aA
Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.
Miškas žiemą
© DELFI / Karolina Pansevič

G. Pangonis: šios pertvarkos reikėjo jau seniai

Asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas, medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas ir Gintautas Pangonis numatomą miškų urėdijų reformą vertina teigiamai.

„Tai turėjo būti padaryta ryškiai anksčiau, bet vis nepavykdavo. Su mediena pas mus nėra taip gerai, yra medienos trūkumas ir pramonė nėra pakankamai aprūpinama mediena. Tai, ką sako ministras, manau, kad einama teisingu keliu, aš tam dalykui pritarčiau“, – BNS sakė G. Pangonis.

K. Navickas praėjusią savaitę pranešė inicijuojantis miškų ūkio pertvarką – numatoma, kad miškus prižiūrės viena valstybės įmonė, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu. Atitinkamas įstatymo pataisas Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje, o nauja valstybės įmonė galėtų pradėti veikti jau 2018-aisiais.

G. Pangonio teigimu, centralizavus urėdijų veiklą, pramonės įmonės galėtų paprasčiau įsigyti žaliavos.

Gintautas Pangonis
Gintautas Pangonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pagalvokite, dabar yra 42 pardavimo skyriai. Iš privačių įmonių mes perkame pas save kieme, o iš valstybinių miškų perkame kažkur urėdijose ir tada galvojame, kaip mums atsivežti. Manau, kad prekyba mediena turėtų būti organizuojama visiškai kitaip“, – sakė „Grigeo Grigiškių“ vadovas.

Pasak G. Pangonio, „Grigeo Grigiškės“ per metus superka apie 180 tūkst. kubų medienos plokščių ir apie 70 tūkst. kubų biokuro. Apie pusę šio kiekio įmonė įsigija iš privačių miškų savininkų, likusią dalį – iš valstybinių urėdijų.

Jis vylėsi, kad pagaliau pavyks reformuoti urėdijas: „Kažkaip vis norisi tikėti, kad pavyktų pakeisti, bet tai turėtų būti pradėta ir daroma“.

S. Paulauskas: urėdai galingesni už bet kokias vyriausybes

Vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupės Vakarų medienos grupė (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sako netikintis, kad naujai valdžiai pavyks pertvarkyti urėdijas.

„Viskas gerai, tegul tik įvykdo. Visą laiką pasirodydavo, kad urėdai galingesni už bet kokias vyriausybes. Aš netikiu, nes medžiotojų būrelis galingesnis už ministro norus. Čia ne pirmas ministras ir ne paskutinis. Manau, kad be šansų“, – BNS sakė S. Paulauskas.

Sigitas Paulauskas
Sigitas Paulauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo teigimu, urėdijų pertvarka turėjo būti atlikta mažiausiai prieš dešimtmetį.

„Seniai reikėjo vieną įmonę steigti, jokių regioninių urėdijų. Tą įmonę valdyti kaip vieną gamybinę įmonę su uždaviniais ir kitų urėdijų nereikia. Pamiršome, kad jau ateina ketvirtoji technologinė revoliucija, o šitoje srityje veiklos principai, kaip prieškaryje“, – piktinosi VMG valdybos pirmininkas.

Jis mano, jog centralizavus urėdijų veiklą, prekyba mediena taptų paprastesnė.

„Per nenorą skaidrinti šią veiklą, kad būtų žaliava aiškiai parduodama, mes per 8 metus investavome Baltarusijoje, sukūrėme 2 tūkst. darbo vietų, investavome per 150 mln. eurų todėl, kad nuo nepriklausomybės pradžios šiame sektoriuje yra neskaidri ir korumpuota veikla. (...) Be abejo, centralizavus urėdijas prekyba vyktų aiškiau, skaidriau, nes dabar kiekviena įmonė turi derėtis ir tartis su 42 įmonėm“, – kalbėjo S. Paulauskas.

Anot jo, VMG medieną perka Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

VPT ir STT tikisi daugiau skaidrumo ir mažiau korupcijos

Valstybinės priežiūros institucijos tikisi, kad pertvarius urėdijas jų veikla bus geriau organizuojama, sumažės korupcijos apraiškų. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė teigė, kad tarnybos tikrintuose urėdijų viešuosiuose pirkimuose rasta pažeidimų, ir tai, pasak jos, rodo, kad ši sistema urėdijose nėra sutvarkyta.

Diana Vilytė
Diana Vilytė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Noras ir ketinimas centralizuoti viešuosius pirkimus, sukuriant vieną centrą, būtų sveikintinas, nes būtų galima pritraukti profesionalius žmones, įdiegti vieningą informacinę sistemą, kuri valdytų visus atliekamus pirkimus, tiksliau nustatyti poreikį, nes dabar kiekviena urėdija savo poreikius nusistato atskirai. Pavyzdžiui, perkamos gaisrinės, kurių nereikėtų, nes už tai atsakinga Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pažeidimų viešuosiuose pirkimuose padėtų išvengti kaštų valdymas, strateginis planavimas ir vieninga IT sistema“, – BNS sakė D. Vilytė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė teigė, kad urėdijų pertvarka korupcijos rizikos šiame sektoriuje tikėtina nepanaikins, tačiau padėtų lengviau suvaldyti rizikas

„Sumažinus administravimo aparatą ir įsteigus vieną juridinį vienetą vietoj iki šiol buvusių kelių dešimčių, kontroliuoti jame vykstančius procesus, tame tarpe ir korupcijos riziką, būtų paprasčiau. Tai sąlygotų didesnį šio sektoriaus veiklos efektyvumą, sklandesnius procesus, taip pat ir didesnę kontrolę“, – BNS sakė R. Saulytė.

„Litbiomos“ vadovas norėtų, kad pertvarka nekenktų biokuro rinkai

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas mano, kad svarbiausia yra užtikrinti sklandų urėdijų darbą ir mažiausių kainų medienos pasiūlą.

„Jei ši reorganizacija prisidės prie biokuro atpiginimo, tuomet iniciatyva yra sveikintina. Jei urėdijų centralizavimas nesutrikdys biokuro tiekimo rinkos, nebus daroma klaidų, tuomet pajusime naudą ne tik šalies energetikai, bet ir visai ekonomikai“, – BNS sakė V. Ramanauskas.

Jo teigimu, biokuras yra strategiškai svarbi kuro rūšis energijos gamybai. Asociacijos duomenimis, 2016 metais biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė apie 65 proc., o biokuro pramonės apyvarta siekė daugiau nei 400 mln. eurų.

Šiuo metu miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus. Urėdijose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų.

2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų).

Dabartinį miškų ūkių valdymą kritikavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstybės kontrolė, konsoliduoti urėdijas ragino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įsigali svarbus draudimas žvejams (6)

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. žvejams...

Siūloma mažinti nuo 2020 metų įsigaliosiantį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis

Seimui ketvirtadienį planuojama teikti Aplinkos apsaugos komiteto parengtą įstatymo projektą,...

Darbuotojai rado būdą, kaip prasimanyti pinigų bendroms išlaidoms: kiekviena įmonė gali daryti tą patį (10)

Nors rytas darbe dažnam prasideda nuo puodelio kavos, dienos bėgyje ant darbo stalo gali atsirasti...

Aplinkosaugininkai: JAV ir ES skolingos pusę klimato padarytos žalos atitaisymo kainos (18)

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi apmokėti daugiau kaip pusę klimato kaitos padarytos...

Vyriausybėje – svarstymai dėl skaidžių plastiko maišelių draudimo (13)

Vyriausybei siūloma svarstyti, ar uždrausti prekybininkams pardavinėti aplinkoje skaidžius...

Top naujienos

Po skandalingo gaisro mokykloms išplatintame rašte – griežti nurodymai: Cesiulio pritarimo reikės kiekvienam eurui (37)

Nors Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ne kartą džiaugėsi dėl ugniagesiams ir gaisro...

Apie komplektacijos klaidas prabilęs Jasikevičius: esame vaikų darželis (262)

Kauno „Žalgiris“ penktadienį po atkaklios kovos 82:86 nusileido Valensijos „Basket“ ekipai...

Sabonis liko ištikimas sau: pratęsė savo rekordinę seriją ir Atlantoje

Naktį iš penktadienio į šeštadieni Atlantoje vykusiose NBA reguliariojo sezono rungtynėse...

„Google“ įkūrėjai pasiduoda: technologijų Warrenu Buffettu netaps (2)

„ Google “ įkūrėjų sprendimas atsistatydinti liudija, kad jie pagaliau atsisakė daugelį...

Savaitgalį laukia nemalonumai: vėjas ir lietus – dar ne blogiausia (14)

Šeštadienio rytas išauš apniukęs, tokia pati bus ir visa diena. Daugelyje rajonų lankysis...

Po geradarės kauke slėpėsi žiauriausia maniakė, atėmusi gyvybę 300 vaikų (66)

Žinoma daug istorijų apie serijinius žudikus. Prakalbus apie Viktorijos epochą, minimas Amelios...

Septintas iš eilės „Žalgirio“ pralaimėjimas Eurolygoje – stipresnė ir „Valencia“ (639)

Fatališka Kauno „Žalgirio“ (3-10) atkarpa Eurolygoje tęsiasi. Lietuvos čempionų duobę dar...

Pasipiktinusi senjorų atstovė: kainos didėja valandomis, reikia visus apmokestinti pensijos turėtų siekti 800 eurų (753)

Seimas vienbalsiai pritarė pensijų didinimui: 30 eurų pagal indeksavimą ir dar 3,5 euro pagal...

Londone – tragiška milijardieriaus iš Rusijos žūtis (250)

Sario grafystės Anglijoje policija pradėjo avarijos, kurioje mirtinai sužalojo rusų verslininkų...

Parduotuvėse dingo degtinė – ne bėda: gėrė nuo naminukės iki aušinimo skysčio

Alkoholio politika Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo lėmė, kad alkoholio vartojimas...