Lietuvos žemėje glūdi detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų, kurių bendra vertė – daugiau nei 63 milijardai 630 milijonų litų. Gali būti, jog dar yra neišžvalgytų išteklių. Įspūdinga suma sudaro apie 37 procentus viso valstybės turto. Taip pat Lietuvos gelmėse čiurlena upeliai požeminio vandens. Jo vertė – apie 30 milijardų litų. Tokius skaičius konferencijoje „Požeminio vandens vaidmuo Lietuvos ekonominiam gyvybingumui“ penktadienio rytą pateikė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Turtingiausia Lietuvos įstaiga

„Nuo 2013-ųjų sausio 1-os dienos turėsime įtraukti šį skaičių (63 milijardus litų, - red. past.) į savo tarnybos apskaitą. Tuomet, matyt, tapsime turtingiausia įstaiga regione“, - juokavo J. Mockevičius.

Jis dėstė, jog pasaulyje per metus iškasama maždaug 30 milijardų tonų naudingųjų iškasenų. Primindamas, kad ne visi šie ištekliai yra atsinaujinantys geologas citavo vieną pirmųjų minerologijos vadovėlių, išleistą 1643-aisiais: „Žmogus turi be godulio palaikyti kalnakasybą“.

„Europos sąjungoje per metus iškasama apie 3 milijardus tonų įvairių žaliavų. Lietuva tarp šių valstybių – žemiau vidurkio“, - sakė J. Mockevičius.

Mūsų šalyje vienam šalies gyventojui tenka 3,9 tonos naudingųjų iškasenų, iškastų per metus. JAV šis skaičius siekia apie 20 tonų vienam šalies gyventojui.
Juozas Mockevičius

J. Mockevičius konferencijos dalyviams pristatė prieš kelerius metus atliktą Valstybinio audito ataskaitą.

„Yra rizika, kad šalies gelmių ištekliai gali būti panaudoti nerezultatyviai, nėra žemės išteklių naudojimo programos. Tai pat požeminio vandens monitoringo apimtys nepakankamos, gamtos apsaugai skirtos lėšos neskiriamos požeminio vandens ištekliams saugoti“, - citavo tuometines Valstybinio audito išvadas Geologijos tarnybos vadovas.

Nauja Vyriausybė - nauja žemės turtų įsisavinimo programa

Vyriausybė po tokių išvadų sudarė net tris darbo grupes, kurios turėjo parengti programas kaip teisingai ir atsakingai naudoti žemės gelmėse glūdintį turtą. Pirmenybė buvo suteikta požeminio vandens išteklių naudojimo ir saugojimo programai. Ji parengta, tačiau 2010-aisiais, krizės akivaizdoje, „siekdama sumažinti administracinę naštą, optimizuoti valstybės biudžeto išlaidas“ Vyriausybė tiesiog panaikino šią programą.

„Nėra programos – nėra problemos“, - ironizuodamas tokį Vyriausybės sprendimą komentavo J. Mockevičius.

Todėl geologas atidžiai sekė naujosios, tik vakar prisiekusios Vyriausybės pažadus. Naujausioje programoje jis atrado ir džiuginančius, ir nerimą keliančius teiginius.

„Parengsime Lietuvos naudingųjų išteklių įsisavinimo programą, sudarysime sąlygas ir valstybinėms įmonėms aktyviau įsisavinti žemės gelmių turtus“, - citavo Vyriausybės programą J. Mockevičius, pridurdamas, kad paskutinįjį punktą ne iki galo supranta.

„Bent jau kasybos sektoriuje, nėra valstybinių įmonių. Na, galime pasekti Lenkijos pavyzdžiu – ji kaip tik šiuo metu steigia valstybinę įmonę, orientuotą į skalūninių dujų gavybą. Mums belieka tikėtis, kad naujoji vyriausybė ne tik įgyvendins savo programą bet ir atkreips dėmesį į mano minėtas valstybės audito išvadas ir tą valstybės turto dalį, kurią sudaro valstybės gelmių ištekliai. Tai būtų nauda visiems. Gražių švenčių ir tikėkimės, kad ateityje nereikės gerti vandens iš įrenginio su mediniu kamščiu. Turėsime gerą ir skanų vandenį“, - savo pranešimą viltingai užbaigė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius. 

Lietuviai išmokyti taupyti vandenį

Kalbant apie savo vertingiausių išteklių taupymą lietuviams nėra ko prikišti. Konferencijoje kitą pranešimą skaitęs Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas pateikė duomenis, jog lietuviai suvartoja 63 litrus vandens per parą. Tai  - vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, ispanai per parą sugeba savoms reikmėms išnaudoti iki 500 litrų vandens. Todėl europos šalių atstovai buvo labai nustebinti Lietuvoje gautų rezultatų.

Vandens suvartojimas ypač sumažėjo 2010 -aisiais (apie 60 litrų per parą vienam žmogui), manoma, kad įtakos tam turėjo sunki ekonominė situacija šalyje, bankrutavusių bendrovių skaičius.
Apie 66 proc. požeminio vandens sunaudojama buitinėms gyventojų reikmėms, likusi dalis - įmonių reikmėms.

Vandentvarkos ūkis - vienas svarbiausių ir darančių didžiausią įtaką ūkiui bei jo vystymuisi. Deja, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvos vandentvarkos bendrovių dirba nuostolingai.

Pagal Europos sąjungos reikalavimus mokestis už vandenį ir jo tiekimą gali sudaryti iki 4 proc. vidutinių šeimos pajamų. Šiuo metu Lietuvoje šis mokestis (už šaltą geriamą vandenį) siekia 2,5 proc. vidutinių šeimos pajamų, todėl gyventojai šio tipo komunaliniais mokesčiais nesiskundžia ir praktiškai visuomet juos susimoka.

Tiesa apie 71,5 proc. Lietuvos gyventojų yra prisijungę prie vandentiekio sistemos. Šalyje vis dar yra apie pusė milijono nuotėkų surinkimo duobių.

Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Jurga Arustienė pabrėžė, kad šylant klimatui iškrenta daugiau kritulių, todėl labai pamažu kyla gruntinio vandens lygis. Nors tai vyksta labai pamažu, arčiau žemės paviršiaus esantis vanduo tampa jautresnis

Pagal ES reikalavimus iki 2015-ųjų metų reikalaujama pasiekti gerą vandens telkinių būklę šalyse narėse. Tačiau jau dabar aišku, jog nė viena šalis tikslo nepasieks.

Lietuvoje sutvarkyti, tinkamos būklės yra maždaug 54 procentai vandens telkinių. Tikslas nukeltas vėlesniam laikotarpiui.