aA
Nežinau, ką šiuolaikinis medžiotojas savo vaikaičiams galės papasakoti apie populiariausias Lietuvoje šernų medžiokles. Miškus pavertėme kiaulynais: medžioklės plotuose sumedžiojama 4–5 kartus daugiau ilgašnipių nei mokslininkų paskaičiavimu (o tie skaičiavimai patvirtinti Aplinkos ministerijoje) tuose plotuose iš viso šernų galėtų gyventi.
Į mišką keliaujantys šernai
© © Romualdo Barausko nuotr.

O ir medžioklės būdas vyrauja vienas: prie stacionaraus žvėrių tykojimo bokštelio kasdien ar kas kelinta diena pili šernams pašarus žiemą vasarą, sėdi ir geru graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu pyškini įvairius skanėstus čiauškiančias miškines kiaules.

Niekas nepaiso žvėrims jaukinti skiriamų pašarų kiekio, kuris nustatytas medžioklės taisyklėse: pašarų kiekvienas šaulys pila pagal savo piniginės storį...

Tad apie ką pasakoti savo palikuonims žilos senatvės sulaukus? Ar apie tai, kaip optinio taikiklio kryželį nutaikęs į ramiai pašarus dorojančio šerno šoną sugebėjai nesudrebinęs rankos nuspausti šautuvo nuleistuką, ir žvėris krito vietoje, jaukinti išpiltų grūdų krūvoje?

Buvo didžiausias nusikaltimas

O aš iš šernų medžioklių dar turiu ką prisiminti. Medžiojome lygiavamzdžiais šautuvais, nes prie žvėries reikėdavę priartėti 20–40 metrų atstumu, kad paleistum taiklų mirtiną šūvį. Medžiodami tykojimo medžioklėse gerai išžvalgydavome šernų išėjimo į pasėlius takus, nes anais laikais šėryklose (jaukykla kartais būna tik kiek mažesnė šėrykla) šaudyti žvėris buvo laikoma didžiausiu nusikaltimu.

Žvėrių tykojimo bokštelius reikėdavo įsiruošti prie šviežiausių šernų išmintų takų arba iš vietos į vietą tampyti kilnojamuosius. Ir daug vakarų tekdavo praleisti tik klausantis šernų šnypštimo, kol ateidavo tas momentas, kai žvėris tapdavo pasiekiamas lygiavamzdžio šautuvo šovinio užtaisu.

Šiandien dažnas medžiotojas vilioja šernus maistu ir tuomet nušauna pačioje šėrykloje / Tomo nuotr.
Šiandien dažnas medžiotojas vilioja šernus maistu ir tuomet nušauna pačioje šėrykloje / Tomo nuotr.
© Stopkadras

Dažnesnės buvo varymo medžioklės, reikalaujančios didelio medžiotojų būrio susiklausymo ir drausmės. Asmeniškai man įdomiausia buvo bėgioti miške paskui žvėris persekiojančius medžioklinius šunis, laikas.

Turint gerai dirbančią laiką, o dar geriau – jų porą, šernų medžioklė būdavo tikra pasaka. Medžioklinės laikos dirba labai savarankiškai, tačiau perpratus jų darbo stilių medžioklėje šie šunys tampa tarsi lygūs partneriai. Aptikusi šernus laika savo lojimu medžiotojui „praneša“, ar sustabdė vienišių stambų kuilį, ar grupelę pernykščių bekonų, ar šernę su jaunikliais paršeliais, ir tada jau aišku, ko tikėtis artinantis prie tos vietos.

Dabar daug medžiotojų kolektyvų savo medžioklės plotuose nerengia varymo medžioklių, neleidžia medžioti su laikomis. Jeigu šie šunys medžioklėse ir naudojami, tai tik kaip varovų padėjėjai, kai šunys tik gadinami, nes laikų sulaikytą žvėrį reikia šauti, o ne varyti į medžiotojų liniją. Daugelis medžiotojų klubų ar būrelių varymo, o tuo labiau medžioklių su laikomis nerengia bijodami žvėris išvyti į gretimų būrelių valdas – geriau šernus gausiai šerti jaukyklose ir šitaip atvilioti iš kaimyninių medžioklės plotų miškų. O anksčiau leista medžioklė, kai varymo metu šunų sustabdytus šernus galėjai šaudyti, dabar uždrausta...

Vakarų Sibiro laika - medžioklinis šuo
Vakarų Sibiro laika - medžioklinis šuo
© Shutterstock nuotr.

Prieš šerną - tik su peiliu rankoje

Nemėgstu agresyvių laikų, kurios mažesnius šernus tiesiog sulaiko, ir medžiotojas juos gali pasigauti gyvus. Tačiau yra tekę medžioti ir su tokiomis, o į medžiotojų liniją atsinešti ar atsivesti gyvus šerniokus arba paskersti juos medžiokliniu peiliu. Dabar gyvūnų teisių gynėjai tai laikys barbarišku gyvūnų žudymu, tačiau esu daug metų auginęs ir kiaules, ir niekas anais laikais (kiaules skersti namuose Lietuvoje, kiek žinau, dar galima ir dabar) nesmerkė dėl kiaulių skerdimo ir mėsos apdorojimo ne specialiose skerdyklose, o namuose.

Tad kodėl to negalima taikyti laukiniams žvėrims? Gyvūnas yra gyvūnas – negi skirstysime, kad laukinis – tai laisvasis, o naminis – vergas.

Be to, manau, gerai, jog lietuviai dar geba užsiauginti daržovių, vaisių, taip pat įvairių naminių gyvulių ir paukščių, gali patys visa tai apdoroti taip, kad tiktų maistui, gali patys pasitaisyti automobilius (bent nedidelius jų gedimus), dažnas net pasistatyti būstą ir atlikti daugybę įvairiausių buities darbų. Tačiau ateities kartos, matyt, galvos, kad duona auga ant medžių, o mėsa, nenužudžius jokio gyvio, gaminama fabrikuose. Beje, jau teko skaityti, kad išrastas būdas mėsą gaminti iš kanalizacijos „produkcijos“...

Medžioklė, kad ir kiek kalbėtume apie gyvenimo būdą, turiningą laisvalaikio leidimą gamtoje, yra ir maisto šaltinis tam tikrai piliečių daliai, todėl medžioklėje tenka naudoti ir šautuvus, ir peilius, ir dar kitokią žvėrienos apdorojimo atributiką. O tiems, kurie smerkia medžiotojus, jog kova tarp žvėrių ir šaulių labai jau nelygi, nes medžiotojai gerai ginkluoti, netgi turėtų patikti, kad medžiotojas prieš šerną stoja tiktai su peiliu rankoje, žinoma, padedant medžiokliniam šuniui, nes antraip žmogus žvėries nepavytų.

Šerno pratemptas per mišką

Tą kartą Rykščiabalio eglynėlyje pasigirdus šuns lojimui pagal išankstinį susitarimą (mišku ėjome dviese) į įvykio vietą nuskuodžiau aš. Draugo Antano stambi rusų europinė laika Džekis vedžiojosi ūgtelėjusį šernioką, įsikirtusi jam į šerius prie ausies. Bijodamas sužeisti šunį šauti į žvėrį nedrįsau, tad stvėriau šerną už uodegos. Šmėstelėjo mintis į medžiotojų liniją atsivaryti gyvą šerną. Šuo, pajutęs, kad medžiotojas perėmė iš jo žvėrį, nuskuodė paskui likusią šernų bandą, ir netrukus šaulių linijoje supyškėjo šūviai.

O maniškis ilgašnipis, atsigavęs nuo grumtynių su šunimi, pradėjo mane beviltiškai tempti per brūzgynus. Kad galėčiau tvirčiau į žvėrį įsikibti kita ranka, šautuvą padėjau ant šalimais pasitaikiusio storos eglės kelmo ir pabandžiau laisvąja ranka šerną nutverti už užpakalinės kojos. Tačiau eglaičių šakos ir šaltekšnių brūzgynai plakė į veidą, todėl laisva ranka turėjau sklaidyti šakas, saugodamas savo akis.

O šerniokas vis didino greitį. Supratau, kad iš šuns perėmiau ne jauniklį paršelį, o, matyt, nelabai įmitusį pernykštį bekoną. Krūmų šakos vis greičiau šmėsčiojo man pro akis, vis skaudžiau plakdamos veidą, tad galutinai suvokęs padėties beviltiškumą šerną paleidau. Šautuvas buvo likęs gana toli, todėl šerniokas išnešė sveiką kailį.

O ir medžioklės draugams nebuvo apie ką pasakoti: kas su laikomis nėra vaikęsis šernų eglynėliuose, tas tokiomis istorijomis tikrai nepatikės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Visame pasaulyje vykstanti „River Cleanup“ akcija upėmis sujungs visus, norinčius gyventi švariau

Didžiąsias Lietuvos upes – Nerį ir Nemuną – namais vadina daugybė gyvūnų ir augalų...

Nemokama šeštadienio pramoga: skelbia apie keliones autobusais į miškus (6)

Šeštadienį, rugsėjo 14 dieną, miškininkai kviečia apsilankyti miškuose - į juos veš net 26...

Vakarų europiečiai iš Lietuvos turi ko pasimokyti: kainuoja pigiau, bet surenka daugiau (76)

Lietuvoje besidžiaugiant pakuočių užstato sistemos rezultatais, kai kurios kitos Europos šalys...

Lietuvos mokslininkai mokosi suprasti, ką kalba gamta (1)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) praūžė renginys „Su aplinka gyvenu...

Kur dėti atliekas po automobilio remonto: lietuviai vis dar eina lengviausiu keliu (7)

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai panaudotas automobilių tepalas yra neteisėtai deginamas. Į...

Top naujienos

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (120)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Finale dominavę Ispanijos krepšininkai susigrąžino pasaulio čempionų titulą MVP – Ricky Rubio (251)

Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje pasiekė finišo tiesiąją. Lemiamamą pirmenybių...

Prie Klaipėdos apvirto jachta: vienas žmogus nuskendo, dar vieno ieškoma (11)

Rugsėjo 15 d., 18.17 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu...

Kristina Sabaliauskaitė: bendruomenė ir valstybė prasideda nuo savo kiemo sutvarkymo

Menotyros mokslų daktarė rašytoja, Lietuvoje išpopuliarinusi istorinį romaną Kristina...

Ispanai didžiuojasi naujuoju savo braižu, čempionato MVP siuntė padėkas į Anapilį specialiai Krepšinis.lt iš Pekino

Argentinietiškas krepšinio fengšui Kinijoje vertė žavėtis visą pasaulį, bet jo nebeliko nė...

Epikondilitas – specifinių profesijų atstovus varginanti liga: svarbiausia pastebėti laiku

Jei dirbate monotonišką darbą rankomis ir alkūnės srityje pajutote maudžiantį, nedidelio...

Rimvydas Valatka. Pinigų nėra, pinigų yra – anekdotas apie mus ir juos (63)

Karbauskio kurpta naujoji Seimo dauguma užsilenkė taip greit, kad nespėjo nuversti nė...

Užkalnis Italijoje: „Michelin“ gidas, šimtai eurų vakarienei ir graužiami kaulai (58)

Klausykit, kaip man nepasisekė: ir į Ameriką šį rudenį neišskridome dėl jaunesnės šunelės...