Sunkmečiu – taupoma, gerais laikais – imamasi kūrybos
Dvidešimt metų pakuotes gaminančios bendrovės „Pakmarkas“ direktorius Virginijus Gumbaragis sako, kad prekių pakuotės kinta priklausomai nuo laikotarpio realijų.
„Ateina kažkoks sunkesnis laikas, tada priimami įvairūs sprendimai, skatinantys žmones taupyti medžiagas, nepereikvoti. Matome daug tokių pavyzdžių, kada tikrai neracionaliai sukuriamos pakuotės, sunku pasakyti, ar tai nutinka dėl neapdairumo, ar dėl bandomųjų pavyzdžių. Kitais laikotarpiais per pakuotės kūrimą atsiskleidžia išraiškos galimybės tiek pačiam produktui, tiek dizaineriams. Taigi, nelygu koks laikotarpis ar kokioje būsenoje yra bendrovė“, - kalba V. Gumbaragis.
Jo teigimu, pasaulyje populiarėja biodegraduojančių medžiagų naudojimas – nors vizualiai manome, kad tai yra plastmasė, jos sudėtis nebėra lengva įspėti net pakuočių specialistams.
Populiarėja plėvelės iš cukrašvendrių
V. Gumbaragis dėsto, kad pasaulyje, ypač Lotynų Amerikoje, pastebima stipri tendencija gaminti polietileną iš cukrašvendrių.
„Ten visiškai nenaudojami naftos produktai. Cukrašvendres augina tokiose vietose, kur žemės nėra labai tinkamos kitų maisto produktų auginimui. Vakarų Europos pusėje, pavyzdžiui, Anglijoje laikraščiai ir žurnalai yra supakuojami į skaidrią plėvelę, kuri beveik visa, mane pasiekusiomis žiniomis, yra kompostuojama. Anglijos ūkiuose šita sistema yra labai išvystyta – prie kiekvieno namo yra konteineris kompostavimui ir naudojamos tokios medžiagas, kurios yra pagamintos iš kukurūzų krakmolo ar bulvių krakmolo. Vizualiai tai tokios pačios skaidrios plėvelės, tačiau išmetus į komposto krūvą, jos supūva per tris savaites“, - pasakoja verslininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Tokius dalykus propaguoja kol kas tik entuziastai.
Anot pašnekovo, su pasaulinėmis tendencijomis sunkiai palenktyniausi, o ir skubėti nėra kur, su laiku tokie dalykai pasieks ir Lietuvą.
Kodėl verslui turėtų rūpėti gamtos saugojimas?
Bendrovė „Pakmarkas“, savo veikloje vadovaudamasi aplinkosauginiais principais, yra laimėjusi ir ne vieną atsakingo verslo apdovanojimą. Įmonės direktorius, paklaustas, ką verslui reiškia draugauti su gamta, jos saugojimu, svarsto, kad nors verslo interesas ir yra uždirbti pinigų, tačiau tai norima daryti ne tiesmukiškai.
„Šiuo metu gana smarkiai yra akcentuojama darni plėtra, kitais žodžiais tariant, tai, kad verslas yra prasmingesnis, jeigu jis yra ilgaamžiškesnis. Ne tik šiandien uždirbti pinigų, bet reikia nugyventi laikotarpį taip, kad ir šiandien uždirbu, ir rytoj, kitais metais turėti pajamų – tuomet esu labiau orientuotas į ilgalaikius sprendimus“, - dėstė V. Gumbaragis.
Gamina nuo drėgmės visiškai suyrančią pakuotę
Nors Lietuvoje ekologiškos pakavimo medžiagos dar nėra masinis reiškinys, Šiaulių rajone įsikūrusi įmonė „Biopakas“ gamina pakuotę iš biologiškai besiskaidančių medžiagų. Kaip GRYNAS.lt tikina įmonės vadovas Dovydas Vijūnas, ši pakuotė yra 100 proc. suyranti.
Tokia pakuotė yra tinkama keramikos, stiklo gaminiams, elektronikos prekėms transportuoti, tačiau kaip mena pašnekovas gali būti pritaikyta ir nestandartiniams kroviniams saugiai pergabenti.
Kukurūzų krakmolo granulių gaminimo technologiją įmonė pritaikė pasitelkusi vokiečių pavyzdį ir, kaip sako įmonės vadovas, su gaminama produkcija orientuojamasi į įvairią klientūrą. Daugiausiai dirbama su verslo įmonėmis, tačiau nuo naujų metų žadama tokias granules pasiūlyti ir pavieniam vartotojui mažesniais kiekiais.
Dėti priedų į plastiką – pigiau
Paklaustas, kaip yra suderinami verslo interesai ir aplinkosauginiai dalykai, pašnekovas neneigė, kad tai padaryti nelengva.
„Mus užvedė pats ekologiškumo principas ir gyvenimo būdas, bet teko mums parodose sudalyvauti ir bendradarbiaujant su partneriais iš Taivano įsivežti biobesiskaidančių maišelių, kurie suyra, bet per ilgesnį laiką ir kurie nėra politeleniniai maišeliai. Susidomėjimas buvo milžiniškas, tačiau sužinoję kainą, labai vangiai pirko. Šiuo momentu atsirado alternatyva – visiškai ekologiškų pieno rūgščių maišeliai, ar iš to pačio bulvių krakmolo irgi yra technologija tokių maišelių...
Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvos vartotojai vis dar labai jautrūs kainai, todėl ekologiški gaminiai sunkiai rinkoje skinasi kelią. Prekybos centruose dominuoja dideli plastikinių maišelių kiekiai, todėl vartotojui mokėti už ekologišką, visiškai suyrantį maišelį, tris ar keturis kartus brangiau tiesiog atrodo neekonomiška.
„Mūsų produktas yra labai lengvas, todėl jį eksportuoti kažkur toliau nei 300 km būtų neekonomiška, nes gausis taip, kad vežiosi orą. Mūsų klientų ratas labai platus – nuo keramikos gamintojų iki mažmenininkų, kurie elektroninėse parduotuvėse parduoda įvairius produktus – nuo nagų lako iki kaljanų ir t.t.“, - pasakojo D. Vijūnas.
„Visi susiję su polietileno gamintojais, apie kokią ekologiją galima kalbėti, kai stumiami savi interesai... Pamenu, kai įvežinėjome į Lietuvą ekologiškus maišelius, pakuotės mokestis, kuris Europoje yra nulinis, Lietuvoje sudarė pakankamai ženklų procentą. Vyksta kalbos, kad ir pas mus žada padaryti nulinį mokestį ekologiškoms pakuotėms, bet kol kas tik kalbos“, - sakė „Biopakas“ direktorius.
D.Vijūno teigimu, atsiranda vis daugiau pirkėjų, kuriems ekologija nėra paskutinėje vietoje, kurie supranta, kad geras ir pigus daiktas retai suderinamos sąvokos.
„Pastebime parodose, kad Lietuvoje yra pakankamai kokybiškų produktų įpakavimų. Galima tuo pasidžiaugti. Aišku, ten vėlgi kaina didesnė, bet vartotojas atsirenka, ką pirkti“, - svarstė verslininkas.
Mokslininkas: jokių ekologinių pakavimo medžiagų neturime
Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimų tyrimų centro vadovas Lionginas Paulauskas pripažino, kad pakuočių gamybos srityje turi būti taikomasi darniųjų standartų, tačiau Lietuvoje susiduriame su nemažai problemų tvarkant pakuočių atliekas. Europos teismas yra nagrinėjęs šį klausimą ir Lietuva yra davusi perspėjimą jų laikytis. Tačiau realybėje situacija kitokia.
„Įstatymiškai tie reikalai nejuda, nors mes esame parengę studiją dėl pakuočių atliekų įstatyminės bazės tvarkymo, viskas kažkaip stovi vietoje, - kritikos neslėpė mokslininkas. - Visiems yra interesas, kad viskas būtų tvarkinga. Patirtis parodė, kad Europos direktyvos privalomos, jų reikės laikytis ir niekur nesidėsi, bet reikalingos tam prielaidos“.
Paklaustas, kodėl šioje srityje jaučiama stagnacija, pašnekovas svarsto, kad tai gali lemti netinkamas požiūris. Valdininkai valdžioje būna trumpai, todėl kiekvienas žiūri savų interesų.
O kokia situacija mūsų šalyje yra su ekologinėmis pakavimo medžiagomis? Ar turi jos savo klientą? L. Paulauskas samprotauja, kad Lietuvoje neturime ekologinių pakavimo medžiagų, nes nėra tinkamo kontrolės mechanizmo.
„Šiandien niekas per daug negali pasakyti, ar tai tikrai biodegraduojančios medžiagos, kažkas pasiskelbė, kad į polimerų masę kažkokių miltukų įdėjo... Reikia vesti tyrimus. Šiandien jų dar nėra įdiegta, gal tik vienas kitas. Pažiūrėkime į Italiją, kuri iš viso skelbiasi atsisakanti polimerinių pakuočių. Perspektyva yra tikrai pereiti prie suyrančių medžiagų, popierinės taros, minimalaus pakuotės svorio. Šiandien tie reikalavimai yra keliami, yra standartai, kurių turi būti laikomasi, bet nėra prielaidų tai daryti – turi būti specializuotos laboratorijos, kad įmonės deklaruotų, kad jos tikrai laikosi darniųjų standartų, kurie ir apibrėžia, kad pakuotė būtų tinkama, neperteklinė“, - pasakoja KTU mokslininkas.
Šiuo metu, anot jo, nėra apibrėžta, kokiems produktams pakuotė yra būtina, o kur galima apsieiti ir be jos. Pavyzdžiui, į prekybos tinklą nepateiksi produkto be pakuočių, nes tai jau lemia komerciniai dalykai, konkurencija tarp verslo ir t.t.
