Medžiotojas: nušovę šerną, turime savaitę nuo jo vaikyti žiurkes ir kitus gyvūnus

Į GRYNAS.lt redakciją parašę Alytaus rajono medžiotojai piktinosi, kad nušovus šernus, kone savaitę reikia laukti laboratorinių tyrimų rezultatų, norint sužinoti ar gyvūnas nesirgo afrikiniu kiaulių maru. Jie sako, kad tiek laiko neaišku, kur reikia dėti skerdieną ir kokiais būdais nuo jos vaikyti žiurkes bei paukščius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai (VMVT) tikina, kad tyrimų rezultatų medžiotojams reikia laukti ilgiausiai dvi dienas.

Medžiotojai: nebėra kur skerdienos dėti

Redakcijai parašęs Kelesninkų medžiotojų būrelio narys Vaidas pranešė apie tai, kad medžiotojai priversti visą savaitę laukti VMVT specialistų atliekamų nušautų šernų tyrimų rezultatų. Vyras piktinosi, kad VMVT skelbia, jog rezultatai bus paskelbiami vos per parą ar dvi, tačiau praktika rodo, kad per tiek laiko ištirti nušautų šernų kraujo ir diafragmos nespėjama. O kol vyksta tyrimas, skerdienos naudoti maistui medžiotojai negali. Ji turi būti saugoma šaltai.

„Susiklostė tokia situacija, kad nušovus šerną, privalai pristatyti kraują ir diafragmą tyrimams ir laikyti skerdieną - nieko negali su ja daryti. Ir skelbiama, kad tyrimas užtruks dieną arba dvi. Tačiau yra taip, kad medžiotojai laukia atsakymo iš VMVT jau savaitę ir nieko nesulaukia. Pavyzdžiui, Kalesninkų medžiotojų būrelis sumedžiojo maždaug 10 šernų ir esame priversti skerdieną laikyti miške dėl veterinarijos tarnybos kaltės“, - žurnalistams skundėsi vyras.

Anot jo, su tokia pačia problema susiduria ir kiti medžiotojų būreliai. Vaidas aiškino, kad medžiotojai jau nebežino, kur dėti sumedžiotus šernus. „Skerdyklos perpildytos - nėra, kur dėti skerdienos. Privalai saugoti skerdieną, bet kartu privalai ir medžioti šernus. Nebeaišku,  kaip elgtis...“ – aiškino medžiotojas.

Jam antrino ir kitas afrikinio kiaulių maro pavojaus zonoje medžiojantis vyras Gediminas. Jis taip pat aiškino, kad medžiotojai susiduria su rimta problema, neturėdami, kur saugoti nušautus šernus. 

Pasak pašnekovo, medžiotojai negali negyvų šernų padėti bet kur. Jiems keliami reikalavimai, kad skerdienos nepasiektų graužikai ir kiti ja mintantys gyvūnai.

„Mes vos ne savaitę turime vaikyti žiurkes, peles ir kitokius gyvūnėlius nuo negyvų šernų. Tikrai ilgai atliekami tyrimai“, - tikino medžiotojas.

Patvirtinimą apie tokią problemą GRYNAS.lt gavo ir iš Kauno rajono medžiotojų būrelio, nors šis rajonas nėra įtrauktas į kiaulių maro pavojaus zoną.

Specialistė: viskas vyksta laiku

Tuo metu VMVT atstovė Jurgita Savickaitė teigė, kad specialistai tyrimus atlieka numatytu tempu – per dieną ar dvi. Tačiau ji svarstė, kad medžiotojai laiku nesusisiekia su teritoriniu VMVT padaliniu, kuris gauna informaciją iš laboratorijos. Tiesa, gali būti, kad VMVT padaliniai nesiskubina suteikti medžiotojams taip laukiamos informacijos. Kaip tik todėl pašnekovė medžiotojams patarė glaudžiau bendrauti su VMVT darbuotojais.

„Mes atliekame afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, trichineliozės tyrimus. Tai yra kompleksinis tyrimas, kurį daro laboratorija, gavusi sumedžiotų šernų mėginius. Atlikus tyrimą informuojame teritorines tarnybas, kurių teritorijoje mėginiai ir buvo paimti. Būrelių yra labai daug ir mes neturim fizinių galimybių kiekvieną jų informuoti. O teritorinė tarnyba turėtų pati susisiekti su būreliais arba būrelis su ja turėtų susisiekti, kad būtų sužinoti rezultatai“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovė. 

Medžiotojų kaltinimus, neva laboratorija per ilgai delsia atlikdama tyrimus, J. Savickaitė neigė. Jos žodžiais tariant, šie tyrimai atliekami operatyviai dirbant net savaitgaliais.

„Netiesa, kad tyrimas užtrunka savaitę. Galbūt būrelis nesusisiekia su teritorine tarnyba. Tyrimas atliekamas per dieną. Viskas trunka ne ilgiau nei vieną ar dvi dienas. Jei tyrimą reikia pakartoti, prisideda dar viena diena. Tai daugiausiai yra trys dienos, kiek gali užtrukti tyrimas. Po dienos ar dviejų dienų medžiotojai gali kreiptis į tarnybą dėl rezultatų“, - aiškino pašnekovė. Vis dėlto ji pridūrė, kad kartais rezultatų gali tekti ilgiau palaukti dėl sudėtingesnio mėginių patekimo į laboratoriją.

Dėl to, kad kol bus atlikti tyrimai, medžiotojai turi patys saugoti šernus, vyras didelės bėdos teigė nematantis, kadangi dabar yra šaltas oras. „Pagal galiojančią tvarką, medžiotojai skerdieną turėtų pasaugoti ir neišsidalinti tarp būrelio narių, kol negauti tyrimų rezultatai. Reikia pasirūpinti, kad prie skerdenos neprieitų graužikai ir pan., apsaugoti mėsą nuo galimos taršos. Šaltuoju sezonu tai nėra sudėtinga. Viena ar dvi dienos neturėtų sudaryti didelių keblumų", - tikino J. Savickaitė.