Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas.

„Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jos duomenimis, Trakų savivaldybė kovai su Sosnovskio barščiu 13 ha teritorijoje yra gavusi beveik 24 tūkst. eurų dotaciją. Dabar čia antrasis kovos etapas – pjaunama žolė, kad būtų kartu nupjauti ir Sosnovskio barščiai, nežuvę po pirmojo apdorojimo herbicidais.

Marijampolės savivaldybė, naikinanti šiuos invazinius augalus 18,5 ha plote, taip pat baigė purškimą herbicidais ir Sosnovskio barščių iškasimo darbus. Ji yra gavusi beveik 72 tūkst. eurų dotaciją. Darbus apsunkino tai, kad vienas iš plotų, kuriame naikinamas Sosnovskio barštis, yra upelio vagoje ir prie jo negalima privažiuoti, todėl viską teko daryti tik rankomis. Be to, ši teritorija tankiai apaugusi krūmais, šalia jos yra daug bebrų urvų ir užtvankų, o dėl itin gausių kritulių pakilus vandens lygiui upelio vagoje, dalis Sosnovskio barščių paniro po vandeniu.

2019 metais Gamtos tyrimų centras pradėjo ES lėšomis finansuojamą invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimą.

Planuojama ištirti Sosnovskio barščio paplitimą, sudaryti jo žemėlapį, parengti naikinimo metodiką.

Pirminiais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS