Kasmet po švenčių gyventojai raginami nepamiršti, kad Kalėdų eglučių ir jų šakų negalima mesti į bendrus komunalinių atliekų, rūšiavimo konteinerius. Negalima statyti ir šalia jų, nebent tokią tvarką yra numatę atliekų tvarkytojai. Eglutės yra biologiškai skaidi, žalioji atlieka, todėl jas reikia tvarkyti atskirai. Už ne vietoje paliktą Kalėdų medelį gali būti skirta 600 eurų bauda.
Eglutes bei eglių šakas reikia pristatyti į tam skirtus punktus, kuriuos savo interneto svetainėse skelbia savivaldybės. Taip pat jas galima priduoti didelių gabaritų, o dar geriau – žaliųjų atliekų – surinkimo aikštelėse. Iš čia medeliai ir jų šakos surenkamos ir vėliau panaudojamos biokuro gamybai ar kompostui.
Gyventojai taip pat skatinami pagalvoti ir apie antrinį eglių panaudojimą, pavyzdžiui, uždengti šakomis jautrius šalčiui augalus sode ar ploną eglių šakų sluoksnį panaudoti komposto dėžės pagrindui. Gyvi Kalėdų medeliai kaip pašaras tinka arkliams ir ožkoms, jas galima sudeginti krosnyje.
Priima pridavimo punktuose
Sausio mėnesį šalies savivaldybės skelbia eglučių pridavimo vietas. Vilniuje šiemet suplanuoti 89 tokie punktai. Savivaldybė su atliekų vežėjais susitarė, kad iš specialių surinkimo vietų utilizuoti ar į kompostavimo aikšteles eglės bus vežamos visą sausio mėnesį.
Sostinės gyventojai eglutes gali pristatyti ir į didelių gabaritų ar žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jų adresus galima rasti ČIA.
Sausio 6 dieną, 18 valandą su žaliaskarėmis tradiciškai jau keturiasdešimtą kartą vilniečiai galės atsisveikinti ir Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyksiančiame renginyje visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) nupuoštas eglutes ir jų šakas uostamiestyje priims sausio 4–10 dienomis. Joms surinkti bus pastatyti didelės talpos konteineriai, kuriuos gyventojai galės rasti Žardininkų g. 16, Kuncų g. 5, Liepų g. 36, Kretingos g. 27.
Taip pat sausio mėnesį eglutės priimamos visose KRATC Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30 bei atliekų kompostavimo aikštelėje Kaukėnų g. 21, Glaudėnų k., Klaipėdos raj. Vazonuose užaugintos eglutės nemokamai priimamos Klaipėdos universiteto botanikos sode, Kretingos g. 92.
KRATC leidžia nupuoštas žaliaskares palikti ir prie konteinerių – vežėjas kartą per savaitę jas surenka apvažiavimo būdu.
Žaliųjų atliekų vežėjų grafikus ir aikštelių darbo laikus gyventojai gali pasitikslinti ČIA.
Kauno gyventojai žaliaskares gali atiduoti nuo sausio 3 dienos. Jos bus priimamos iki mėnesio galo. Tam numatytos 66 medelių pridavimo vietos.
Didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių adresus kauniečiai gali rasti ČIA.
Eglutes jau pasiruošusios priimti ir kitos savivaldybės. Jų surinkimo adresus jos skelbia savo svetainėse, o žaliųjų ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių adresai pateikiami regioninių atliekų tvarkymo centrų svetainėse.
Prieš išnešant eglutę ar jos šaką iš namų, patariama nupurtyti nudžiūvusius spyglius ir suvynioti medelį į plėvelę ar kitą medžiagą. Taip spygliais neužteršite laiptinės, lifto ir kiemo, taigi nereikės papildomai tvarkytis. Paliekant eglutę reikėtų audinį ar plėvelę, į kurią ji buvo suvyniota gabenimui, nuimti.
Eglutes galima pasodinti
Gyventojai, kurie įsigijo eglutę vazone, gali palaukti tinkamo pavasariško oro ir ją pasodinti lauke. Tiesa, miškuose tokia veikla draudžiama, juose sodinami tik sertifikatą turintys medžiai, tad vieta, į kurią perkelsite medelį, galėtų būti jūsų asmeninis kiemas, sodas ar kaimas. Vilniečiai medelius pasodinti galės Vilniaus Kalėdų miške, esančiame Verkių regioninio parko teritorijoje, netoli Verkių rūmų.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas sako, kad prieš sodinant eglutę, pirmiausiai reikia ją išimti iš vazono ir nuodugniai apžiūrėti, ar ji turi šaknis, ar buvo nukirsta ir žemėse tiesiog įkastas jos kotas.
„Jeigu yra šaknys, reikia apžiūrėti, ar jos sveikos, ar sudraskytos, kai medelis buvo išplėštas iš žemės. Jei jos pažeistos, bent pusė šaknų nesveikų, galite ir nesodinti – vis tiek neprigis. Ypač tai svarbu kalbant apie spygliuočius medžius, nes spygliai išgarina vandenį. Dėl tos priežasties spygliuočiai prigyja sunkiau. O jeigu dar ir šaknys sudraskytos – nėra jokių šansų. Taip pat reikia pažiūrėti, ar šaknys nepersisukę, ar likę žemės vazone“, – aiškina miškininkas.
Jei medžio šaknys sveikos, jos nesisuka ratu ir matyti, kad joms nėra per ankšta, tikėtina, kad pasodintas pavasarį jis prigis.
R. Ereminas tikina, kad norint eglutę vėliau pasodinti, kambaryje ją papuoštą reikia laikyti kuo trumpiau.
„Papuoštą galima laikyti ne ilgiau kaip savaitę, 5 dienos – maksimalu. Reikia galvoti, ar norime šventes švęsti su eglute, ar norime ją pasodinti. Palaikei kambary, neši į balkoną arba į lauką. Lauke ar lauko temperatūroje laikant, šaknys turi būti pridengtos pjuvenom, eglišakiais arba jau reikia sodinti.
Dabar kol yra pliusinė temperatūra, kur nėra įšalo būtų idealu pasodinti žemėje. Kai medį įsodini į dirvožemį, ten jo šaknims yra šilta, gera, ten jos ir turi būti. O jeigu medelį vazone padėsi ant žemės, šaknims bus šalta. Kai ateis 5–10 laipsnių šalčio, tai viskas ir kabinsis į tas šaknis“, – paaiškina jis.
Pašnekovo teigimu, jei išsipildys sinoptikų prognozės ir vėl grįš šalčiai, medelių sodinti nebus galima. Tuomet jeigu jį planuojama laikyti iki pavasario, reikėtų laikyti ant žemės, bet šaknys turėtų būti apkastos durpėmis, pjuvenomis ar šienu, kad joms būtų šilta lyg dirvožemyje.
Sodinti eglutę miškininkas sako reikia kai tik išeis įšalas. Jei medelis su geromis šaknimis, jos buvo šiltai pridengtos, jis pasodintas į labai drėgną dirvožemį iki šaknies kaklelio (jo negalima užkasti) – daug šansų, kad jis prigis. „Galima nusipirkti dirvožemį su moliu. Jį įberi į sodinimo vietą, būtinai sumaišai su vietiniu dirvožemiu, padarai miksą. Ir laistyti reikia, nes būna sausros“, – sako jis.
Tiesa, paprastai prigyja, anot miškininko, tik nedidelė dalis po Kalėdų likusių eglučių.
