aA
Lietuvoje norima sužymėti visus naminius gyvūnus „vieno šuns tikslumu“
© Shutterstock nuotr.

Nauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcija Seimą turėtų pasiekti dar šios sesijos metu. Jos rengėjai žada didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, už gyvūnų nepriežiūrą numatyti atsakomybę ir juridiniams asmenims. Tačiau bene ambicingiausias įstatymo projekto tikslas - visuotinis gyvūnų žymėjimas.   

Seimą pasieks netrukus

Seimo narys ir vienas iš tarptautinės konferencijos „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika" iniciatorių, Petras Auštrevičius teigė, kad artimiausiu metu įstatymas bus pristatytas Seimui.

„Seimo įstatymas nepasiekė, kadangi Vyriausybė nepriėmė galutinio sprendimo. Teisingumo ministerija paprašė dar kelių dienų. Esu kalbėjęs su Teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi. Jis pažadėjo, kad projektas pasieks Vyriausybę artimiausiu metu“, – apie tolimesnius įstatymo planus GRYNAS.lt sakė Seimo narys P. Auštrevičius.

Seimo narys patikino, kad šis projektas yra įtraukas į pavasario sesijos darbų programą. Jo teigimu, rudenį įstatymo projektas turėtų būti priimtas.
 
Nauja institucijų kompetencija

P. Auštrevičiaus teigimu, įstatymo projekte pirmą kartą bus numatyta labai aiški valstybės institucijų kompetencija. Taip pat planuojama, kad Žemės ūkio ministerija formuos gyvūnų gerovės politiką.

„Pagal šiuo metu, esantį Žemės ūkio ministerijos funkcijų aprašymą arba įstatymą susijusį su Žemės ūkio ministerijos veiklos sritimi, jame nėra įrašytos tiesioginės funkcijos. Anksčiau šią funkciją, techniniu lygiu vykdė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šis įstatymas šį trūkumą ištaiso, papildo Žemės ūkio ministerijos funkcijų sąrašą. Paveda Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vykdyti šią funkciją“, – teigė P. Auštrevičius.

Seimo narys pabrėžė, kad ir savivaldybėms aiškiau bus reglamentuojama gyvūnų gerovės veikla, nurodomi tos veiklos organizavimo būdai.

Mes siūlome, kad gyvūnai būtų žymimi. Švedų atstovai pasakė tikslų skaičių, vieno šuns tikslumu. Ši sistema veikia. Tai rodo, kaip valstybė reguliuoja, reglamentuoja, prižiūri gyvūnų gerovę
P. Auštrevičius

„Remiantis tarptautinėmis konvencijomis, bus bandoma, kad pelno siekiančios organizacijos ir įmonės negalėtų rūpintis beglobių gyvūnų globa. Šią veiklą bus planuojama perduoti pelno nesiekiančioms organizacijoms“, – apie pakeitimus kalbėjo P. Auštrevičius.

Padės gyvūnų žymėjimas

Seimo narys pabrėžė, kad pagrindinė šio įstatymo naujovė bus gyvūnų žymėjimas.

„Mes siūlome, kad gyvūnai būtų žymimi. Konferencijos metu ES šalys dalinosi savo patirtimi. Švedų atstovai pasakė tikslų skaičių, vieno šuns tikslumu. Ši sistema veikia. Tai rodo, kaip valstybė reguliuoja, reglamentuoja, prižiūri gyvūnų gerovę“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Seimo nario nuomone, visų pirma reikia keisti žmonių mąstymą apie gyvūnus, jų globą.

„Pirmiausia tai gali būti bandomasis laikotarpis. Pradžioje reikia žmones mokyti, konsultuoti. Reiktų pereiti kursus, turėti minimalias žinias apie gyvūnus, o tik vėliau jau būtų galima taikyti įstatymą. Be ženklinimo ir konkretaus šio proceso stebėjimo, nieko negalima tikėtis. Reikia žinoti, kas užsiima gyvūnų vadomis, veisimu, dauginimu. Tai taip pat apribotų savivaliavimą tų asmenų, kurie veisia gyvūnus nelegaliai“, – teigė P. Auštrevičius.


Baudos ir žiniasklaida auklėja

Parlamentaras P. Auštrevičius siūlo pakoreguoti Baudžiamąjį ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus. Jo nuomone, reiktų didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios siektų jau ne iki 300 litų, o 500-1000 litų ir daugiau.

Seimo narys mano, kad didelį poveikį daro ir žiniasklaida.

„Žinoma, visuomenės informavimo priemonės yra gerai. Pavienius atvejus reikia viešinti. Visuomenė į tai reaguoja neigiamai. Tad ši priemonė auklėja, sustabdo nuo blogo elgesio su gyvūnais. Tačiau žmonės, kurie blogai elgiasi, žaloja gyvūnus – turi taip pat žinoti, kad dėl to susilauks baudos. Manau, kad tai gali paveikti“, – konstatavo P. Auštrevičius.

Pirmą kartą - atsakomybė juridiniams asmenims

Įstatymo projekte bus pirmą kartą numatyta, kad atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Seimo nario nuomone, tai labai svarbu, norint užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais.

„Labai dažnai įmonių teritorijas saugo šunys. Jie dažnai paliekami likimo valiai. Jeigu įmonė turi šunį savo teritorijoje, įmonės atstovai turi atsakyti už jį. Būta atvejų, kai teismas negalėjo imtis atitinkamų priemonių, kadangi tai buvo ne privataus šeimininko, o juridiniam asmeniui priklausantis šuo. Šis įstatymas tai pakeistų“, – apie įstatymo reglamentą kalbėjo P. Auštrevičius.

Lietuva nepavėlavo

Į naminių gyvūnų apsaugą ir priežiūrą ES šalys didesnį dėmesį atkreipė tik prieš kelis metus.

Parlamentaro teigimu, Lietuvai tai irgi turėjo didelės įtakos, kuri paskatino susimąstyti apie gyvūnų priežiūrą ir apsaugą.

„Aš tai daugiau siečiau su įstojimu į ES. Kitų šalių patirtis darė didelę įtaką. Požiūris po truputį pradėjo keistis. Aš nemanau, kad mes pavėlavome. Pavyzdžiui, žmonės sunkiai suvaldė emocijas, kada Baltarusijos atstovai parodė, kaip su gyvūnais elgiamasi jų šalyje. Tad mes, drįstu sakyti, lenkiame savo artimiausius kaimynus, tačiau mums dar toli iki pažangiausių valstybių“, – apie Lietuvos patirtį kalbėjo Seimo narys P. Auštrevičius.

Tikisi valstybės palaikymo

Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė džiaugėsi, kad didesnis dėmesys bus skiriamas visuomeninėms pelno nesiekiančioms organizacijoms.

Gyvūno vertinimas mūsų šalyje yra labai žemas. Katė, šuo - tai yra niekas, tik gyvūnas. Kitose užsienio šalyse žmonės supranta, kad tai yra gyvūnas, kuris jaučia tą patį skausmą, kančią, ką ir žmogus.
B. Kymantaitė

„Tikimės, kad į tai bus atsižvelgta. Tačiau iškyla kitas klausimas – kas padės toms organizacijoms? Šiuo metu gyvūnų gerovės pelno nesiekiančios organizacijos gyvena tikrai skurdžiai, trūksta lėšų. Viliamės, kad valstybė padės joms, rūpinsis šia sritimi. Manome, kad jos atliks savo funkcijas geriau negu tą daro pelno siekiančios organizacijos“, – kalbėjo „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.

Direktorės teigimu, gyvūnų žymėjimas bus tik į naudą.

„Žymėjimui pritariame. Tai padėtų surasti buvusius šeimininkus, kurie išmetė gyvūną. Taip pat ir tuos, kurių gyvūnėlis pasiklydo ar dingo. Šis žymėjimas tikrai pagelbėtų. Kol gyvūnas nėra pažymėtas, nustatyti pažeidėjus, kurie nesirūpina ar skriaudžia savo gyvūnus – sudėtinga.

Problema – baudos negalioja

„Manau, kad šiuo metu bauda nėra svarbiausias dalykas. Didžiausia problema, kad mūsų šalyje nėra taikomos bausmės, į tai neatsižvelgiama. Kol taip bus, baudų didinimas neišspręs problemos, nebent laikinai ją pristabdys. Reikia įspėti žmones, kad tai yra nusikaltimas ir už tai yra baudžiama. Kai žmonės tai įsisavins, tuomet jau bus galima kalbėti apie didesnes baudas.“, – konstatavo „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.

Direktorė patikino, kad dažnai žmonės, kurie skriaudžia gyvūnus, mano, kad jų niekas neieškos, nebaus, ir jų nuomone, tai yra tiesiog gyvūnas.

„Neskiriamos baudos, niekas neapsiima to daryti, kadangi gyvūno vertinimas mūsų šalyje yra labai žemas. Katė, šuo - tai yra niekas, tik gyvūnas. Kitose užsienio šalyse žmonės supranta, kad tai yra gyvūnas, kuris jaučia tą patį skausmą, kančią, ką ir žmogus“, – apie Lietuvos gyvūnų problemą kalbėjo „Pifas“ direktorė.

Direktorė B. Kymantaitės mano, kad visų pirma, atsakingos valstybinės įstaigos turi į tai griežtai žiūrėti, o tik vėliau būtų galima taikyti baudas ir kitas priemones prieš pažeidėjus.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasakė, kodėl taromatas gali nepriimti gėrimo pakuotės ir kaip atgauti užstatą: reikia atsiminti vieną dalyką (2)

Per beveik šešerius metus, kai Lietuvoje veikia užstato sistema, gyventojai grąžino per 3,4 mlrd....

Sukūrė alternatyvą vienkartiniam plastikiniam maišeliui: panaudojo netikėtą medžiagą (1)

Plastikinių maišelių istorija skaičiuojama nuo 1965 metų, kai juos išrado vienos Švedijos...

Taisyti ar pirkti naują – štai kur klausimas: pasirinkti turėtų būti nesunku (1)

Daugelis iš mūsų yra įpratę kaupti ar išmesti senus elektros ir elektroninius įrenginius,...

Norint išvengti pragaištingo scenarijaus mažinti CO2 nepakaks: yra didesnė grėsmė (116)

Šiltnamio efektą planetoje skatina dujos, kurios sugeria dalį į atmosferą patekusių...

Sparčiai auga tarša siuntų pakuotėmis: štai, į ką atsižvelgti turėtų verslas

Pandemijai žaibiškai išauginus e. komercijos svarbą visame pasaulyje, apsipirkimo internetu...

Top naujienos

Landsbergis apie Rusijos planus: atrodo, kad viskas yra parengta tikrai atakai

Panašu, kad Rusija yra pasirengusi atakai prieš Ukrainą ir situacija yra pavojinga, sako...

Šimonytė tikslina teiginius dėl karantino įvedimo rodiklių: patvirtintas tik vienas (98)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė, jog šią...

CNN: Bideno komentarai pribloškė Ukrainą (36)

JAV prezidentas Joe Bidenas spaudos konferencijoje, skirtoje pirmosioms jo valdymo metinėms,...

Žiniasklaida: JAV sutarė su Baltijos šalimis Ukrainai perduoti ypač reikalingą ginkluotę (107)

Lietuva ir kitos Baltijos šalys Ukrainai galės perduoti JAV pagamintą prieštankinę ir...

Matulo jau nepalaiko net savi, bet politikas atsitraukti neketina (27)

Trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SDK) posėdyje šio komiteto pirmininkas...

Valdantiesiems nepavyko: privalomų skiepų kol kas nebus papildyta

Seimas ketvirtadienį galutinėje priėmimo stadijoje nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų...

Landsbergis – apie šalies atstovą ES: šiuo metu Šatūnas yra tinkamiausias (4)

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nuomone, Lietuvos atstovybei laikinai...

Taisyklės pasikeitė nuo sausio, bet baudos nepabiro: pasakė, už ką vairuotojų policija dar nebaus

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujasis KET pažeidimas – draudžiama stovėti gatvės ir...

Grėsmės akivaizdoje Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius (143)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Rusijos keliama grėsmė egzistuoja ne...

Užsieniečiai nesupranta, kas darosi Lietuvoje: to net „pas kaimynus“ nepamatysi (233)

Šiek tiek atslūgus aistroms dėl įvykių sausio 13-osios minėjime, norėčiau ir aš įkišti...