Pastaraisiais metais mažėja ūkių, užsiimančių ekologiniu ūkininkavimu. Esą daugelis ūkininkų į ekologiją numoja ranka, nes žino, kad su chemija gali užauginti trigubai daugiau ir derlių be sunkumų realizuoti.
Specialių ūkių mažėja
Kita ekologiškų ūkių mažėjimo priežastis – pažeidimai. Per metus sertifikatų netenka apie 10 ekologiškų ūkių. Tai pati griežčiausia bausmė, kai "blogiukas" ūkininkas auginamas daržoves ar grūdus patręšia sintetinėmis trąšomis.
Kaip pasakojo ekologiškų ūkių kontrolę vykdančios VšĮ "Ekoagros" Sertifikavimo skyriaus vadovas Timas Trubila, neretai pažeidėjai daržoves augina pagal visus reikalavimus, o štai grūdus ima ir "netyčia" patręšia sintetinėmis trąšomis. Vėliau tais grūdais pašeria vištas, o jų kiaušinius parduoda kartu su daržovėmis plačiai šypsodamiesi turgaus prekiautojams ir linksėdami galvas į klausimą: "Ar ekologiški kiaušiniai?"
"Dar išdidžiai baksteli pirštu į sertifikatą, ten juodu ant balto surašyta ir užantspauduota, kad visi produktai ant prekystalio ekologiški", – teigė T.Trubila, bet pridūrė, kad tokių atvejų nedaug.
Jam pritarė ir sostinės Tymo turguje prekiaujanti ūkininkė Violeta Čepulienė. Pasak jos, ūkininkai tarpusavyje dažnai pasikalba apie galimybę "netyčia" patręšti kokią daržovę chemikalais, kad būtų mažiau vargo kovojant su piktžolėmis, tačiau tuoj pat patikino, kad nė už ką pati šiam žingsniui nesiryžtų.
"Juk ne tik atimtų sertifikatą, bet ir turėčiau grąžinti visą ES paramą. Per septynerius ekologiško ūkininkavimo metus jos gavau apie 70 tūkst. litų – kasmet po 10 tūkst. litų. Be to, man iš tikrųjų patinka ūkininkauti. Iš pradžių mano šeima buvo labai nusiteikusi prieš ekologinį ūkininkavimą, bet kai pajuto skirtumą tarp ekologiškai užaugintos vištienos, kiaušinio, varškės ar bulvės, baigė priešintis. O dabar jau kitokio maisto negali valgyti", – pasakojo kupiškėnė.
Reikalavimai net vištoms sutupdyti
"Šeriame vištas tik pačių užaugintais, ekologiškais grūdais ar kitu pašaru. Visiškai nenaudojame jokių chemikalų. Iš pradžių labai bijojau, kad bulves amarai užpuls, bet laukus vištų mėšlu tręšėme ir jokių bėdų neturėjome. Po kelerių metų įdirbio viskas, kas auga mūsų ūkyje, yra absoliučiai ekologiška: daržovės, uogos, paukštiena, pienas, medus, varškė ir t. t.", – patikino V.Čepulienė.
Ūkininkė teigė, kad nors ūkis nedidelis, tik 8 ha, pinigų pragyventi iš jo uždirba užtektinai.
Iš pažeidėjų atima sertifikatus
Nėra abejonės, kad ekologiški maisto produktai yra tikra vertybė, tačiau kasdieniam vartojimui tai brangiai atsieina.
Daržovės, mėsa, paukštiena ir kepiniai kainuoja dvigubai daugiau nei prekybos centruose. Antai Tymo turguje kilogramas ekologiškos šašlykui tinkamos kiaulienos siūlomas už 39 litus, jautienos – keliais litais pigiau, o parduotuvėj tokios mėsos kainos siekia 14–16 litų.
Turguose kainas užsikėlę prekiauja ir sertifikatų neturintys ūkininkai. Jie įsimaišo tarp ekologiškais produktais prekiaujančių ūkininkų ir tikisi, kad pirkėjas apie sertifikatą nepaklaus.
Kaip pataria patys ūkininkai bei kontrolieriai, norėdami įsitikinti, kad perka tikrai ekologišką prekę, gyventojai gali drąsiai prašyti pardavėjo parodyti sertifikatą. Be to, kiekviena produkcija žymima asmenine ūkininko etikete, kurioje nurodytas gamintojas, adresas, sertifikato numeris ir jį išdavusi sertifikacijos įstaiga, produkto sudedamosios dalys ir jų kilmė.
Pasak T.Trubilos, nustačius pažeidimų ekologiškame ūkyje, baudos gali būti nuo prekių konfiskavimo iki sertifikato panaikinimo. Jis apgailestavo, kad kol kas Lietuvoje yra tokia tvarka, kad pažeidėjas po metų gali vėl iš naujo pretenduoti į sertifikatą.
"Tenka pripažinti, kad ekologiškų ūkių mažėja. Pernai, rodos, jų buvo apie 2860, o šiemet liko apie 2800. Mažėja ir norinčių gauti sertifikatus. Tai lemia ir geros grūdų supirkimo kainos. Mato, kad su chemija gali užauginti dvigubai ar trigubai daugiau grūdų, o dėl išaugusios jų paklausos visame pasaulyje be vargo juos parduoda. Ekologiškai auginti javų ūkininkams paprasčiausiai neapsimoka", – dėstė jis.
Kaimiškas – nebūtinai sveikas
Daugelis gyventojų skundžiasi, kad jiems sunku susiorientuoti, kurios prekės yra ekologiškos ir kur jas pirkti. Žinia, turgūs dar negarantuoja prekių ekologiškumo. Antai ūkininkas, pardavinėjantis bulves, jas galėjo užauginti gausiai patrešęs sintetinėmis priemonėmis nuo amarų ir piktžolių. Kitas pomidorus laistė cheminiais preparatais. Skonis gal ir geresnis nei ispaniškų, tačiau vargu ar jie sveikesni.
Pasak žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktoriaus Mindaugas Maciulevičiaus, mobiliuosiuose turgeliuose tikrai nėra prievolės prekiauti tik ekologiškais produktais. Jie įkurti tam, kad smulkūs ūkininkai turėtų kur parduoti savo užaugintą produkciją.
"Mobiliuosiuose turgeliuose norintys prekiauti ūkininkai turi pateikti visus reikiamus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentus, įrodančius, kad jų produkcija atitinka visus maisto kokybei keliamus reikalavimus. Tad mūsų turguje galima nusipirkti daržovių, mėsos ar pieno produktų, kurių gamyboje buvo naudojami chemikalai, tačiau tie produktai auginami taip, kaip nuo seno juos augino mūsų seneliai. Vadinasi, žmogus nusipirks tikrą, kaimišką produktą", – aiškino M.Maciulevičius.
ES parama
Ekologiškai ūkininkaujantiems mokamos ES kompensacijos padengia papildomas išlaidas, susijusias su ekologinio žemės ūkio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl mažesnio derliaus, palyginti su gaunamu tradiciškai ūkininkaujant.
Tikslus paramos dydis kiekvienam žemdirbiui apskaičiuojamas individualiai ir priklauso nuo auginamos produkcijos bei žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai. Vienas ūkis gali gauti ne didesnę kaip 400 tūkst. litų paramą, kuri mokama už ekologiškai auginamus javus, daržoves, bulves, vaistažoles, sodus ir uogynus.
Žemės ūkio ministerijos inf.
