aA
Vaizdai, kuomet į mišrių buitinių atliekų konteinerius metamos stiklo, popieriaus ar plastiko pakuotės, tekstilės ir kitos nerūšiuotos atliekos, Lietuvoje tampa vis retesni. Atliekų vežėjai preliminariai skaičiuoja, kad per pastaruosius keletą metų kiekvieno lietuvio išrūšiuojamų atliekų kiekis išaugo daugiau nei dvigubai. Visgi Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) prezidentas Algirdas Reipas sako, kad situacija šalyje galėtų būti ir dar geresnė, teigiama pranešime spaudai.
Rūšiavimo konteineriai
Rūšiavimo konteineriai
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Rūšiavimo apimtys auga

„Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, kai kuriose savivaldybėse rūšiavimo apimtys pastaruoju metu tiek išaugo, kad vežėjams tenka peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus ir dažniau ištuštinti rūšiavimo konteinerius. Tokia situacija susiklostė Alytaus mieste, kuris pastaruoju metu tampa vienu iš atliekų rūšiavimo lyderių.

„Teigiami pokyčiai pastebimi ir kitose savivaldybėse, kur stiklo, plastiko, popieriaus bei kitų atliekų rūšiavimo apimtys nuolat auga. Prie to iš dalies prisidėjo ir pandemija, dėl kurios išaugo internetinė prekyba, o kartu ir gyventojų sukaupiamų pakuočių kiekiai. Džiugu, kad gyventojai jas stengiasi mesti ne bet kur, o į tam skirtus skirtingų atliekų konteinerius. Be abejo, prie rūšiavimo apimčių didėjimo prisideda ir vis labiau į žmonių gyvenimus besiskverbiančios ekologiškumo, tvarumo bei aplinkosaugos tendencijos“, – sako R.
Draskinis.

Rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių tinklo plėtra, anot R. Draskinio, taip pat yra vienas iš esminių faktorių aktyvesniam rūšiavimui. Atliekų vežėjų atstovo teigimu, norint, kad gyventojai rūšiuotų, svarbu sudaryti tam tinkamas sąlygas. Vien „Ekonovus“ per praėjusius metus visoje Lietuvoje gyventojams perdavė per 50000 naujų rūšiavimo konteinerių. Iš viso bendrovės tvarkomose teritorijose gyventojams yra išdalinta daugiau nei 90 proc. visų reikiamų rūšiavimo konteinerių.

Aktyviau rūšiuoja mažesnės savivaldybės

Tuo metu A. Reipas sako, kad nors teigiamų pokyčių rūšiavimo srityje yra išties nemažai, tačiau taip pat tikrai dar yra ir kur tobulėti. Jo teigimu, rūšiavimo situacija skirtinguose šalies regionuose labai skiriasi, o vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti, kad išrūšiuojamos atliekos būtų tinkamai perdirbamos.„Be abejo, bendros rūšiavimo tendencijos yra tikrai teigiamos, o žmonės tampa vis atsakingesni. Geriausia atliekų rūšiavimo situacija šiuo metu yra mažesnėse savivaldybėse, kur yra daugiau individualių namų, turinčių atskirus rūšiavimo konteinerius. Tuo metu didmiesčiuose situacija dar tikrai nėra džiuginanti. Daugiausiai problemų yra susiję su daugiabučių gyventojų požiūriu ir galimybėmis rūšiuoti“, – sako A. Reipas.

Algirdas Reipas
Algirdas Reipas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo teigimu, daugiabučių administratoriai ir bendrijos dar ne visuomet pasirūpina, kad šalia namų būtų įrengtos rūšiavimo aikštelės, o neretai tokiam žingsniui netgi priešinamasi. Gyventojai nenori pro langus matyti konteinerių, pageidauja, kad jie būtų atokiau, tačiau tuomet ne visuomet pasivargina iki jų nunešti atliekas. Nebūtinai atsakingą požiūrį į rūšiavimą demonstruoja ir dalis įmonių, kurios dažnai naudojasi šalia daugiabučių įrengtais konteineriais, juos perkrauna neišrūšiuotomis atliekomis, nepasirūpina atskiru atliekų išvežimo ir tvarkymo organizavimu.

„Dar neretai vyrauja požiūris, kad gyventojus rūšiuoti turi kas nors priversti – valstybė, tam tikros institucijos. Tarsi rūšiavimas nebūtų pačių gyventojų interesas, o veikiau paslaugos kažkam darymas. Tačiau tai yra mūsų visų aplinkos išsaugojimo klausimas, kuris turi būti aktualus kiekvienam. Dėl to labai svarbu ugdyti gyventojų sąmoningumą ir suvokimą, kad rūšiavimas yra kiekvieno pareiga, natūrali gyvenimo dalis, toks pat savaime suprantamas dalykas kaip kad išsiplauti indus ar išsivalyti dantis. Turi keistis toks mąstymas, kad jei niekas nebaudžia, vadinasi, rūšiuoti ir nereikia“, – sako A. Reipas

Tobulinti reikia visą sistemą

Pašnekovo teigimu, neabejotinai efektyvus gali būti ir rūšiavimo skatinimas per finansinius aspektus. Tai patvirtina vienkartinių pakuočių užstato sistemos sėkmė. Pasak A. Reipo, toks modelis galėtų būti praplėstas įtraukiant ne tik gėrimų, bet ir kitas pakuotes. Tą rekomenduoja ir Europos Komisija.

„Užstato sistema, visų pirma, personalizuoja atsakomybę ir suteikia paskatą kiekvienam individualiai pasirūpinti pakuočių grąžinimu. Tuo metu daugiabučio kieme pastatytas rūšiavimo konteineris nebūtinai motyvuoja gyventojus asmeniškai imtis veiksmų ir rūšiuoti – ypač tuomet, jei matoma, kad kiti kaimynai tuo nesirūpina ir atliekas meta, kur papuola. Be to, su rūšiavimo konteineriais esama ir tokios problemos, kad jie netolygiai apkraunami – vienur jie stovi pustuščiai, kitur vežėjai nespėja vežti atliekų“, – sako A. Reipas.

Svarbu rūšiuoti taisyklingai

Visgi teigiami pokyčiai, pasak R. Draskinio, prasideda nuo mažų žingsnelių, kurių gali imtis kiekvienas. Pavyzdžiui, pradžiai galima išmokti atliekas rūšiuoti teisingai ir tokiu būdu palengvinti jų perdirbimą.

Svarbu nepamiršti, jog atliekas svarbu mesti ne tik į tam skirtą konteinerį, bet ir jas tinkamai paruošti rūšiavimui, kad nebūtų sugadintas visas rūšiuojamų atliekų srautas. Todėl visos atliekos turi būti sausos ir švarios, jose užsilikę skysčių ar maisto likučiai pašalinti.

Šiuo atveju į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių servetėlių, o išmetamas kartonines dėžes reikėtų išlankstyti, kad užimtų mažiau vietos.

Atkreiptinas dėmesys, kad į stiklo atliekų konteinerius negalima mesti veidrodžių, porceliano ar krištolo atliekų, keramikos, o taip pat visų tipų elektros lempučių, automobilių stiklų, namų langų stiklų paketų ar televizorių ekranų. Pastarosios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje. Išmetamų stiklo pakuočių plauti nebūtina, taip pat nereikia nuo jų pašalinti etikečių. Visgi svarbu iš tokių pakuočių išpilti skysčius.

Tuo metu plastiko atliekų konteineriuose neturėtų atsidurti dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ar kiti higienos reikmenys, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, smulki ir stambi elektroninė įranga, medicininės atliekos ir švirkštai. Pažymėtina, kad į rūšiavimo konteinerius negalima mesti ir medicininių veido kaukių, respiratorių bei apsauginių skydelių ir pirštinių.

Pagal Aplinkos ministerijos rekomendacijas, šios atliekos turėtų keliauti į mišrių buitinių atliekų konteinerius. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į plastikinių pakuočių ženklinimą – perdirbimui yra tinkamos PET, HDPE, LDPE, PP trumpiniais paženklintos pakuotės. Pageidautina, kad plastikinės pakuotės, kuriose liko riebalų, būtų praplautos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Dzūkė Janina jau žino, kokią vasarą žada gamtos ženklai: štai kada sulauksime tikrųjų karščių (57)

Nuo vaikystės gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad šią vasarą...

Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu (3)

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įtvirtinti, kad teisėkūros iniciatyvos turėtų būti...

Akcija „Plaukiok atsakingai“: aplinkosaugininkai išžvalgė visą Drūkšių ežerą (3)

Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai kartu su Vilniaus pasienio rinktinės Puškų...

Siųsk savo darytą nuotrauką – priziniame fonde laukia 800 eurų

Vienas kadras gali laimėti jums 100 ar net 300 eurų. Tereikia jį atsiųsti ir laukti gerų žinių!

Po gaisro Kauno atliekų tvarkymo įmonėje tyrimo imasi aplinkosaugininkai

Po šiąnakt Kauno atliekų tvarkymo įmonėje įvykusio gaisro aplinkosaugininkai imasi neplaninio...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (342)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (935)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (195)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (111)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (337)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (332)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...