Kėdainių miškų urėdija – viena turtingiausių Lietuvoje ąžuolais ir klonuotais ąžuolynais. Čia ir ąžuolų kasmet pasodinama daugiausia iš visų urėdijų. Miškų urėdas Juozas Girinas pirmasis šalyje pradėjo klonuoti senus ąžuolus. Tikslas – išsaugoti medžių genofondą ateities kartoms.
Šio specialisto kuriama miško sėklinė bazė savo unikalumu tapo reikšminga ne tik Lietuvoje. Pasak paties miškų urėdo, kiekvienais metais urėdijos miškuose pasodinama apie 100 ha želdinių su ąžuolais.
Juozas Girinas pasakoja, kad pirmasis bandymas klonuoti ąžuolus buvo susijęs su Šaravų ąžuolu, nes jis unikalus savo istorija. Pasak urėdo, per 1863 metų sukilimą čia buvo nužudyti sukilėliai ir kunigai.
„Gaila, kad šis dviejų metrų skersmens ir apie 500 metų sulaukęs ąžuolas nudžiūvo lygiai prieš dvejus metus. Aš to ąžuolo šakeles dar 2005 metais buvau suskiepijęs. Daugelis specialistų sakė, kad senų ąžuolų skiepai neprigyja, tačiau prigijo, tad ėmiausi kitų Lietuvos senų ąžuolų, jų šakelių, pradėjau ir jas skiepyti, – pasakoja J. Girinas. – Norėjau surinkti į vieną vietą senųjų ąžuolų genofondą.“
„EKO redakcijai“ pasiteiravus, ar yra jau žaliuojančių ąžuolų klonų, urėdas sakė, kad ąžuolų klonų giraitė pernai buvo pasodinta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode. Ten žaliuoja 50 klonuotų ąžuoliukų. Šiemet ketinama pasodinti dar tiek pat.
„Panašią giraitę sodinsime ir Kėdainių miškų urėdijos plotuose. Pačių geriausių rinktinių ąžuolų miško sėklinė plantacija žaliuoja Lančiūnavos girininkijoje. 21 ha plote yra pasodinti 183 geriausių šalies ąžuolų klonai. Dauguma skiepų yra iš mūsų rajono miškų urėdijos. Tikimės, kad ši plantacija ateityje ąžuolų sodinukais aprūpins visą Lietuvą“, – sakė Juozas Girinas.
Urėdas pasakoja, kad sėklinės bazės kūrimas – miškų urėdijos prioritetas. Urėdija yra sukaupusi ąžuolo, platanalapio klevo, juodalksnio, hibridinės drebulės sėklines bazes, sukurtas iš pačių geriausių genetinių išteklių. Tam naudojamas medelyno technologinis augalų dauginimo kompleksas, modernus šiltnamis.
„Vienas iš labai svarbių principų – miškų atkūrimas. Miškininkų principas – ne tik atsodinti nukirstą mišką, bet pasodinti dar daugiau. Mes vieną nukirstą ąžuolą pakeičiame 60 jaunų ąžuoliukų“, – sako Kėdainių rajono miškų urėdas Juozas Girinas.
Urėdo teigimu, gražus ąžuolynas pasodintas Pašilių miške Pelėdnagių seniūnijoje. Jis pavadintas Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynu. Jau dabar čia auga daugiau kaip 10 tūkst. sodinukų, planuojama, kad ąžuolyno plotas užims apie 50 ha.
„Mūsų urėdijos miškuose ąžuolynų yra daugiau kaip 11 proc. Tai daugiausia iš visų Lietuvos urėdijų miškų“, – pasakoja urėdas. J. Girino teigimu, Kėdainių rajono urėdijos žemės yra derlingos ir tinkamos ąžuolams augti. Kadangi kasmet urėdijoje iškertama apie 200 ha brandžių medynų, jie ir toliau bus atsodinami.