Aplinkosaugininkus įsileidžia ne visi
Žiemos mėnesiais aplinkosaugininkai tikrina, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai bei stebi, koks kuras deginamas. Pareigūnus labiausiai domina ar į krosnį negrūdamos įvairios atliekos, pavyzdžiui, padangos ar panaudota alyva.
Visgi tikrintojų kur kas dažniau sulaukia privačios įmonės, o ne individualių namų savininkai. Iš esmės taip yra todėl, kad stambiųjų katilinių skleidžiama tarša - žymiai didesnė.
Yra ir kita medalio pusė – patekti į gyventojo valdas nėra taip paprasta. Jei žmogus į savo kiemą inspektorių neįsileidžia, jie patikrinti, kuo jis šildo savo namus, negali. Tokiu atveju į namus aplinkosaugininkai gali patekti tik su policijos pagalba.
Tačiau inspektoriaus teigimu, jei gaunama duomenų, kad individualaus namo savininkas šildosi neleistinu kuru, tokia informacija visuomet tikrinama. Tačiau pasitaiko, jog žmonės aplinkosaugininkų tiesiog neįsileidžia.
„Žmonės nenoriai įsileidžia. Per langą pažiūri kieno mašina stovi – ir viso gero. Aišku, yra ir geranoriškų žmonių. Jei turime rimtų įrodymų, į pagalbą kviečiame policiją,“ - kalbėjo Kauno miesto agentūros vadovas.
Kai kada aplinkinius neraminantys iš kaimyno kamino sklindantys juodi dūmai gali rastis ne tik dėl deginamų atliekų, bet ir dėl nekokybiško kietojo kuro (malkų, anglies, durpių briketų). Tačiau šiai kuro rūšiai jokių kokybės reikalavimų nėra ir aplinkosaugininkai jo vertinti negali.
Dėl kietojo kuro kokybės nesikabinėjama
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė. Ji taip pat teigė, kad pro individualių namų kaminus į aplinką patenkanti tarša nėra matuojama. Aplinkosaugininkai, padidėjusio dūmingumo priežastis gali mėginti išsiaiškinti apžiūrėdami, koks kuras naudojamas. Tačiau pašnekovė, kaip ir Kauno miesto agentūros vedėjas, paminėjo faktą, kad aplinkosaugininkai vidun gali būti ir neįsileisti.
O dėl kietojo kuro kokybės inspektoriai, jos teigimu, neturi teisės kabinėtis. Specialistė sutiko, kad kietasis kuras, palyginti su gamtinėmis dujomis, kur kas labiau teršia aplinką, tačiau, jos teigimu, pastaroji kuro rūšis yra daug kam neįperkama.
„Pavyzdžiui, anglis yra legali kuro rūšis ir jos deginti nedraudžiama. Nėra prie ko prisikabinti. Nekokybiškas kuras yra atliekos. Jei yra skundų, reikia kreiptis į aplinkos apsaugos agentūrą. Apskritai kietųjų dalelių atžvilgiu kietasis kuras yra žymiai taršesnis už dujas. Tačiau jei dujos būtų pigesnės už kietąjį kurą, jos būtų dažniau naudojamos. Bet taip nėra. Todėl yra labai svarbu prižiūrėti kaminus“, - kalbėjo Z. Šilienė.
Pažeidėjų mažiau nei pernai
Marijampolės agentūros vedėjas Kęstutis Užuotas tikino, kad vykdant patikrinimus buvo nustatyti du pažeidėjai, kurie kartu su leistinu kuru nutarė deginti ir atliekas. „Šiais metais surengėme jau penkis reidus. Palyginti su ankstesniais metais, padėtis visai nebloga. Nors nustatėme du pažeidėjus, jų tikrai mažiau nei pernai. Pažeidėjams pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Po to patikrinom dar kartą ir daugiau pažeidimų nenustatėme. Patikrinimų metų labiausiai žiūrime, koks kuras naudojamas. Labai svarbu, kad nebūtų naudojamos atliekos. Pernai nustatėme, kad ir padangos buvo deginamos. Kartu pasiimame ir seniūnus, nes jie taip pat gauna nemažai signalų“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.
Sostinėje dažniausiai deginama panaudota alyva
Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas GRYNAS.lt teigė, kad sostinėje patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Tai jis sieja su iki šiol nesitraukiančiu šiltu oru. Pasak jo, pagrindinis pažeidimas – panaudotos alyvos deginimas. Tačiau šis reiškinys, aplinkosaugininko teigimu, kur kas dažniau pasireiškia, kai oras yra žymiai vėsesnis. Metų pradžioje Vilniuje buvo nustatyti keli tokie atvejai.
Tačiau jis pažymėjo, kad nei vienas gyventojo nusiskundimas nepasitvirtino: „Buvome gavę beveik 20 gyventojų pranešimų, bet nei vienas iš jų nepasitvirtino. Kai pakuriama, per kaminą išeina labai daug tamsių dūmų ir žmonės pamano, kad, pavyzdžiui, deginamos padangos.“
Mažeikių rajono agentūra savo ruožtu teigė akcijos metu nustačiusi du pažeidėjus – įmonę ir ūkį. Abiems surašyti protokolai. Ji aiškino tikrinanti tiek pačių inspektorių pasirinktus objektus, tiek ir reaguojanti į gyventojų nusiskundimus.
GRYNAS.lt primena, kad už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.
