Paskelbus tokias naujienas pasipylė komentarų lavina. Pastarieji VMVT sprendimai neramina ne tik visuomenę, bet ir medžiotojus bei gamtininkus. Pirmieji abejoja, ar pavyks tiek šernų sumedžioti, o gamtininkai, nors ir sutinka, kad šernų populiacija yra gerokai per didelė, ją reguliuoti siūlo kitomis priemonėmis.
Į prašymus pažiūrėta pro pirštus
VMVT Skubios veiklos skyriaus vadovas Marius Masiulis GRYNAS.lt teigė, kad šernų populiacijos mažinimo klausimas keltas dar nuo praėjusių metų. Buvo daug kalbėta su medžiotojais, ypatingai su pasienio medžiotojų būreliais, prašyta aktyviau mažinti šernų populiaciją medžiojant vyresnes negu antrametes šernų pateles. Tačiau medžiotojų pagalba buvo menkesnė, nei tikėtasi.
„Mažinant genetinį produkcinį potencialą, dalinai yra sumažinama ir populiacija. Tačiau kažkodėl į visus tuos mūsų kreipinius medžiotojų būreliai pasižiūrėjo pro pirštus ir niekas nenori sumedžioti tokių patelių. Išėjo netgi oficialus aplinkos ministro įsakymas leidžiantis tai padaryti, nes iki tol tai buvo draudžiama“, - dėstė M. Masiulis.
„Kiekvienas medžiotojų būrelis yra nusistatęs savo vidines taisykles, kurios draudžia medžioti šernų pateles, nes visi puikiai žino, kad sumedžiojus patelę, populiacija išliks nepakitusi arba sumažės ir nebus ką medžioti. Bent jau tokias teorijas mes esame girdėję iš medžiotojų. Išeina taip, kad šernų tankis didėja ir tiek ūkininkai, tiek kiaulių laikytojai skundžiasi, kad šernai ne tik, kad naikina pasėlius, bet ir vos ne fermų tvoras verčia“, - pasakojo M. Masiulis.
Jo teigimu, šernus vilioja kiaulės kvapas, todėl jie įsigudrina ateiti net į žmonių ūkius. Šiuo metu, anot VMVT specialisto, nuo tokio kontakto saugo biosaugos priemonės – buferinė zona, tačiau trūksta pagalbos iš medžiotojų būrelių pusės.
„Gyventojai privalėjo išskersti kiaules, taikyti bioapsaugos priemones, o medžiotojai nepadarė absoliučiai nieko, kad ta populiacija būtų bet šiek tiek sumažinta ir tokiu būdu užkirstas kelias galimam viruso patekimui“, - kritiką medžiotojams išsakė pašnekovas.
Jei maras ateitų, šernai būtų renkami tūkstančiais
M. Masiulis, komentuodamas tarnybos vadovo J. Miliaus žodžius, kad idealu būtų palikti 5-10 tūkst. šernų populiaciją Lietuvoje, teigė nemanantis, kad palikus 10 tūkst. šernų - problema išnyktų. Tačiau, kad šernų skaičių reikia mažinti ir tai daryti protingai, abejonių nekelia.
Mėsa - saugi valgyti
M. Masiulis primena, kad pagal dabar galiojančią tvarką kiekvieno sumedžioto šerno mėsą būtina ištirti nuo užkrečiamųjų ligų ir trichineliozės. Jeigu mėsa tiekiama rinkai, ji yra dar kartą patikrinama dėl trichinelų nustatymo. Tai reiškia, kad visa mėsa, kuri papuola į rinką, yra saugi ir tinkama vartoti.
„Dėl to baimintis tikrai nereikia, - nuramino pašnekovas. - Bet jeigu į Lietuvą patektų afrikinis kiaulių maras ir jis būtų nustatytas, be abejo būtų uždraustos medžioklės ir kiekvieno sumedžioto šerno mėsa būtų pripažinta kaip netinkama vartoti žmogui ir ji būtų utilizuojama. Ji būtų traktuojama kaip galimas užkrato šaltinis“, - teigė maisto ir veterinarijos specialistas.
Medžiotojas: galime viską išnaikinti, bet ar tai ūkiškas mąstymas?
Netoli Baltarusijos sienos, Šalčininkų rajone medžioklės plotus turinčio „Šarkėnų medžiotojų būrelio“ pirmininkas ir Švenčionių rajono Adutiškio seniūnas Arūnas Pirštelis į išsakytą kritiką medžiotojams reagavo ramiai. Jo teigimu, medžioklė šiuose plotuose vykdoma kiekvieną šeštadienį, o kaip ji pavyksta - priklauso ne vien nuo medžiotojų norų. „Medžioklė yra medžioklė, o šernų labai stipriai yra sumažėję. Turime nemažai vilkų, jie kažkiek daro tam įtaką. Bet, nemanau, kad medžiojame vangiai“, - teigė A. Pirštelis.
Kol kas, anot medžiotojo, nėra jokių požymių, kad šernai galėtų platinti afrikinio kiaulių maro užkratą, todėl prašymas intensyviai medžioti šernus atrodo ne visai pagrįstas: „Suprasčiau, kad jeigu būtų kiaulių maras, būtų pavojus... Bet kol nėra – viską išnaikinti? Taip, mes galime viską išnaikinti, bet ar tai ūkiškas mąstymas?“ - retorinį klausimą kėlė A. Pirštelis. Jo teigimu, gamta pati gali sureguliuoti šernų populiacijos skaičių, o medžiojimas vargu ar šią problemą išsprendžia – galima iššaudyti suaugusius šernus, bet liks maži šerniukai, jie vėl veisis ir t.t.
„Jeigu savaitgalį kokį šerniuką nusišauni, užtenka giminaitį, draugą pavaišint, nėra pramoninės medžioklės, tai apie kokią realizaciją galima kalbėti?“, - teigė Adutiškio seniūnas, pasiteiravus, ar medžiotojai, gavę prašymą intensyviau šaudyti šernus, nenusiduria su problema realizuoti jų mėsą rinkoje.
Kiaulių augintojas: šernams patekti į kiaulių tvartus – nėra galimybių
Šalčininkų rajone, Sakalų kaime veikiančios kiaulių fermos „Merkio agrofirma“ direktorius Kęstutis Radziulis neigė VMVT atstovo išsakytus žodžius, kad šernai iš tiesų veržiasi į kiaulių ūkius.
„Bent jau mūsų kompleksas yra ne gyvenvietėje, iš vienos pusės miškelis, iš kitos – visur laukai. Kad miškelyje vaikšto šernai, tai normalus dalykas. Tačiau, kad jie vaikščiotų palei tvorą ir veržtųsi į vidų – tokios grėsmės bent jau pas mus nėra“, - situaciją komentavo kiaulių komplekso savininkas.
Anot verslininko, nors yra imamasi visų apsaugos priemonių, kad šernai į kiaulių kompleksą nepatektų, visada lieka žmogiškasis faktorius. „Žiemą tikimybė yra sumažėjusi, nes žmonės į miškus neina – nei grybauja, nei uogauja. Tačiau visada tikimybė lieka. Todėl ir kalbama mažinti šernų populiaciją, nes pagrindinis užkrato nešiotojas ir platintojas yra šernas. Žmogus atėjo į kompleksą, persirengė, nusiprausė – lieka sterilus. Tačiau laukinė kiaulė ar šernas, jeigu užsikrėtė ir serga, dar kurį laiką šliaužia, vaikšto – vėliau gali apkrėsti kitus, taigi veikia perėjimo mechanizmas, kad liga gali plisti“, - aiškino K. Radziulis. Taigi, kad liga neplistų, sukurta buferinė zona.
Paprastiems žmonėms, kurie laiko keletą kiaulaičių ir gyvena netoli Baltarusijos sienos, teko nelengvas išbandymas – atsisakyti savo augintinių tam, kad būtų išvengta didesnių nelaimių.
„Paprasti žmonės negali sudaryti tokių sąlygų kaip kompleksuose, jiems viena ar dvi kiaulės nustips – žala nedidelė, o jeigu tai nutiks komplekse – stips tūkstančiai kiaulių. Mes laikomės visų siūlomų reikalavimų, o privatus žmogus, kuris laiko vieną kiaulę, gali sumąstyti per pietus pašerti ją, kad vakare nereikėtų, po to nenueiti į dušą ir į tvartą gali atnešti bet kokį užkratą. Taigi, norima sumažinti tikimybę ligai plisti“, - dėstė pašnekovas.
Gamtininkas: patys žmonės priveisė šernų, o dabar nori skerdynių
Anot jo, pirma reikėtų paskaičiuoti, kiek iš tiesų yra šernų Lietuvoje, nes dabartiniai skaičiavimai remiasi tik spėliojimais. Niekas nedaro tikslios stebėsenos ir apskaitos, o skaičius pateikia tik medžiotojų būreliai.
„Kitas labai svarbus dalykas, kad patys medžiotojai veisia šernus, juos maitindami. Jeigu Aplinkos ministerija uždraustų šernų maitinimą ne tik žiemos metu, bet ir apskritai - jų savaime natūraliai sumažėtų – be jokių skerdyklų miške organizavimo. Dabar iš tikrųjų šernų yra gerokai per daug negu reikia gamtai, nes vystoma laukinė kiaulininkystė. Medžiotojai masiškai veža į miškus iš prekybos centrų įvairiais atliekas – sugedusius tortus, pesticidais užaugintus vaisius, daržoves. Klausimas dėl ko tie šernai dvėsta? Ar tik nebus dėl tų netinkamų pašarų?“, - įtarimus išsakė A. Gaidamavičius.
Gamtininkas siūlo ne drastiškai šaudyti šernus, o nebeleisti medžiotojams jų šerti. Tai, anot jo, padėtų spręsti jų populiacijos problemą iš esmės.
