aA
Nežinau, ką šiuolaikinis medžiotojas savo vaikaičiams galės papasakoti apie populiariausias Lietuvoje šernų medžiokles. Miškus pavertėme kiaulynais: medžioklės plotuose sumedžiojama 4–5 kartus daugiau ilgašnipių nei mokslininkų paskaičiavimu (o tie skaičiavimai patvirtinti Aplinkos ministerijoje) tuose plotuose iš viso šernų galėtų gyventi.
Į mišką keliaujantys šernai
Į mišką keliaujantys šernai
© © Romualdo Barausko nuotr.

O ir medžioklės būdas vyrauja vienas: prie stacionaraus žvėrių tykojimo bokštelio kasdien ar kas kelinta diena pili šernams pašarus žiemą vasarą, sėdi ir geru graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu pyškini įvairius skanėstus čiauškiančias miškines kiaules.

Niekas nepaiso žvėrims jaukinti skiriamų pašarų kiekio, kuris nustatytas medžioklės taisyklėse: pašarų kiekvienas šaulys pila pagal savo piniginės storį...

Tad apie ką pasakoti savo palikuonims žilos senatvės sulaukus? Ar apie tai, kaip optinio taikiklio kryželį nutaikęs į ramiai pašarus dorojančio šerno šoną sugebėjai nesudrebinęs rankos nuspausti šautuvo nuleistuką, ir žvėris krito vietoje, jaukinti išpiltų grūdų krūvoje?

Buvo didžiausias nusikaltimas

O aš iš šernų medžioklių dar turiu ką prisiminti. Medžiojome lygiavamzdžiais šautuvais, nes prie žvėries reikėdavę priartėti 20–40 metrų atstumu, kad paleistum taiklų mirtiną šūvį. Medžiodami tykojimo medžioklėse gerai išžvalgydavome šernų išėjimo į pasėlius takus, nes anais laikais šėryklose (jaukykla kartais būna tik kiek mažesnė šėrykla) šaudyti žvėris buvo laikoma didžiausiu nusikaltimu.

Žvėrių tykojimo bokštelius reikėdavo įsiruošti prie šviežiausių šernų išmintų takų arba iš vietos į vietą tampyti kilnojamuosius. Ir daug vakarų tekdavo praleisti tik klausantis šernų šnypštimo, kol ateidavo tas momentas, kai žvėris tapdavo pasiekiamas lygiavamzdžio šautuvo šovinio užtaisu.

Šiandien dažnas medžiotojas vilioja šernus maistu ir tuomet nušauna pačioje šėrykloje / Tomo nuotr.
Šiandien dažnas medžiotojas vilioja šernus maistu ir tuomet nušauna pačioje šėrykloje / Tomo nuotr.
© Stopkadras

Dažnesnės buvo varymo medžioklės, reikalaujančios didelio medžiotojų būrio susiklausymo ir drausmės. Asmeniškai man įdomiausia buvo bėgioti miške paskui žvėris persekiojančius medžioklinius šunis, laikas.

Turint gerai dirbančią laiką, o dar geriau – jų porą, šernų medžioklė būdavo tikra pasaka. Medžioklinės laikos dirba labai savarankiškai, tačiau perpratus jų darbo stilių medžioklėje šie šunys tampa tarsi lygūs partneriai. Aptikusi šernus laika savo lojimu medžiotojui „praneša“, ar sustabdė vienišių stambų kuilį, ar grupelę pernykščių bekonų, ar šernę su jaunikliais paršeliais, ir tada jau aišku, ko tikėtis artinantis prie tos vietos.

Dabar daug medžiotojų kolektyvų savo medžioklės plotuose nerengia varymo medžioklių, neleidžia medžioti su laikomis. Jeigu šie šunys medžioklėse ir naudojami, tai tik kaip varovų padėjėjai, kai šunys tik gadinami, nes laikų sulaikytą žvėrį reikia šauti, o ne varyti į medžiotojų liniją. Daugelis medžiotojų klubų ar būrelių varymo, o tuo labiau medžioklių su laikomis nerengia bijodami žvėris išvyti į gretimų būrelių valdas – geriau šernus gausiai šerti jaukyklose ir šitaip atvilioti iš kaimyninių medžioklės plotų miškų. O anksčiau leista medžioklė, kai varymo metu šunų sustabdytus šernus galėjai šaudyti, dabar uždrausta...

Vakarų Sibiro laika - medžioklinis šuo
Vakarų Sibiro laika - medžioklinis šuo
© Shutterstock nuotr.

Prieš šerną - tik su peiliu rankoje

Nemėgstu agresyvių laikų, kurios mažesnius šernus tiesiog sulaiko, ir medžiotojas juos gali pasigauti gyvus. Tačiau yra tekę medžioti ir su tokiomis, o į medžiotojų liniją atsinešti ar atsivesti gyvus šerniokus arba paskersti juos medžiokliniu peiliu. Dabar gyvūnų teisių gynėjai tai laikys barbarišku gyvūnų žudymu, tačiau esu daug metų auginęs ir kiaules, ir niekas anais laikais (kiaules skersti namuose Lietuvoje, kiek žinau, dar galima ir dabar) nesmerkė dėl kiaulių skerdimo ir mėsos apdorojimo ne specialiose skerdyklose, o namuose.

Tad kodėl to negalima taikyti laukiniams žvėrims? Gyvūnas yra gyvūnas – negi skirstysime, kad laukinis – tai laisvasis, o naminis – vergas.

Be to, manau, gerai, jog lietuviai dar geba užsiauginti daržovių, vaisių, taip pat įvairių naminių gyvulių ir paukščių, gali patys visa tai apdoroti taip, kad tiktų maistui, gali patys pasitaisyti automobilius (bent nedidelius jų gedimus), dažnas net pasistatyti būstą ir atlikti daugybę įvairiausių buities darbų. Tačiau ateities kartos, matyt, galvos, kad duona auga ant medžių, o mėsa, nenužudžius jokio gyvio, gaminama fabrikuose. Beje, jau teko skaityti, kad išrastas būdas mėsą gaminti iš kanalizacijos „produkcijos“...

Medžioklė, kad ir kiek kalbėtume apie gyvenimo būdą, turiningą laisvalaikio leidimą gamtoje, yra ir maisto šaltinis tam tikrai piliečių daliai, todėl medžioklėje tenka naudoti ir šautuvus, ir peilius, ir dar kitokią žvėrienos apdorojimo atributiką. O tiems, kurie smerkia medžiotojus, jog kova tarp žvėrių ir šaulių labai jau nelygi, nes medžiotojai gerai ginkluoti, netgi turėtų patikti, kad medžiotojas prieš šerną stoja tiktai su peiliu rankoje, žinoma, padedant medžiokliniam šuniui, nes antraip žmogus žvėries nepavytų.

Šerno pratemptas per mišką

Tą kartą Rykščiabalio eglynėlyje pasigirdus šuns lojimui pagal išankstinį susitarimą (mišku ėjome dviese) į įvykio vietą nuskuodžiau aš. Draugo Antano stambi rusų europinė laika Džekis vedžiojosi ūgtelėjusį šernioką, įsikirtusi jam į šerius prie ausies. Bijodamas sužeisti šunį šauti į žvėrį nedrįsau, tad stvėriau šerną už uodegos. Šmėstelėjo mintis į medžiotojų liniją atsivaryti gyvą šerną. Šuo, pajutęs, kad medžiotojas perėmė iš jo žvėrį, nuskuodė paskui likusią šernų bandą, ir netrukus šaulių linijoje supyškėjo šūviai.

O maniškis ilgašnipis, atsigavęs nuo grumtynių su šunimi, pradėjo mane beviltiškai tempti per brūzgynus. Kad galėčiau tvirčiau į žvėrį įsikibti kita ranka, šautuvą padėjau ant šalimais pasitaikiusio storos eglės kelmo ir pabandžiau laisvąja ranka šerną nutverti už užpakalinės kojos. Tačiau eglaičių šakos ir šaltekšnių brūzgynai plakė į veidą, todėl laisva ranka turėjau sklaidyti šakas, saugodamas savo akis.

O šerniokas vis didino greitį. Supratau, kad iš šuns perėmiau ne jauniklį paršelį, o, matyt, nelabai įmitusį pernykštį bekoną. Krūmų šakos vis greičiau šmėsčiojo man pro akis, vis skaudžiau plakdamos veidą, tad galutinai suvokęs padėties beviltiškumą šerną paleidau. Šautuvas buvo likęs gana toli, todėl šerniokas išnešė sveiką kailį.

O ir medžioklės draugams nebuvo apie ką pasakoti: kas su laikomis nėra vaikęsis šernų eglynėliuose, tas tokiomis istorijomis tikrai nepatikės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dulkantys keliai vasarą tampa tikru prakeiksmu: šylant klimatui situacija gali tik prastėti

Klimatologų teigimu, vasaros Lietuvoje tampa vis karštesnės su dažnėjančiais sausais...

Daugelis daro klaidą atsikratydami nebereikalingais lauko šviestuvais: juos dar galima panaudoti

Įsibėgėjus pavasariui, vasaros belaukiant vakarais prie namų jaukumą kuria įvairūs lauko...

Iki tekstilės atliekų konteinerių nuvykti nepasivargino: visą krūvą senų drabužių išvertė tiesiog regioniniame parke

Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę pranešimą apie išpiltas atliekas šalia...

Įspėja namuose ar laužavietėje deginančius plastiką gyventojus: baudos už tai siekia tūkstančius

Iš kaimyno kiemo kyla juodi, dvokiantys dūmai? O galbūt šie vaizdai ir negeras kvapas periodiškai...

Elektronikos prietaisai: dalintis, nuomotis ar dovanoti?

Ar verta įsigyti betono maišyklę, šakų smulkintuvą, jei tokių daiktų prireikia vos vieną ar...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusija į Ukrainą siunčia specialiai atrinktus karius: sąrašuose – stebinantys sutapimai (1)

„ Rusija į karą Ukrainoje siunčia pačių vargingiausių regionų gyventojus, o etninių rusų...

Verslas PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Kas ir už kiek atstatys karo niokojamą Ukrainą: aiškėja, kur slypi didžiausias pavojus ir spraga

Lietuvos verslas raginamas prisidėti atstatant karo vis dar niokojamą Ukrainą. Ekonomikos ir...

Rimvydas Valatka. Maskva krito, už mūsų kairiųjų – tik Pekinas

Lietuvos partijų (ne)susitarimas dėl užsienio politikos gairių vyksta įdomiame europinės...

Karas Ukrainoje. Zelenskiui ir Dudai kalbant Aukščiausioje Radoje – oro pavojus Lenkijos prezidentas: laisvojo pasaulio veidas – Ukraina (3)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Mįslingą hepatitą aptiko ir Lenkijoje: profesorius pasakė, kas bendro tarp daugiau nei 70 proc. sergančiųjų (1)

Jau kurį laiką gąsdina neaiškios kilmės vaikų hepatito protrūkis. Kai kurie ligos atvejai yra...

„Eurovizijoje“ sužibėjusios ispanės koncerte – gausios policijos pajėgos: užkulisiuose pasirodė vyras su ginklu

Chanel Terrero savo regione tapo viena garsiausių atlikėjų po įsimintino pasirodymo...

Į priekį stumiasi nauja išmokų už vaikus tvarka: suskaičiavo pliusus ir minusus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja naują vaiko priežiūros pirmuosius dvejus jo...

Delfi PliusPranas Šarpnickis

Ko nepadarysi dėl meilės: tarpukario lietuviai sugebėjo ir po keliskart vesti, ir apsimetę juodaodžiais paneles vilioti

Raseiniškis Juozas Gabrilavičius buvo jaunas ir gražus, inteligentiškas brunetas. Tėvui padedant,...

Rusijai tęsiant puolimą Donbase Lenkijos lyderis apsilankė Kyjive

Rusijai tęsiant puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda...

Plaukų stilistė patarė, kaip šį sezoną dažyti plaukus: su šiomis spalvomis neprašausite

Artėjant vasarai, vis labiau norisi imtis išvaizdos pokyčių. Jei vienos puošiasi naujomis...