aA
Pavasarį neretai nosis pakutena ne vien pražystančių sodų aromatas, bet ir dūmo kvapas. Pavasarinio tvarkymosi kulminacija dažnai tampa sausų žolių, pernykščių lapų ir kitų augalinės kilmės liekanų deginimas. Tačiau aplinkos apsaugos specialistai pripažįsta, kad net metai iš metų gyventojams kalbant apie žaliųjų atliekų deginimo soduose ar kitose atvirose erdvėse tvarką, vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurių savavališka veikla gali sukelti itin liūdnų pasekmių tiek gyvajai gamtai, tiek žmonių sveikatai. Tad ką reikėtų žinoti, svarstant, kaip atsikratyti sodo ar daržo atliekų?
Lietuvių jau negąsdina net baudos: tragiškų gaisrų kaltininkais dažnai tampa jie patys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įstatymai reglamentuoja

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Simonos Kulikauskienės, draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Šis draudimas nustatytas Aplinkos oro apsaugos įstatyme.

Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą), deginimo tvarka yra nustatyta Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Beje, jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tačiau surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Laužas (asociatyvi nuotr.)
Laužas (asociatyvi nuotr.)
© K. Cemnolonskio nuotr.

Neatsakingiesiems teks plačiai atverti piniginę

Pasak S. Kulikauskienės, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Bauda gresia ir už oro taršą. Teršalų išmetimas į aplinkos orą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų, toks pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų.

Prioritetas – kompostavimui

Deginant žaliąsias atliekas į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios anglies dvideginio dujos bei didinama oro tarša. Todėl aplinkos apsaugos specialistai nuolat atkreipia dėmesį, kad atliekų perdirbimas (pavyzdžiui, kompostavimas) yra daug aukštesnį prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas nei atliekų deginimas.

Kompostavimas leidžia ne tik saugiai tvarkyti žaliąsias atliekas, bet ir pasigaminti vertingų maistinių medžiagų turinčių trąšų, kurios padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikyti drėgmės lygį jame. Kompostas gali būti panaudojamas labai įvairiai ir ne tik daržininkystėje. Jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis „geros kaimynystės“ principu – atiduoti jas kitiems asmenims, turintiems kompostavimo dėžes.

Pasak Aplinkos ministerijos vyr. specialistės S. Kulikauskienės, soduose susidarančias žaliąsias atliekas gyventojai skatinami tvarkyti atsakingai ir jas individualiai kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Ji primena, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, rubrikoje: Atliekos > Atliekų tvarkytojai > Atliekų surinkimo aikštelės > Biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo aikštelės Lietuvoje arba pasitikrinti savo regioninių atliekų tvarkymo centro tinklalapyje.

Laužas
Laužas
© Šiaulių RAAD

Išdegė tūkstančiai hektarų

Neatsakingas gyventojų elgesys gali sukelti tragiškas pasekmes, ypač atviroje gamtoje. Pavasarį važiuojant per Lietuvą, kartkartėmis akis bado sudegintų pievų vaizdas. Nors jau seniai reikėtų pamiršti mitą (deja, vis dar gajų), neva pernykštės žolės deginimas po žiemos yra tikslingas ir naudingas. Iš tiesų žolės deginimas daro didelę žalą dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai. Dar didesnis pavojus gręsia kai nepaisomaspecialistų saugumo rekomendacijų, esant aukštam miškų gaisringumui.

Paskutiniais Aplinkos ministerijos iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gautais duomenimis, šiemet gamtoje jau kilo 2731 gaisras, išdegė 2653 hektarų atvirų teritorijų. Pievų išdegė 2092 hektarai (1731 fiksuotas gaisro atvejis), miškų išdegė 224 hektarai (239 fiksuoti gaisro atvejai). Akivaizdu, kad didysis gaisrų bumas kilo vos per pastarąjį mėnesį, nes nuo metų pradžios iki kovo 24 d. atvirose šalies teritorijose buvo kilę 463 gaisrai, per kuriuos išdegė virš 52 hektarų pievų ir kitų teritorijų.

Pasitaiko atvejų, kai, rodos, „nekaltas“ žolės deginimas išplinta, tampa nebevaldomu ir sukelia miškų, pastatų gaisrus, jų metu į aplinkos orą išmetama daug itin žmogaus sveikatai pavojingų oro teršalų – tarpinių degimo produktų. Pavasario pradžioje padažnėjus žolės deginimui, priklausomai nuo metrologinių sąlygų, išmetami į orą teršalai gali būti pernešami į miestų teritorijas ir juose sąlygoti kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracijos padidėjimą.

Kokią švietėjišką veiklą vykdo valstybė

Šviesti ir informuoti visuomenę regioniniu lygiu, t. y. pristatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, esamą surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, pasirinktą apmokestinimą, gyventojų teises ir pareigas, galimybes rūšiuoti atliekas yra savivaldybių bei regioninių centrų pareiga.

Kompostas
Kompostas
© Shutterstock

Aktualią informaciją taip pat galima rasti savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų internetinėse svetainėse. Aplinkos ministerija nuolat primena savivaldybėms apie šią pareigą ir prašo informuoti apie veiksmus, kurių savivaldybės ėmėsi ar planuoja imtis, visuomenės informuotumui apie atliekų tvarkymą didinti.

Aplinkos ministerija pasitelkia ir kitas informavimo priemones, pavyzdžiui, rengiami straipsniai apie tinkamą žaliųjų atliekų tvarkymą, atliekų deginimo pasekmes, organizuojamos švietėjiškos akcijos ir pan.

Pareigūnai vykdo reidus

Už situacijos stebėseną taip pat yra atsakingi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugo inspekcijų (kurios veikia kiekviename regione) pareigūnai. Šie pareigūnai vykdo tiek prevencinius reidus, tiek reaguoja gavę pranešimus. Pareigūnai tiria pažeidimo aplinkybes, o nustatę pažeidėją, imasi poveikio priemonių.

Be to, nuolat reaguojama į gaunamus pranešimus apie atliekų deginimą, vien iki šių metų kovo mėnesio buvo gautas 121 pranešimas apie atliekų deginimą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kasmet šaltuoju metu laikotarpiu vykdo akciją „Kaminukas“, kuriuos metu siekiama sudrausminti buityje susidarančias atliekas deginančius gyventojus, informuoti juos apie daromą žalą.

ES gairės Lietuvos atliekų įstatymui

Šiuo metu Europos Sąjungos teisėje nenustatyti konkretūs draudimai ar kiti reikalavimai dėl atliekų deginimo namų ūkiuose ar žolės deginimo.

Direktyvoje dėl atliekų nustatomi pagrindiniai atliekų tvarkymo principai, pavyzdžiui, įpareigojimas tvarkyti atliekas nedarant neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, skatinama laikytis atliekų hierarchijos ir t.t. Šios direktyvos reikalavimai perkelti į Atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame numatyta, kad atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai. Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad atliekų turėtojas atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojui arba gali tvarkyti atliekas pats, pavyzdžiui, kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas.

Aplinkos ministerijos specialistė pažymi, kad apie atliekų deginimą aktyviai praneša patys piliečiai. Pasak jos, šio pobūdžio pranešimų 2018 m. gauta 1 348, 2017 m. – 1 177, 2016 m. – 919, 2015 m. – 753 pranešimai. 2017 m. pranešimų dėl atliekų deginimo gauta net 79 procentais daugiau nei 2015 metais. Piliečiai skundžiasi, kad jų kaimynystėje gyvenantys asmenys degina atliekas ar kitas draudžiamas medžiagas, kūrena krosnis draudžiamu kuru. Tiesa, dalis šių pranešimų nepasitvirtina.

„Tai, kad vis dar dažnai matome gyventojus neteisėtai deginančius žolę, šiaudus ir pan., byloja, kad vis dar būtina šviesti visuomenę, šią pareigą turi valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes. Kita vertus, nereikėtų baimintis sudrausminti kaimyną, jei matome neteisėtus jo veiksmus”, – įsitikinęs VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Pranešti apie pastebėtą aplinkosauginį pažeidimą galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.0000

Norėjo augintinei nupirkti tablečių nuo erkių, tačiau veterinarė sustabdė: štai kada geriau saugotis kitaip (4)

Kiekvienas šuns šeimininkas savo nuožiūra įvertina, kaip saugos augintinį nuo erkių platinamų...

Gražiausio augintinio konkursas: apdovanosime net virš 27 tūkst. dalyvių (17)

Visą dieną būdami namuose dėl karantino, turime kaip niekad daug laiko rengti augintinių...

Aplinkosaugininkai kreipiasi į žvejus: per karantiną šių reikalavimų būtina laikytis (14)

Aplinkos ministerija pranešime spaudai primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis...

Per parą Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai (14)

Trečiadienį Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai, išdegė 31,9 hektarų, skelbia Priešgaisrinės...

Kreipiasi į keturračių savininkus: jau peržengtos visos ribos (78)

Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai,...

Top naujienos

Šimonytė: visuomenininkai turėtų būti tik valstybės pagalbininkai, o ne jos skylių užkamšytojai (539)

Labai gerai, kad krizės atveju žmonės mobilizuojasi ir padeda valstybinėms institucijoms, – bet...

Skvernelis kreipėsi į senjorus: ragina niekur neiti iš namų, prabilo apie pensijas (498)

Ketvirtadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Lietuvos senjorus prašydamas,...

Kasiulevičius palygino JAV ir Lietuvos prognozes: nors ir sunkiai, bet galime išvairuoti (180)

Ketvirtadienio vakarą profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė JAV Misisipės valstijos,...

Moterys demonstruoja absurdiškus manikiūro rezultatus – kas nutinka, kai užsidaro grožio salonai (155)

Žvelgiant į karštligiškas kai kurių moterų pastangas gelbėti nagų grožį, kai tenka laikytis...

Londone peiliu sužalotas lietuvis netrukus mirė gatvėje (193)

Ketvirtadienį Londono policija paviešino peiliu mirtinai subadyto žmogaus tapatybę: tai –...

Netrukus sulauksime tikro pavasario (6)

Šiandien Lietuvos orus lems gilus ir aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šaltasis...

Latvijoje nusidriekė 12 kilometrų laukiančių atvykti į Lietuvą automobilių eilė (170)

Latvijoje ketvirtadienio vakarą dėl atvykstantiesiems matuojamos temperatūros nusidriekė 12...

Užsikrėtusių koronavirusu skaičius pasaulyje perkopė milijoną (72)

Ketvirtadienio vakarą visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius perkopė...

Uždaroma „Rimi“ Kauno autobusų stotyje: koronavirusas patvirtintas antram darbuotojui (75)

Nuo penktadienio uždaromas Kauno autobusų stotyje veikiantis prekybos centras „Rimi“ . Tokį...

Netikėtas sprendimas atvėrė neužgijusias žaizdas: dėl išžaginimo nuteistas politiko sūnus – jau laisvėje (440)

Aštuoniolikmetę merginą per prievartą į lovą įsitempęs ir ją išžaginęs politiko sūnus...

|Maža didelių žinių kaina