Pavojus nuolat alsuoja į nugarą
Ką tik iš naktinio reido grįžęs 65-erių aplinkosaugininkas, pelnęs geriausio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardą, tikino, kad ypatingu nesijaučia, o Aplinkos ministerijos apdovanojimą jis teigė gavęs tik dėl to, kad nuo pat darbo pradžios atsakingai ir sąžiningai dirbo.
Brakonierių siaubu tapęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. P. Barpšys žurnalistui atskleidė, kad nors niekuomet ir neskaičiavo, kiek sučiupo nelegaliai žvejojančių ar medžiojančių, tačiau svarstė, jog tokių yra labai daug.
„Vienas nuvažiuosi sulaikyti pažeidėjų – išjuoks ir pirštais užbadys. Susitinki su įvairiais žmonėmis... Sulaikyti brakonierių važiuoja ne mažiau nei du etatiniai inspektoriai. Tik tada gali kažką padaryti“, - atskleidė pašnekovas.
Pasidomėjus, ar dalyvaujant brakonierių sulaikymo operacijose, niekada nebuvo iškilęs pavojus gyvybei, pareigūnas teigė, kad nors šautuvo į smilkinį dar niekas nebuvo įrėmęs, tačiau grėsmė visada čia pat. „Be abejo, pavojinga. Yra buvę įvairių konfliktų. Šautuvo į mane dar niekas nėra atsukęs, bet esu sulaukęs žodinių grasinimų, apstumdymo. Yra buvę, kad net už rankos ar sprando griebia“, - išgyvenimais dalijosi patyręs pareigūnas.
Kokie brakonierių pasiaiškinimai dažniausi?
Anot jo, Klaipėdoje brakonierių pastebimai mažėja. Prieš 15 metų, kai A. P. Barpšys pradėjo dirbti, jų buvo žymiai daugiau. Vyras spėjo, kad nemažai prie to prisidėjo ir dideli emigracijos mastai. Dalis brakonierių, pamanę, kad Vakaruose gali uždirbti daugiau, ten ir išvyko.
Ilgametis aplinkosaugininkas, savo darbe matęs visko, pasakojo, kad tik nedidelė dalis žmonių brakonieriavimą pasirenka dėl to, kad sunku pragyventi. Didesnei daliai nelegali medžioklė ar žvejyba – verslas arba tiesiog žiauri pramoga.
Tokiu būdu „pramogaujantys“ – labai įžūlūs, sako nusipelnęs pareigūnas. Pasak jo, brakonieriams, žuvį ar laukinių gyvūnų mėsą drąsiai kraunantiems į prabangius automobilius, nieko netrūksta. Jie tai daro norėdami pasilinksminti, o pričiupti griebiasi grasinimų pabrėždami savo socialinį statusą.
Kokių keisčiausių pasiaiškinimų teko išgirsti? A. P. Barpšys atskleidė, kad jų būna labai įvairių, o dalis jų – tiesiog absurdiški. „Dažnai pasakoma, kad šeimoje niekas nedirba ir dėl to griebiamasi brakonieriavimo. Bet būna ir absurdiškesnių. Pavyzdžiui, pasakoma taip: aš gyvenu šalia upės ir man sunku negaudyti tos žuvies. Kartais pasigirsta klausimas: gamta visų, tad kodėl aš negaliu nusišauti to gyvūno?“ – GRYNAS.lt atviravo vyras.
Susikompromitavę pareigūnai muša iš vėžių
Jis atvirai pripažino, kad per ilgametę praktiką yra sulaukęs daug pasiūlymų „susitarti“. Vieni prašo gražiuoju, o kiti, matydami, kad situacija visai beviltiška, pasiryžta pasiūlyti netgi pinigų. Tačiau principingas pareigūnas nukerta, kad tokios pastangos nueina perniek: „Pasiūlymų yra buvę ir didesnių, ir mažesnių. Pradžioje jų buvo žymiai daugiau. Kai dar buvau mažai žinomas, buvo galvojama, kad susiviliosiu keliais litais. Kai visi sužino, kad su tuo žmogumi susitarti nepavyks, tokių pasiūlymų beveik nesulauki.“
Vis dėlto principingi toli gražu ne visi pareigūnai. GRYNAS.lt jau rašė, kad STT sulaikė dokumentų klastojimu įtariamo Anykščių rajono aplinkosaugininką. Įtarimų šešėlis krito ir ant Kauno neetatinių inspektorių, kurie miške pasirodė su medžiokliniais šautuvais.
Kita vertus, ne kiekvienas išdrįs apsirengti aplinkosaugininko uniformą, kadangi atlyginimas, pašnekovo žodžiais tariant, skurdokas. Be to, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia dirbti nesižvalgant į laikrodį. Viršvalandžiai – gamtosaugininko darbo kasdienybė. O dėl to labiausiai nukenčia šeima.
„Recepto nėra. Tiesiog reikia sąžiningai ir atsakingai vykdyti savo funkcijas. Taip pat reikia mylėti gamtą ir būti geru psichologu. Žinoma, tenka susitaikyti, kad laisvo laiko beveik nebus: gamtą saugoma visą parą ištisus metus. Ne kiekvienas gali dirbti šį darbą. Aš ir pats iš pradžių abejojau, ar sugebėsiu dirbti“, - teigė vyras, paklaustas, koks turėtų būti geras aplinkosaugininkas.
65-us metus einantis pareigūnas tikino, kad jo karjera jau eina į pabaigą. Jis svarsto galimybę kitąmet jau išeiti iš darbo ir savo vietą užleisti jaunam specialistui.
Viršininkas: kai Albertas paliks darbą, labai liūdėsime
Tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas laiko didžiuliu nuostoliu. Anot jo, ilgamečiam darbuotojui siūloma dirbti ilgiau. Tačiau viskas priklausys nuo jo paties sprendimo.
Pasak jo, Aplinkos ministerijos apdovanojimą pelnęs pareigūnas – tikras aplinkosaugininko pavyzdys. „Tai yra pakankamai garbaus amžiaus žmogus. Tačiau jis niekada nestokojo entuziazmo ir iniciatyvos. Jis mielai pamoko visus jaunesnius darbuotojus. Tai pavyzdys jauniems inspektoriams. Albertas apskritai yra inspektoriaus pavyzdys. Jis dėl aplinkosaugos pamišęs, žinoma, gerąja prasme. Tokio veiklaus žmogaus reikia paieškoti. Greičiausiai kitąmet jo neteksim. Tai būtų inspekcijai didžiulis nuostolis. Jei jam leis sveikata, mielai jį laikysiu darbe“, - pavaldinį gyrė viršininkas.
