Vasario 23-ią dieną Lietuvoje įsigaliojo Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų populiacijos gausos reguliavimo plano. Juo patvirtintos taisyklės, kaip bus nustatinėjama šių plėšrūnų medžioklės kvota. Taip pat ši diena yra pirmoji, kai pradedama skaičiuoti šiųmetinė vilkų populiacija.
Po kelių savaičių turėtų paaiškėti, kiek vilkų turime Lietuvoje, o tuomet bus priimami sprendimai dėl vilkų medžioklės kvotos. Gamtos apsaugos departamento vedėjo Laimučio Budrio teigimu, per pastaruosius metus jų, greičiausiai, pagausėjo, nes kai kurios kaimynų latvių organizacijos ėmė skųstis iš Lietuvos atklystančiais plėšrūnais.
Praėjusiais metais, bent jau pagal įstatymus, vilkų turėjo būti sumedžiota mažiau. Kadangi miškininkų bei nevyriausybinių organizacijų, skaičiuojančių vilkus, duomenys išsiskyrė, Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nustatė 5 vilkų medžioklės kvotą. Oficialiai buvo sumedžiota 11 vilkų (kai kurie sumedžioti iki kvotos nustatymo).
Tarp beatodairiško saugojimo ir beatodairiškos medžioklės
Gamtos apsaugos departamento vedėjas Laimutis Budrys tikino, jog šiandien įsigaliojusios taisyklės nedaug ką keičia ar lemia. Jos tik nustato metodiką, kuria pagal esamą vilkų populiaciją sprendžiama, kaip ją reguliuoti.
„Kol kas tas dokumentas nieko per daug nereiškia. Yra daug diskusijų ir nesutampančių nuomonių. Manau, palaukime, kokie bus apskaitos rezultatai – tada galėsime diskutuoti. Nes didžiausias ginčas – kiek mes jų (vilkų, - red. past.) turime?
Latviai per du mėnesius sumedžiojo 200 vilkų – o mes nustatėm 5 vilkų medžioklės limitą. Truputį nėra logikos. Ir mes gauname priekaištų iš Latvijos visuomeninių organizacijų pusės, dėl to, kad iš mūsų pas juos atklysta vilkai. Manau, tos kvotos turėtų būti koordinuojamos bent jau trijų šalių mastu. Nes vieni beatodairiškai šaudo, kiti – beatodairiškai saugo. Kur čia tas aukso viduriukas?“, - klausė Laimutis Budrys.
Į Latviją migravo... pora vilkų?
Gamtos apsaugos departamento vedėjas teigė, jog aktyvios visuomeninės organizacijos, aršiai kovojančios už vilkų Lietuvoje išsaugojimą, galėtų susisiekti su Latvijos organizacijomis ir aptartį šį klausimą.
„Vilkas – tai toks gyvūnas, kurio jokiu būdu negalima išmedžioti, tačiau negalima leisti jiems ir uzurpuoti visų sričių. Prisiminkime, kad turime vilko „konkurentus“ - lūšis, kurių yra tris kartus mažiau, jos labiau saugomos. Bet apie lūšį niekas taip nediskutuoja“, - teigė Laimutis Budrys.
Organizacijos „Baltijos vilkas“ stambiųjų plėšrūnų duomenų bazės vadovas Tomas Selickas GRYNAS.lt teigė nežinantis jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų didelę vilkų migraciją į Latviją.
„Prie Latvijos arčiausias – Biržų girios masyvas. Ten pažįstamo girininko duomenimis, praėjusiais metais gyveno pora vilkų. Šiais metais – vienas, o vėliau jau nebeaptiko ir to. Todėl, manau, kad teigimas, jog vilkai migruoja į Latviją yra neatsakingas. Taip tvirtinti negalima, - teigė T. Selickas.-
Tarp kitko Latvijoje vilkų situacija nėra gera. Kiek jiems medžiotojams suteikta kvotų – tiek jie ir iššaudė, tačiau kas dabar pasakys, ar vilkų populiacija pas latvius yra stabili? Po vilkų apskaitų taip pat galėsime jau užtikrintai atsakyti, ar buvo kokia nors vilkų migracija iš Lietuvos į Latviją.“
Latviai vilkų iš tiesų nesaugo
T. Selicko nuomone, iš tokių kalbų galima susidaryti nuomonę, jog nemedžiojami vilkai sparčiai dauginasi ir jų populiacija gausėja.
Organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys vilkų migracijos į Latviją banga netiki, kol nebuvo atlikti jokie konkretūs stebėjimai ir užfiksuoti jų pėdsakai link Latvijos pasienio.
„Nežinau, kuo pagrįsti tokie teiginiai, žinau, tik kokiu tikslu jie sakomi. Reikėtų galų gale su ta kvota susitvarkyti – kiek galime juokauti?“, - griežtai kalbėjo V. Balys.
Vis dėlto jis patvirtino, kad kaimynai savo pilkių beveik nesaugo. „Latvijos miškų tarnybos ar generalinės urėdijos vadovas skaičiuoja, kad pas juos yra 300 - 500 vilkų ir kokius 40 proc. galima išmedžioti, - kaimynų įstatymus komentavo „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas. - Jie tiesiog taip nusprendė. O štai lenkų sprendimai – visai priešingi. Mes esame per vidurį ir blaškomės.“
Skaičiuotojams trukdo oras
V. Balys netiki, kad vienerius metus galiojusi griežtesnė vilkų medžioklės kvota leido atsigauti jų populiacijai Lietuvoje.
„Jūs įsivaizduojate, kad medžiotojai jų nešaudė? Šaudė. Buvo manoma, kad čia laikinas sprendimas ir jis netrukus bus atšauktas. Antra - nuolat vyksta brakonieriavimas, yra žmonių, kurie šaus į vilką nesvarbu, kokios bebūtų kvotos. Taigi įsivaizduoti, jog nušauta 11 vilkų – absurdas. Gali būti nušauti tie patys 40 ar 60. Kita vertus, mes nežinome, kiek medžioklė kompensuoja jų natūralią žūtį. Vilkai, kurie yra ligoti, silpnesni, jiems neužtenka maisto ar tiesiog dėl vidinės konkurencijos, nuo senatvės - taip pat žūva. Medžiotojai sumedžioja dalį silpnesniųjų. Ir mes nežinome – galbūt nesumedžiojus 40 vilkų, jie žūva natūraliai. Gal yra koks kitas santykis,“ - aiškino V. Balys.
Jis taip pat pridūrė, jog šiuo metu vykdoma apskaita taip pat negalės objektyviai parodyti, kiek Lietuvoje yra vilkų. Tam įtakos turi prastas oras – lietus, sniegas - skaičiavimo dieną ir kitos priežastys.
„Be to po pernai metų apskaitos buvo taisytinų dalykų. Mes iš tiesų ir pernai, ir šiemet dalyvaujame apskaitoje, vaikštome miške ir skaičiuojame. Tačiau į rezultatų apibendrinimą, nebuvome pakviesti - skundėsi „Baltijos vilko“ atstovas. - Tikimės, jog šiemet ne tik pasivaikščiosime miške, tačiau dalyvausime ir rezultatų skaičiavime“, - vylėsi Vaidas Balys.
