Prieš kelis metus įsigaliojo draudimas nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Ir jis suveikė – 2019 metais buvo parduota keliais milijonais vienetų mažiau nei 2018 metais. Vietoje to keliolika milijonų išaugo labai lengvų (permatomų, plonesnių nei 15 mikronų storio) plastikinių maišelių naudojimas. Tiek lengvųjų tiek labai lengvų vienkartinių plastikinių maišelių perdirbimo rodikliai yra labai maži, nes Lietuvoje esanti infrastruktūra to nedaro dėl techninių ir ekonominių priežasčių.
Nemaža dalis prekeivių pasišovė pakeisti vienkartinius plastikinius maišelius popieriniais. Deja, tokių maišelių naudojimas yra ne ką geresnis aplinkosauginiu požiūriu. Tik maždaug pusė žaliavos popierinių maišelių gamybai yra iš perdirbtos popieriaus, likusi dalis – iš naujai kertamų miškų. Popieriniai maišeliai taip pat yra daug storesni ir jų gamybai sunaudojama daug daugiau energijos. Tuomet gauname situaciją, kad sudegintas plastikinis maišelis turi panašų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kaip perdirbtas popierinis maišelis.
Kita sparčiai auganti vienkartinių pakuočių rūšis – puodeliai ir indai maisto išsinešimui. Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik vienkartinių puodelių per metus sunaudojama apie 40 milijonų vienetų. Milžiniškus kiekius sudaro ir vienkartiniai indai maisto išsinešimui tiek paimami iš maitinimo įstaigos tiek pristatomi į namus. Dažnai tokie puodeliai ir indai nugula miestų šiukšliadėžėse, už kurių sutvarkymą moka ne pats teršėjas, o visi tos savivaldybės gyventojai. Kai kurios maitinimo įstaigos bando naudoti kompostuojamus indus, deja, jie nei ekologiški nei draugiški aplinkai - Lietuvoje tokios pakuotės nėra niekur perdirbamos ir tik prisideda prie taršos ir klimato kaitos.
Lietuvai sunkiai tvarkantis su vienkartinėmis pakuotėmis, kitos ES šalys žengia ryžtingus žingsnius. Airija prieš kelis dešimtmečius viena iš pirmųjų apmokestino vienkartinių maišelių pardavimą 15 Euro centų ir jau per pirmus metus jų naudojimas sumažėjo 90 proc. Švedija prieš kelis metus pritaikė maždaug 3 Euro centų mokestį labai lengviems plastikiniams maišeliams. Belgijoje nuo šių metų nei viename viešame renginyje nerasime vienkartinių indų. Galiausiai mus nuolat lenkiantys estai ir čia pirmauja – jau nuo liepos planuoja įvesti minimalų 50 centų mokestį vienkartinėms gėrimų ir maisto išsinešimui pakuotėms.
Daugkartinės pakuotės po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniaus, Molėtų ar kito didesnio Lietuvos miesto gyventojas kai kuriose kavinėse gali rasti daugkartinių kavos puodelių. Kartą už vieną eurą nusipirkus specialią kortelę, su ja galima pasiimti daugkartinį kavos puodelį ir grąžinti jį bet kurioje kitoje sistemoje dalyvaujančioje kavinėje. Tuo metu Estija Lietuvą gerokai lenkia ne tik su pažangiais įstatymais, bet ir startuoliais teikiančiais daugkartinio maisto išsinešimui pakuočių sistemas. Viena iš jų vien Taline turi virš 70 taškų, kuriuose galima arba paimti arba grąžinti tokias pakuotes. Net maisto į namus pristatymo paslaugas teikiančios platformos jau ėmėsi ten pristatinėti daugkartinėse pakuotėse. Ką jau kalbėti apie kelias tokias sistemas Vokietijoje, prieinamas dešimtyje tūkstančių vietų.
Ar galėtume tą pasiekti ir Lietuvoje? Tikrai taip! Tereikia pagaliau Lietuvoje įgyvendinti principą „teršėjas moka“ su vienkartiniais maišeliais, puodeliais ir maisto išsinešimui indais. Galimybės kūrybingiems lietuviams sukurti savo sistemą - didžiulės! Juk jau išmokome grąžinti gėrimų butelius perdirbimui per užstato sistemą, tad neabejotinai sugebėsime naudotis ir daugkartiniais indais maisto išsinešimui.
