aA
Karjeras
Karjeras
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Kiekvienos šalies vertybė ir turtas – žemės gelmių ištekliai. Šalys, turinčios naftos, yra bene turtingiausios pasaulyje. Geležis, spalvotieji ir retieji metalai – iškasenos, ženkliai pripildančios iždą, duodančios didžiulius pelnus valstybei, kurios žemėje randamos. Kaip tie turtai tvarkomi – kita kalba.

Lietuva, deja, nei naftos, nei aukso ar platinos savo gelmėse „neslepia“. Ir lygiuotis su Saudo Arabija ar Rusija pagal pelnus iš žemės išteklių tikrai negali. Turim tai, ką turim: durpių, smėlio, žvyro, molio, vandens, dolomito. Atrodytų, vieni niekai. Tačiau ir šie „niekai“ mūsų tėviškėlėj Lietuvoj kelia dideles audras, nesibaigiančius ginčus, apkrauna teismus (pradedant pirmine stadija ir baigiant Konstituciniu), įkaitina tautos išrinktųjų – teismo narių – kraują.

Kas ir kaip

Esmė - keleriopa. Pirmiausia – kur ta riba tarp žemės gelmių turto tausojimo ir verslo bei gamybos poreikių. Susikerta blaivus protas ir begalinis pelno troškimas. Antra – žemės išteklių kaina. Verslininkai norėtų, kad pirkimo kaina būtų kuo mažesnė, o pardavimo – kuo didesnė. Nieko naujo – rinkos dėsnis. Valstybė siekia kuo solidžiau papildyti amžinai tuščią iždą. Tik ar daro ką nors solidžiai? Trečia – visi žemės ištekliai yra vienos ar kitos savivaldybės teritorija. Kiekviena iš jų taip pat nori pyrago kąsnelio. Ketvirta – didžioji gamtos išteklių dalis guli po valstybinių miškų plotais, jų valdose.

Kyla klausimas – kam teikti prerogatyvą. Iškirsti mišką, išnaudoti žvyrą, smėlį, durpes ir pan., paskui palikti Dievo valiai? Sakysit, įstatymas reikalauja po eksploatacijos rekultivuoti išnaudotą plotą. Deja, gyvenimas rodo, jog niekas to reikalavimo nepaiso. Lieka kasimų duobės – puikiausios dilgėlių ar Sosnovskio barščių plantacijos. Geriausiu atveju prisipildo vandens.

Žemės gelmių turtai Lietuvoje riboti. Šiandien iškasim, pinigėlius pasidalysim, o kas rytoj? Smėliuko, žvyro, durpių važiuosim į Ukrainą, Švediją ar kitur, kas, beje, jau daroma. Plačiau pažvelkime į šias problemas.

Tausojimas ir poreikiai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. liepos 7 d. pranešime spaudai dėl žemės gelmių išteklių naudojimo tiesiai šviesiai konstatuoja: „Žemės gelmių ištekliai mūsų šalyje turėtų būti geriau saugomi ir naudojami tausojančiai.“ Apie kokį tausojimą galima kalbėti, jei Lietuvoje ribojama tik kvarcinio smėlio gavyba. Verslininkams tik leisk – jiems „stop“ nėra. Pelnas kišenę šildo, bet protą temdo. Pasirodo, šiuo atveju Lietuvoje verslininkų kišenės įveikė protą.

Kaina. Dar 1991 m. kovo 21 d. buvo priimtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas Nr. I-1163. Vėliau taisytas, keistas, papildytas: 2006 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. X-616, 2009 m. liepos 23 d. įstatymas Nr. XI-400 ir kt. Gal tik vienas kitas Lietuvos įstatymas sukėlė tokį seimūnų susidomėjimą, kaip gamtos išteklių kainos. Paskatino tiek iniciatyvų, siūlymų. Vienas kainas siūlyta didinti, kitas – mažinti. Rasta šimtai protingų (ir nelabai) argumentų vienam ar kitam siūlymui pagrįsti. Galų gale nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji įkainiai. Atrodytų, reikia nurimti. Kur tau! Vėl verda aistros Seime, vėl verslininkai darbuojasi pasiraitoję rankoves.

Ar dar kas nors taip elgiasi?

Keistai atrodo valstybės pozicija. Anot to paties valstybės kontrolės pranešimo spaudai, mokesčių tarifas už žemės gelmių išteklius sudaro ne daugiau kaip 5 % šių išteklių rinkos kainos. Sakysit, absurdas. Deja, faktas. Kažin ar yra kita valstybė Europoje, kuri leidžia taip save melžti. Juk ir darželinukui aišku, kad išnaudotų išteklių niekas nepapildys: nei žvyro, nei smėlio ar durpių iš dangaus nenukris, vagonais neatveš ir į išsemtą duobę nepripils. Kita vertus, miškininkai už parduotą produkciją moka 15 %. Kodėl?

Miškas, nors auga ilgai, bet atauga, atsodinamas (tai, beje, irgi kainuoja). Tuo tarpu žemės gelmių turtai vienkartiniai. Pasidairykim po kitas šalis. Tokio absurdo ir su žiburiu nerasi. Kai kurie Seimo nariai teigia, kad pakėlus žvyro kainą Lietuvoje sustos kelių statybos darbai. Gyvenimas paneigia šią tiesą.

Pirmiau – mūsų visų interesas

Kažkada pradėjus brangti benzinui visi šaukė, jog žmonės nebepirks mašinų, lengvieji automobiliai ne važinės, o rūdys garažuose. Ar matome ką panašaus? Greičiausiai, priešingai. Manau, pirmiausia reikėtų matyti valstybės interesą, o tik vėliau – atskirų verslininkų, jų grupių ar jų atstovų vienoje ar kitoje valdžios struktūroje interesus.

Miškų ir žemės išteklių tarpusavio santykis

Čia ir vėl matosi verslininkų interesas. Kaip pavyzdys, gali būti Jonavos miškų urėdijos ir UAB „Drąseikių karjeras“ istorija, apie kurią buvo rašyta straipsnyje „Žvyrduobės vietoj miškų“ žurnalo „Miškai“ 2010 m. rugsėjo numeryje.

Gal ta istorija nebūtų tokia dramatiška, jei Lietuvos geologijos tarnyba, pažeisdama Lietuvos Konstitucinio Teismo statuso 26 str., nebūtų 2008 m. kovo 8 d. išdavusi leidimą Nr. 13p-08 naudoti žvyro atsargas valdiškų miškų teritorijoje. Suinteresuotumas ar biurokratinė klaida? Tiesa, kova nurimo. UAB „Drąseikių karjeras“ teisminį ieškinį atsiėmė, žodį tarė Jonavos savivaldybės taryba. Miškų plotai liko išsaugoti. Tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje. Kur kas dažniau žvyras, smėlis ar durpės įveikia gležną miško rūbą.

Seime vėl bruzdesys dėl žemės gelmių išteklių kainų. Tik keista, jog niekam nerūpi paprastų, blaiviai mąstančių, piniginio intereso neturinčių tautiečių nuomonė. Valstybės turtas priklauso ne tik Seimui, Vyriausybei ar Aplinkos ministerijai. Priklauso tautai. Kodėl nenorima nė girdėti, ką sako žalieji ar kitos nevyriausybinės organizacijos, realiai mąstančios apie Lietuvos ateitį.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Norėjo augintinei nupirkti tablečių nuo erkių, tačiau veterinarė sustabdė: štai kada geriau saugotis kitaip (10)

Kiekvienas šuns šeimininkas savo nuožiūra įvertina, kaip saugos augintinį nuo erkių platinamų...

Gražiausio augintinio konkursas: apdovanosime net virš 27 tūkst. dalyvių (23)

Visą dieną būdami namuose dėl karantino, turime kaip niekad daug laiko rengti augintinių...

Aplinkosaugininkai kreipiasi į žvejus: per karantiną šių reikalavimų būtina laikytis (18)

Aplinkos ministerija pranešime spaudai primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis...

Per parą Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai (14)

Trečiadienį Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai, išdegė 31,9 hektarų, skelbia Priešgaisrinės...

Kreipiasi į keturračių savininkus: jau peržengtos visos ribos (79)

Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai,...

Top naujienos

Keliaujančių kontrolė šventinį savaitgalį: pasitikės žmonėmis, bet informaciją tikrins (9)

Visą šventinį savaitgalį, nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val., bus ribojamas...

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis (49)

Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti...

Palangos verslininkas prognozuoja rekordinę vasarą: žmonės bijos atostogauti užsienyje, todėl važiuos ilsėtis pas mus (165)

Užkandžiais ir gėrimais visame Lietuvos pajūryje prekiaujantis Laurynas Rimavičius prognozuoja,...

10-ies minučių pokalbis trims draugams kainavo po 250 eurų: pažeidė karantino reikalavimus (8)

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, jog 3 draugai iš Kauno buvo nubausti policijos, už...

Tame pačiame skyriuje kaip ir Johnsonas gydytas vyras: iš mano kaklo kyšojo dešimt vamzdelių (5)

Nuo laiko, kai Dave‘as Huntas gulėjo toje pačioje ligoninėje ir tame pačiame intensyvios...

Originalus planas: įsigijo į skolas įklimpusią bendrovę ir pakvietė „aukoti medikams“ (1)

Padėkite medikams. Toks šūkis plinta pastarąsias kovos su koronaviruso savaites. Gaminti kaukes,...

Pasakė, kokių priemonių Velykų savaitgalį imsis Vilnius: tikrieji mastai paaiškės tik pirmadienio vakarą (91)

Šios Velykos bus kitokios – Vyriausybė trečiadienį apsisprendė šventinio savaitgalio metu...

Paskelbti naujausi koronavirusu užsikrėtusiųjų maršrutai: lankėsi parduotuvėse, dirbo ligoninėje, skrido lėktuvais (11)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

Nemiga kankina dažną lietuvį: štai kokias baisias pasekmes gali turėti iš pažiūros nekaltas sutrikimas (4)

Vargu, ar esame sutikę žmogų, kuris bent kartą gyvenime nėra patyręs nemigos , dažnai nubudęs...

Sušilę orai šiauliečiams karantiną verčia pramoga: apsaugos priemones dėvi tik pusė (158)

Sušilę orai šiauliečiams karantiną verčia pramoga. Kad žmonės ėmė dažniau veržtis į...

|Maža didelių žinių kaina