Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais iki birželio 15 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 73 miško gaisrai 17,64 ha plote, iš jų 21 miško gaisras privačiuose miškuose 7,17 ha plote. 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 92 miško gaisrai 150,27 ha plote.
Birželio mėnesį rytiniuose Lietuvos rajonuose vyravę šilti ir sausi orai dėl padidėjusio gaisrų pavojaus sukėlė nemažai rūpesčių miškininkams. Tik kai per Jonines daugelyje rajonų iškrito gausaus lietaus, kiek lengviau atsikvėpta. O iki tol daugelio miškų urėdijų priešgaisrinės apsaugos komandos dirbo sustiprintu režimu, nes miškų gaisringumas buvo pasiekęs IV klasę. Be to, miškininkai juk rūpinasi ne tik valstybiniais miškais, bet ir privačiais, o prireikus atskuba į pagalbą gesinant ir kitose teritorijose įsiplieskusias liepsnas.
Užsidegė saugomas biokuras
Birželio 16 d. Nemenčinės miškų urėdijos automatinės antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos kameros kelios minutės po 8 valandos vakaro užfiksavo kylančius dūmus Pabradės seniūnijos Kločiūnų kaimo teritorijoje. Pasak Nemenčinės miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinieriaus Povilo Auglio, budintis operatorius įvertino situaciją ir operatyviai susisiekė su Pabradės girininkijos priešgaisrinės saugos darbuotojais, kurie su gaisrų gesinimo automobiliu tuoj pat išvyko į vietą.
Buvo pradėjusios degti maždaug 1,5 hektaro plote susandėliuotos UAB „Baloša“ biokuro atsargos: kelmai, durpių briketai. Miškininkai pirmieji kartu su durpyno darbuotojais įsijungė į gaisro gesinimą. Buvo iškviesti ir ugniagesiai gelbėtojai. Atvira liepsna degusį biokurą apie dešimt valandų gesino Švenčionių r. PGT Pabradės, Sarių, Prienų ugniagesių komandos, Vilniaus APGV 3-ioji, 4-oji ir 7-oji ugniagesių komandos. Iš viso 6 automobiliai-cisternos, 2 specialieji automobiliai ir štabo mašina, iš kurios buvo vadovaujama operacijai.
UAB „Baloša“ direktorius Gintautas Molneris sakė, kad įvykio metu tvyrojęs didžiulis karštis, liepsnos aukštis siekęs apie 15 metrų, tiršti juodi dūmai ypač sunkino matomumą, buvo labai sunku kvėpuoti – tikras pragaras. Direktorius pasidžiaugė, kad visų gaisrą gesinusių tarnybų operatyvumo ir sklandaus darbo dėka išvengta stichinės nelaimės – ugnis nepersimetė į durpyną. Pirmiausia buvo stengiamasi gaisrą lokalizuoti, aplinkui pilamas vanduo, kad tik ugnis neišplistų. „Sudegę kelmai nėra labai didelis nuostolis, bet jeigu būtų užsidegę dirbami durpyno laukai, būtų ne tik didžiuliai nuostoliai įmonei, bet ir ekologinė katastrofa, nes durpynų gaisrai – didžiulė stichinė nelaimė“,- sakė G.Molneris.
Gaisrui išplisti neleido ir tai, kad UAB „Baloša“ įgyvendino Nemenčinės miškų urėdijos miškininkų priešgaisrinės saugos reikalavimus – aplink visą durpyną iškirto apsauginę 75 m pločio zoną.
Nemenčinės miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius P. Auglys sakė, kad Nemenčinės miškų urėdijoje šiemet jau įvyko 12 miško gaisrų. Vien birželio 10-11 dienomis miškininkams teko gesinti 6 gaisrus. Urėdijos miškai išsidėstę Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonuose, dalis miškų patenka į Vilniaus miesto teritoriją. Taigi žmonių srautas juose gana didelis, tuo pačiu ir gaisrų pavojus. Po vieną gaisrų gesinimo automobilį nuolat budi Pabradėje ir Nemenčinėje, o didėjant gaisringumui sudaromos rezervinės komandos. Iš viso urėdija turi 4 gaisrų gesinimo automobilius, plaukiojančias vandens pompas, mobilų įrenginį su 400 l vandens talpa prie lengvojo automobilio.
Švenčionėlių miškuose - rimtas pavojus
Iki Joninių VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje užregistruoti 5 miško gaisrai 0,76 ha plote. Iš jų – 2 miško gaisrai privačiuose miškuose. Birželio 10-11 d. prie Aukštagirio girininkijos esančiame Lietuvos kariuomenės poligone buvo kilęs gaisras, kurį gesinti taip pat padėjo miškininkai.
Švenčionėlių urėdijos vyriausiasis miškininkas Sigitas Švereika, šiuo metu pavaduojantis urėdą, sakė, kad `Švenčionėlių urėdijos valstybinės reikšmės miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: apie 69 proc. visų miškų ploto yra didelio, 12 proc. - vidutinio ir 19 proc. - mažo gamtinio degumo. Vidutinė degumo klasė – 1,5. Degiausi urėdijoje yra Lakajos (vid. degumo klasė – 1,2), Januliškio, Žeimenos ir Aukštagirio (vid. degumo klasė - 1,3) girininkijų miškai, kurių gaisringumą didina spygliuočių jaunuolynų plotas. Mažiausiai degūs Adutiškio (vid. degumo klasė – 2,6) ir Antanų (vid. degumo klasė – 2,3) girininkijų miškai, kuriuose gausiau lapuočių bei spygliuočių medynų, augančių derlingesnėse augavietėse.
Švenčionėlių miškų urėdijoje birželio pabaigoje taip pat buvo įsivyravusi IV miškų gaisringumo klasė. Miškininkai budėjo sustiprintu režimu 12 valandų per parą. Gesinti miško gaisrus buvo pasiruošę keturi gaisrų gesinimo automobiliai ir priešgaisrinė komanda iš 6 darbuotojų, budintis operatorius bei girininkijų darbuotojai.
Švenčionėlių miškų urėdijos miškuose yra įrengta 899 km priešgaisrinių barjerų ir juostų, kurie kasmet atnaujinami (mineralizuojami). Naujai įveisiamuose miškuose, kaip numatyta norminiuose aktuose, įrengiamos 4 m pločio mineralizuotos juostos. Kasmet jų įrengiama apie 1-2 km. Pasak S. Švereikos, kasmet urėdijoje bendrai priešgaisrinei veiklai skiriama apie 127 tūkst. eurų.
Įsigijo naują priešgaisrinį automobilį
O štai liepos mėnesį Švenčionėlių miškų urėdijos gaisrų gesinimo automobilių parkas stipriai atsinaujins – švenčionėliškius miškininkus pasieks naujas modernus ir galingas vokiškas automobilis MAN TGM 13.250 4x4, kurio cisternoje tilps iki 3 tūkst. litrų vandens, gaisriniame antstate bus sumontuotas gaisrinis siurblys „Ziegler". Automobilio kaina - 92900 Eur, daugiau nei pusę sumos jam įsigyti skirta iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, kitą dalį skirs Švenčionėlių urėdija. Kai tik į urėdiją atkeliaus naujasis MAN'as, vienas iš priešgaisrinių automobilių parko senbuvių - sovietinis ZIL'as - keliaus į užtarnautą poilsį.
Draudžiama kurti laužus miškuose
Švenčionėlių miškų urėdijoje, kaip ir kitose 24 šalies urėdijose, pasižyminčiose dideliu gamtiniu degumu, yra įrengta automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema. Urėdijos miško gaisrų gesinimo operatyviniai planai kasmet rengiami ir suderinami su atitinkamomis institucijomis. Daug dėmesio skiriama ir visuomenės informavimui apie saugų poilsiavimą gamtoje: svarbi informacija skelbiama urėdijos internetiniame puslapyje, spaudoje ir informaciniuose stenduose.
Svarbiausią dalyką vertėtų visiems prisiminti: ypač didelį pavojų miškams kelia juose kūrenami laužai. Miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį yra draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
