Įprasti miesto gatvių medžiai – liepa, kaštonas artimoje ateityje gali tapti praeities medžiais. Jiems žūstant dėl ligų, netinkamo genėjimo ar amžiaus, į jų vietą sodinami naujų veislių medžiai. Didėjant transporto srautams auga oro užterštumas. Medžius alina vibracija, taip pat į gruntą patenkančios druskos, kuriomis kelininkai tirpina sniegą. Vienas po kito miestai ieško naujų, atsparių tokioms negandoms medžių veislių. Miestai sodina tuos pačius kaštonus, liepas, šermukšnius, tačiau išvestus naujai.
Artimiausiu metu Kaunas ketina pirkti apie pustrečio tūkstančio medelių savo gatvėms bei parkams. Šiuo metu vyksta konkursas miesto sąlygoms atspariems medžiams pirkti. Jam sėkmingai pasibaigus, balandžio pabaigoje sodinukai jau būtų sodinami. Žaliakalnyje, K. Donelaičio, Gedimino, Kęstučio, Ožeškienės, V. Putvinskio, A. Mickevičiaus, kitose gatvėse Kaunas šiais metais planuoja pasodinti apie 300 medžių. Likusius – per artimiausius keletą metų. Kaunas ketina įsigyti maždaug dešimties veislių medžių.
„Esame numatę pirkti paprastąjį klevą paprastos ir rutulinės formos, mažalapę liepą, rausvažiedį kaštoną, sidabrinę liepą, švedišką šermukšnį, paprastąjį ąžuolą, baltąją eglę, kalninę pušį, karpuotąjį beržą“, – informuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Ovidijus Petrulis.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Ramūno Judeikos, renkantis medžius buvo remiamasi kitų miestų patirtimi. R. Judeikos teigimu, Vilnius, Klaipėda, Alytus šias veisles savo gatvėse pasodinę jau prieš keletą metų ir, atrodo, jog jos pasiteisino.
„Pagrindinis kriterijus – medžiai turi būti atsparūs užterštam orui, dirvožemiui – juk sniegas mieste laistomas druska. Rausvažiedis kaštonas niekuo savo išvaizda nesiskiria nuo paprastojo, tačiau jo nepuola kandelė. Klevus, beržus planuojame sodinti parkuose, kur ne tokios atšiaurios sąlygos. Mažalapė liepa yra atspariausia oro ir grunto užterštumui. Dalis medžių – lietuviški. Mes ir konkurso sąlygose esame įrašę, jog medžiai turi būti adaptuoti Lietuvos, miesto sąlygoms. Tai reiškia, jog jie iš anksto turi būti pasodinti vazonuose ir panašiai “, – pasirinkimą aiškina R. Judeika.
Tuo tarpu gamtotyros specialistai linkę abejoti, jog šie naujų veislių medžiai tinkami Lietuvos miestams.
„Vargu ar įvežtiniai medžiai geriausia išeitis. Visais atvejais būtina aprobuoti naujai sodinamas medžių rūšis ir veisles. Tam reikia keliolikos ar net ir keliasdešimt metų stebėjimų ir tyrimų, kad galėtume nuspręsti, kurie iš naujai pasodintų medžių rūšių ir veislių tinkami Lietuvos miestų gatvių želdiniams. Kaip jie prisitaikys mūsų klimato sąlygomis? Kaip iškęs įšalą? Ar augs skurdžiame ir nuolat prastėjančiame dirvožemyje? Kaip reaguos į menką priežiūrą? Šie medžiai išvedami Olandijoje, Vokietijoje, kur klimatas visai kitoks. Be to, dažniausiai juos augina medelynai – medžiai lepinami, užauga šiltnamio sąlygomis. O paskui sodinami miestų gatvėse, kuriose .didelis užterštumas, asfaltas, betonas slegia šaknis, joms neleidžia kvėpuoti. O lietuviškų medžių, skirtų miestams praktiškai nėra. Bene geriausiai tiktų baltažiedė robinija dar žinoma kaip akacija “, – teigia VšĮ Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis.
Pasak S.A. Davenio, kad medis vešėtų, jam būtina gera priežiūra. Jei jos nebus, galime sodinti kokius tik nori medžius – jie vis tiek nevešės arba net žus. Pasak arboristikos specialisto, Lietuvos miestų savivaldybės per mažai dėmesio ir lėšų skiria urbanizuotų teritorijų medžių priežiūrai. Medžių pasirinkimu, pirkimu ir priežiūra dažniausiai rūpinasi tam būtino išsilavinimo neturintys žmonės.
„Tenka apgailestauti, kad dažniausiai miestų medžiai prižiūrimi itin prastai arba išvis neprižiūrimi – tiesiog pasodinami ir paliekami likimo valiai. Taip nutiko su 700 prie „Siemens“ arenos pasodintų medžių, iš kurių dabar sveikas belikęs vos vienas. Gedimino prospektas – dar vienas medžių nepriežiūros pavyzdys. Per mažai laistymo, nepakankamai maisto medžiagų ir medžiai vos gyvuoja. Kad medis išliktų nedėkingomis gatvių sąlygomis būtina gera drėkinimo, tręšimo sistema. Taip pat svarbus teisingas genėjimas. Tuo tarpu kaip tik Kaune medžiai genimi visiškai netinkamai. Paskubomis nugenama lajos apačia – medis praranda dalį lajos ir taip yra žalojamas“, – įspėja specialistas.
S. A. Davenis sutinka, jog savivaldybės dažnai neturi lėšų tinkamai medžių priežiūrai. Pasak specialisto, tam per metus reikėtų skirti ne mažiau kaip 2 proc. medžio vertės. Bent po 70 litų vienam medžiui, jeigu jis kainuoja 3000 litų. Pasak arboristikos specialisto, dažniausiai net tokia suma neskiriama, nes padauginus iš medžių skaičiaus ji įspūdingai išauga.
Provincialumas?
Etnologas Libertas Klimka tokį procesą vertina gana skeptiškai ir teigė, kad medžių kirtimas yra leistinas tik būtiniausiais atvejais. Na, o iškirsti medžiai privalo būti atsodinti tais pačiais lietuviškais, o ne importuotais augalais.
„Medis lietuviui tai ne tik puošmena, mediena, apsauga nuo žaibo ar pavėsis nuo saulės. Tai – tęstinumo, ilgaamžiškumo, bet ir gimtosios vietos simbolis. Parkai gali būti praturtinami atvežtiniais augalais, tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai“, - anksčiau GRYNAS.lt teigė etnologas.
Jis neatmeta ir provincialumo problemos, kuri gali kilti iš didelio savivaldos narių noro vietoj lietuviškų augalų sodinti atvežtinius ir nesupratimo apie jų prigijimą svetimoje žemėje.
„Galimas dalykas, kad tokiu būdu norima sukurti kitokią, egzotinę miesto aplinką. Tačiau, ar mes esame toks turtingas kraštas, kad taip lengvai galime atsisakyti to, kas mus daro išskirtiniais?“, - klausia L. Klimka.
