Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.
Stebint pušų spyglių morfologinius pokyčius galima nustatyti azoto oksidų, priskiriamų prie rūgštinančių kritulius teršalų, užtaršą šalia pramonės įmonių ar intensyvaus eismo kelių. Po atliktos medžių, konkrečiai spyglių ar lapų, būklės stebėsenos visoje Lietuvoje, buvo nustatyta, kad didesnės užtaršos zonos gali būti išskirtos šiaurės vakarinėje ir centrinės Lietuvos teritorijose, kuriose yra didžiausios šalies pramonės įmonės.
Medžių žievė taip pat sėkmingai pradėta taikyti oro taršos įvertinimui. Dažniausiai ji panaudojama vertinant oro užtaršą šalia pramonės įmonių, išmetančių į orą tokius cheminius elementus kaip cinką, varį, šviną, kadmį ir kt.
Susikaupę cheminiai elementai tiek spygliuose, tiek žievėje nukritę ant žemės toliau dalyvauja medžiagų apytakos cikle ir dalis jų patekę į dirvožemį yra medžio pasisavinami ir kaupiasi medienos metinėse rievėse. Taip pat dalis cheminių elementų gali patekti tiesiogiai iš lajos ar nedideliais kiekiais iš žievės į medžio medieną. Tiriant medžių medienoje susiformavusių metinių rievių cheminę sudėtį galima įvertinti aplinkos oro taršos lygį įvairiais cheminiais elementais laiko atžvilgiu, nustatant jų kiekius atskirose metinėse rievėse.
Taigi, medžiai yra ne tik svarbūs kaip lemiantys atmosferoje vykstančius procesus, suteikiantys prieglobstį gyvūnams ar žaliava namų ūkiui bei popieriaus gamybai, bet ir kaip aplinkos būklės pokyčių atspindys.
