Šiuo metu JAV, Japonija ir Indija plačiausiai vykdo metano hidratų – „degančio ledo“ sankaupų žvalgymus. Pasak JAV geologo dr. Tim Collett, būtent metano hidratai žmonijai gali suteikti papildomus šimtą metų, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo, vandenilio dujų – panaudojimo.
Metano hidratus - tai į ledą įšalusios gamtinių metano dujų molekulės. Ištirpdžius kubinį centimetrą tokio ledo išsiskiria virš 160 kub. cm metano dujų. Taigi ši medžiaga yra labai koncentruoto kuro šaltinis. Šis šaltinis yra pasakiškai didelis - specialistų vertinimu šio kuro atsargos Žemėje yra bent du kartus didesnės, nei yra kartu paėmus akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų.
Šiemet už 6,5 mln. JAV dolerių kuriama nauja metano hidratų mėginių ėmimo, monitoringo, duomenų analizės sistema, padėsianti įvertinti bei konkrečiau apibrėžti metano hidratų svarbą Pasaulinio vandenyno dugno struktūrai ir, žinoma, šiltnamio efektui. JAV prezidento B. Obamos siūlymu, 2013 m. metano hidratų tyrimo programai žadami dar mažiausiai 5 mln. JAV dolerių tolesniems gavybos technologijų testams.
Žalią šviesą tolesnių tyrimų finansavimui uždegė šių metų sausio-balandžio mėnesiais šiaurinėje Aliaskos dalyje įvykdytas pirmasis ilgalaikis gavybos koncepcijos testas. Jį finansavo JAV energetikos departamentas ir Tarptautinis pagrindinių naftos bei dujų gavybos kompanijų konsorciumas. Testuota „ConocoPhillips“ kompanijos ir Norvegijos Bergeno universiteto pasiūlyta technologija, užtikrinanti mažesnius energetinius nuostolius išgaunant metaną paveikus metano hidratų struktūrą in situ anglies dioksidu ir azotu.
Turėtume džiaugtis – metano sankaupos, „užrakintos“ metano hidratuose, - tarsi gelbėjimosi ratas žmonijai. Pastaraisiais metais pasauliniai metano hidratuose susikaupusių metano dujų kiekiai vertinami nuo 2,83 x 1015 iki 8,49 x 1018 kub. m (nuo 2832 trilijonų iki 8 495 054 trilijonų kub. m), t.y. šie energetiniai ištekliai yra mažiausiai dvigubai didesni už naftos ir gamtinių dujų. Tačiau yra ne vienas bet. „Metano hidratai buvo pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis sukėlusi vieną iš didžiausių masinių išmirimų Žemės istorijoje“ – teigia Tokijo universiteto profesorius Ryo Matsumoto. Be to, metano hidratai gali būti susiję su jūros dugno stabilumu – ypač dideli jų kiekiai kaupiasi tektoninių plokščių susidūrimo vietose. Gręžybos darbų sukeltos nuosėdų nuošliaužos gali sukelti milžinišką cunamį, o didelis metano dujų išsiveržimas – klimato katastrofą.
GRYNAS.lt jau rašė, kad dėl klimato atšilimo išlaisvinamas milijonus metų kauptas metanas. Sibire galimai bręsta neregėto masto katastrofa.
Iki 1970 m. nebuvo žinoma, kad vandenynų dugne slūgso baltos, į ledą panašios medžiagos, sudarytos iš metano dujų molekulių, įsitvirtinusių ledo kristaluose, telkiniai. Metano hidratai yra stabilūs tik esant dideliam slėgiui arti vandens užšalimo temperatūros, todėl gali būti tik ne mažesniame kaip 500 m jūros gylyje. Keliami į paviršių jie greitai skyla, tad dujų gavyba tradicinių gręžinių principu tampa panaši į vandens sėmimą kiauru kibiru.
Šiemet komercinių gręžinių atsiradimas vis dar išlieka utopinis, tačiau iki 2015 m. jie tikrai turėtų pradėti veikti JAV arba Japonijoje, mat šios šalys pirmauja žvalgant metano hidratų sankaupas. Todėl pasaulio pabaigos (o gal visuotinio išsigelbėjimo?) datą galime šiek tiek nukelti.
Metano hidratų panaudojimo technologijų vystymosi ateitis mokslininkų dažnai lyginama su skalūnų dujų, kurios šiandien jau sudaro apie dešimt procentų JAV gamtinių dujų produkcijos, nors ne taip seniai jų gavyba buvo ekonomiškai nenaudinga.
