aA
Pusė metų – daug ar mažai? Keistas klausimas – sakysite. O jeigu žinotumėte, kad dėl oro taršos jūs prarandate tiek savo gyvenimo laiko? Verta susimąstyti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dažnesni oro taršos sukelti sveikatos negalavimai, trumpėjanti gyvenimo trukmė ar net pasiekianti informacija apie galimas mirtis verčia susimąstyti. Juolab, kad prisidėti prie oro taršos mažinimo, o tai reiškia – ir savo sveikatos bei gerovės, gali ir privalo kiekvienas.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, dalį su oro tarša susijusių problemų turėtų padėti spręsti ir parengtas Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas. Praėjusią savaitę pristatytas viešai, jis turėtų būti Vyriausybės patvirtintas dar iki šių metų pabaigos.

SOS: oro kokybė miestuose prastėja

Pavojaus varpai vis dažniau skambina didžiųjų miestų gyventojams. Nuo 2018 m. pradžios Klaipėdoje kietųjų dalelių koncentracija ore paros ribinę vertę jau viršijo 57 dienas (kai leistinos 35 dienos per metus), Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje – 37 dienas, Kauno Petrašiūnų OKT stotyje – 31 dieną, Šiauliuose – 26 dienas. Tai verčia suklusti, nes juk šildymo sezonas tik neseniai prasidėjo. O kur dar kiti taršos šaltiniai, tokie kaip kelių transportas ar pramonė.

„Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo. Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų Lietuvoje. Neatskiriami šios taršos palydovai – ligos ir priešlaikinės mirtys,“ – teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas išplatintame spaudos pranešime.

PSO duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės ore sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir net priešlaikines mirtis. Visoje Europos Sąjungoje dėl oro užterštumo anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkstančių žmonių per metus. Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, Lietuvoje 2013-aisiais daugiau kaip trys tūkstančiai ankstyvųjų mirčių buvo susijusios būtent su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore, o socialiniai ir ekonominiai kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus. Statistinis vilnietis dėl oro taršos gyvens 6 mėnesiais, kaunietis – 7 mėnesiais trumpiau.

Oro taršos keliamas grėsmes didžiųjų miestų gyventojams patvirtina ir Europos audito rūmų šių metų specialioji ataskaita „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“. EBPO duomenimis, jei nebus imtasi veiksmingų priemonių, iki 2050-ųjų miestų oro tarša veikiausiai taps pagrindiniu mirtį sukeliančiu aplinkos veiksniu visame pasaulyje.

Vis dėlto, vilčių, kad visuomenė pasirengusi elgesio pokyčiams, yra, tai rodo „Omnibus“ šių metų rugsėjį atliktas tyrimas, parodęs, kad net 85 proc. Lietuvos gyventojų oro taršą laiko svarbia problema. Suvokdami oro taršos keliamas grėsmes, gyventojai, tikėtina, aktyviau jungsis prie atitinkamų aplinkosaugos iniciatyvų.

Miestų oro taršos mažinimas: ar tai – misija įmanoma?
© DELFI / Kiril Čachovskij


Labiausiai teršia seni kietojo kuro katilai

Vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose yra kietasis kuras, naudojamas namams šildyti. Remiantis ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, mūsų šalyje smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore gerokai padidėja kiekvieno šildymo sezono metu. Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, naudojant pasenusius, techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų ir pakurų, į orą patenka dar daugiau teršalų. Iš kaminų išmesti teršalai kelia pavojų ne tik to namo, bet ir visų tos vietovės gyventojų sveikatai.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekte numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus į efektyvesnius, pagamintus remiantis ekologinio projektavimo principais, arba įsivesti geoterminį, kitokį netaršų šildymą. Planuojama finansuoti iki pusės naujo katilo kainos.
Šiam tikslui numatoma skirti 15 mln. eurų. „Manome, kad būtent tais pinigais galėtų pasinaudoti apie 4,2 tūkstančių šalies namų ūkių. Tai didžiulės apimtys ir tokiu atveju būtų prisidedama prie vienos iš oro taršos problemų sprendimo“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Pasak jo, taip pat bus siekiama teikti finansinę paramą ir skatinant gyventojus prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kuri mažiau teršia aplinką, kadangi centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių tarša yra ribojama įvairiais teisės aktais ir griežtais reikalavimais.

Tikslas - mažinti transporto taršą

Nacionaliniame oro taršos mažinimo plano projekte didelis dėmesys skiriamas „draugiškiems aplinkai“ kelių transporto sprendimams. Jau kitais metais ketinama skirti paramą miestų ir rajonų viešojo transporto parko atnaujinimui – įsigyti elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones. Taip pat svarbu optimaliai sutvarkyti pačią viešojo transporto infrastruktūrą, kad gyventojai matytų realią naudą bei patogumą dažniau palikti automobilius prie namų ir naudotis miesto transportu.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio teigimu, gyventojai bus skatinami persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, kitaip tariant, atsisakyti taršaus automobilio (jį atiduoti) ir kito nebepirkti – priėmę tokį sprendimą taip pat gaus finansinę kompensaciją.

Nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija jau nuo kitų metų galėtų būti skiriama ir tiems, kurie atiduos savo taršų seną automobilį ir vietoje jo įsigis mažiau taršų, nors ir nenaują. Atiduodami automobiliai turėtų būti apie 13-15 metų senumo. Tikėtina, kad praktiškiems ir taupiems lietuviams ši priemonė pasirodys patraukli ir padės atsikratyti orą labiausiai teršiančių senų transporto priemonių, viliasi V. Auglys.

Miestų oro taršos mažinimas: ar tai – misija įmanoma?
© DELFI / Domantas Pipas

M. Norbuto nuomone, turėtų pasiteisinti ir geroji užsienio patirtis skatinti ekologinio vairavimo įgūdžius. Specialių švietimo kampanijų metu vairuotojams pasakojama, kaip saugiai ir taupiai vairuoti. „Tokiu būdu galėsime daugiau sužinoti, kas yra tas ekologinis vairavimas ir kaip pritaikydami labai paprastas priemones kiekvienas iš mūsų galėtume sutaupyti pinigų. Taip vairuojant sunaudojama mažiau degalų ir mažiau teršiamas oras“, – pasakoja viceministras.
Atsakomybė tenka ir savivaldybėms

Aplinkos viceministras taip pat pažymi, kad tam tikras prie oro taršos mažinimo ir oro kokybės pagerinimo prisidedančias priemones individualiai gali ir turi taikyti ir kiekviena šalies savivaldybė.

„Joms (didžiųjų miestų savivaldybėms – aut. pastaba) jau dabar įstatymu yra nustatyta prievolė pasiruošti planus, kokias priemones taikys savo savivaldybių ribose. Ir tai yra labai svarbu, nes jos taip pat gali ženkliai prisidėti ir prie taršos nacionaliniu mastu mažinimo. Tie sprendiniai gali būti įvairūs. Kai kuriuos europiniai miestai jau yra priėmę. Sakykime, riboti dyzelinių automobilių įvažiavimą į tam tikras miesto dalis – ši priemonė labai veiksminga tam tikroje teritorijoje. Arba, pavyzdžiui, didesnės investicijos į viešojo transporto plėtrą ir gatvių infrastruktūros pritaikymą, sudarant prielaidas būtent viešojo transporto pirmenybei ir tuo pačiu jo naudojimo patrauklumo didinimui“, – dėsto M. Norbutas.

Oro kokybei gerinti penkių didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėms yra teikiama ir finansinė parama – tam skirta iš viso 6,6 mln. eurų. Savivaldybės ją naudoja oro kokybės valdymo planams parengti, gatvių valymo automobiliams įsigyti ir visuomenės informuotumui apie transporto ir namų ūkių taršą, galimybes patiems prisidėti prie jos mažinimo didinti.

Martynas Norbutas
Martynas Norbutas
© DELFI / Karolina Pansevič

Siekiama skatinti, o ne riboti

Rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą, buvo diskutuojama ir dėl ribojančių ar draudžiančių priemonių įvedimo. Vis dėlto, pasak aplinkos viceministro M. Norbuto, prieita nuomonės, kad pirmiausiai teigiamų pokyčių reikia siekti per gyventojų sąmoningumo ir asmeninės atsakomybės suvokimo didinimą.

„Labai svarbu, kad gyventojai suvoktų, kokį poveikį daro vienas ar kitas jų pasirinkimas. <...> Jei matysime, kad nepasiteisina skatinimas, bus grįžtama prie ribojančių priemonių detalesnio aptarimo ir veiksmingiausių pasirinkimo. Nes jei individualių namų tarša ženkliai sumažės dėl finansinių paskatų, o asmeninių automobilių tarša nemažės, numatysime atitinkamas ribojančias priemones. Pasakyti konkrečiai, kokie draudimai galėtų būti taikomi vienu ar kitu atveju sunku, nes mes turime stebėti konkrečią oro taršos situaciją ir vertinti kasmet, ar iš esmės tas sektorius pradeda tvarkytis, ar nesitvarko“, – teigia viceministras.

Pasak V.Auglio, Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekte kol kas neliko planų įvesti taršos mokestį automobiliams, tačiau turime suvokti, kad prie tokių pasiūlymų tikrai teks sugrįšti, jei skatinimas išmokomis neduos rezultatų.

Buvo kilę diskusijų ir dėl galimybės po gero dešimtmečio riboti kietojo kuro naudojimą namams šildyti, jei ligi tol finansinėmis ir kitomis gyventojų skatinimo priemonėmis nepavyktų reikiamai sumažinti oro taršos ar užtikrinti reikalavimus atitinkančią žmonių sveikatai nepavojingą oro kokybę. Tokiai, nors ir gana tolimoje ateityje numatytai, galimybei nebuvo pritarta.

Beje, draudimo patirtis nėra naujiena kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Krokuvoje, esančioje viename iš labiausiai užterštų Lenkijos regionų, nuo 2019 metų rugsėjo bus visiškai uždrausta kūrenti kietuoju kuru (anglimi, malkomis, biokuru, durpėmis, briketais ir kt.), o nuo 2023 metų jį deginti visame Krokuvos regione bus galima tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose.


Pradėti reikia nedelsiant

M.Norbuto teigimu, ne tik Lietuva įpareigota priimti sprendimus dėl oro taršos mažinimo ir tuo pačiu oro kokybės, ypač miestuose, gerinimo. Šiuo metu visos ES šalys ruošia tokius planus. Patvirtinti šalių planai keliaus į Europos Komisiją vertinimui, tačiau juose numatytas priemones reikia pradėti įgyvendinti nedelsiant.

„Svarbu nedelsti ir veikti, kad tarša jau pradėtų mažėti, o 2020 metais jau turėtume tam tikrą inerciją ir galėtume pasiekti 2030 metų tikslus. Tai darys kiekviena šalis individualiai, nusimatydama tam tikras priemones savo šalies mastu“, – sako jis.

V.Auglys primena, jog labiausiai reikia sumažinti išmetamus į aplinką azoto oksidų kiekius. Iki 2020-ųjų jų turime išmesti 48 proc. mažiau, nei 2005-aisiais. Vakarų Europos miestai dėl oro taršos azoto oksidais mažinimo jau kovoja griežtomis priemonėmis – dyzelinu varomi automobiliai neįleidžiami į miesto centrą. Tai skatina gyventojus pakeisti juos į bent jau varomus benzinu.


Planas gali ir turi būti koreguojamas

Nacionalinis oro taršos mažinimo plano projektas yra derinamas su kitomis suinteresuotomis institucijomis, viešai paskelbtas visuomenei. Aplinkos viceministras pabrėžia, kad pats planas nėra galutinis teisės aktas, tai yra vizija, numatanti, kaip valstybė tvarkysis su oro taršos problema.

„Planas privalės būti peržiūrimas ir koreguojamas, priimami nauji ar tikslinami galiojantys teisės aktai. Mes kasmet vertiname į orą išmetamą teršalų kiekį ir indikuojame, ar reikia papildomų priemonių jam mažinti iki nustatytų tikslų ar ne, ar reikia grįžti prie plano korekcijos. Jis nėra Status Quo, o tik tam tikros gairės, parodančios, kuriomis kryptimis turėtume judėti“, – sako M. Norbutas.

Nacionaliniame oro taršos mažinimo plano projekte numatyta sukurti ir aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant urbanizuotų teritorijų gyventojų sveikatos vertinimui, viešai skelbti vertinimo rezultatus, tokiu būdu didinant visuomenės informuotumą apie oro taršos poveikį jų sveikatai.

Taip pat numatoma plėtoti aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną. Pagal rengiamą plano projektą, visuomenę ir suinteresuotąsias institucijas reguliariai turėtų pasiekti viešos ir suprantamos Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalgos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastatyti brakonierių tinklai užšalo po ledu (16)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos...

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (28)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (112)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (107)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (12)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (107)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (113)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (361)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (28)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (113)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...