo įstaiga pradėtų griūti, nes tektų atsisakyti kai kurių gyvybiškai svarbių tyrimų. Jau dabar neturime miško darbų mechanizacijos krypties, miško technologijų tyrimų“, – teigė R.Ozolinčius.

Be kita ko, neliko ir anksčiau taikytos praktinio miškų tyrimo rezultatų vertinimo bei diegimo į gamybą sistemos. Anksčiau į MI atvykdavo ministrai, jie svarstydavo rekomendacijas, vykdavo diskusijos, ginčai. Mokslininkų rekomendacijos būdavo nuolat tikrinamos. Dabar to nėra. Pasak MI direktoriaus, šiuo metu tai daroma tik per asmeninius MI darbuotojų kontaktus su gamybininkais. Tačiau akivaizdu, kad sumenko galimybė daryti įtaką miško politikos formavimui, miško ūkio valdymui ir ūkinei veiklai.

„Anksčiau MI buvo gamybos jėga, jis dalyvaudavo priimant įvairius valstybės sprendimus – ministras mūsų specialistus kviesdavo į pasitarimus. O dabar mokslininkų nuomonė niekam neįdomi“, – apgailestavo R.Ozolinčius.

Gelbėjimosi ratas ir Švedijos patirtis

Mokslininkai ne tik kritikuoja valdžią, bet ir turi pasiūlymų, kaip pakeisti padėtį.

„Siūlome valstybei centralizuotai kaupti ne mažiau kaip 1 proc. BVP miškų sektoriaus tyrimams, sudaryti ilgalaikių mokslo tyrimų programą ir ją įgyvendinti“, – teigė MI direktorius.

Mokslininkai dar siūlo nustatyti bazinį miškų mokslo finansavimą ir jo laikytis. Pagerėjus ekonominei valstybės padėčiai, mokslininkai siūlo įkurti miškotyros inovacijų centrą, kuriame būtų vykdomi miškų mokslo bei projektavimo darbai.

Tokių problemų nėra Švedijoje. Čia miškai užima net 66 proc. šalies teritorijos (Lietuvoje – 33 proc.). Šioje šalyje miškai labai svarbūs kaip medienos, energijos šaltinis, žaliava popieriui gaminti, žaliava viskozės pluošto pramonei.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius neseniai lankėsi Švedijos karališkojoje žemės ir miškų mokslų akademijoje ir pastebėjo, kad švedai daug dėmesio skiria intensyviai miškininkystei. Nors teritorija miškinga, miškų plantacijų plotai bus plečiami, o natūralūs miškai saugomi ateities kartoms.

Miškininkystės srityje rezultatų pasiekiama tikrai negreitai. Štai XVII a. pradžioje švedai nusprendė, kad ateityje jų valstybės karo laivynui gali pritrūkti ąžuolo. Tada vienoje saloje buvo pasodinta 300 tūkst. gilių. Kokie rezultatai? 1970-aisiais Švedijos miškininkai priminė vyriausybei savo įsipareigojimą ir kariniam laivynui pateikė jau subrendusių ąžuolų rąstų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Navickas pristatė planus dėl miškų kirtimo: pokyčiai palies ir privačius miškininkus (64)

Šių metų spalio 3 dieną aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudarytai darbo grupei...

Po šalnų grybavimo sezonas nesibaigia: kokių grybų dar yra miškuose (54)

Nors naktimis jau spaudžia šaltukas, tikrieji grybavimo entuziastai vis dar traukia į miškus...

Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyksta miško tvarkymo darbai (48)

Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys...

Kas gresia, jei savo kieme užkursite rudeninį laužą? (185)

Vyresnė karta dar puikiai pamena aitrų, akis ir gerklę graužiantį „generalinės tvarkos“...

Lietuviai atranda naują pramogą: kai kurie iš to dar ir užsidirba (15)

Viešint kitose šalyse, dažnai tenka užsieniečiams apibūdinti Lietuvą. Vieni sako, kad čia...

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (86)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (7)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (11)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai (6)

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (182)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Rapšys įspūdingai pagerino rekordą ir laimėjo auksą – visus varžovus pralenkė net 6 sek. (19)

Vroclave (Lenkija) vykstančiose XXIX Marka Petrusewicza atminimo plaukimo trumpajame (25 metrų)...

Į Lietuvą grįžusi ir mažą miestelį pamilusi lietuvė: atrodo, čia net vaikai gimsta kitokie (132)

Monika Peldavičiūtė gyvenimą kūrė milijonus gyventojų skaičiuojančiuose miestuose, tačiau...

Indijoje viešėjusi kaunietė: šią šalį rekomenduoju tiems, kurie pasiryžę daug ištverti (58)

„Oro uoste, Amsterdame, sutikau pasaugoti paryžiečio, skrendančio į Indiją, lagaminą. Kai jis...

Ispanijoje – skausminga Messio trauma, kuri užtemdė svarbią pergalę

Šeštadienio vakarą buvo žaidžiamos trejos Ispanijos „La Liga“ čempionato 9-tojo turo...

Apie modelių tragedijas ryžosi prabilti ir manekenė Radvilė Labutytė: pasinaudoti merginomis siekia ne vienas (128)

Iš Lietuvos kilusiam modeliui Radvilei Labutytei jau seniai ne naujiena darbotvarkė, kurioje –...