Lapkritį vairuotojai privalėjo vasarines padangas pasikeisti į žiemines. Dalis jų taip ir padarė, senąsias atiduodami į perdirbėjų rankas. Tokių padangų gyvenimas baigiasi ne pamiškėje, bet perdirbimo įmonėse, kur jos atgimsta kitomis naudingomis prekėmis.
Per krizę padangų keitimui - mažiau dėmesio
Gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje parduota 22 tūkst. 232 tonos padangų. Aplinkos apsaugos agentūra kol kas yra pateikusi tik 2010 metų duomenims, kurie rodo, kad prieš dvejus metus buvo surinkta apie 16, 6 tūkst. tonų panaudotų padangų. Iš jų sutvarkyta kiek daugiau nei 16 tūkst. tonų. Daugiau kaip pusė jų (apie 8 tūkst. t) buvo perdirbta, kita didelė dalis (apie 7 tūkst. t.) panaudota energijai gauti. Saugoti palikta beveik 4 tūkst. padangų, iš šalies išvežta - 61 t.
„Galima manyti, kad prasidėjus 2008 m. ekonominei krizei, gyventojai ir įmonės pradėjo labiau taupyti ir dažniau važinėjo nusidėvėjusiomis ar restauruotomis padangomis, užuot pirkę naujas“, - tokia išvada daroma Aplinkos apsaugos agentūros išleistame leidinyje „Aplinkos būklė 2011. Šiame leidinyje taip pat pastebima, kad ekonomikai ir pragyvenimo lygiui pradėjus augti, gyventojai ir ūkio subjektai turėtų skirti daugiau dėmesio savo automobilių padangoms, o senąsias priduoti. Todėl aplinkosaugos specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais padangų pridavimo rodikliai turėtų gerėti.
Iš padangų gaminama šiluma ir cementas
Padangų deginimo veiklą 2006 m. pradėjusios bendrovės „Akmenės cementas“ atstovas Richardas Sudaris teigė, kad įmonė kasmet nemokamam utilizavimui sulaukia panašaus kiekio panaudotų padangų iš privačių įmonių, savivaldybių bei atliekų tvarkymo centrų. 2006 m. įmonė surinko 7926 t padangų. Šis skaičius piką buvo pasiekęs 2011 metais, kuomet surinkta beveik 10 tūkst. tonų padangų. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad surenkamų padangų skaičius pernai viršijo prieš krizę buvusį lygį (8 - 8,9 tūkst. t). Iki šių metų lapkričio bendrovė skaičiuoja jau surinkusi 8,5 tūkst. tonų padangų.
Pasak R. Sudario, padangos, kaip ir kitos atliekos, negali būti paliktos bet kur, jas būtina tvarkyti: „Padangos yra sunkiai yranti atlieka, šis procesas trunka apie 20 tūkst. m. Be to, paliktos bet kur jos kelia grėsmę aplinkai ir visuomenei, nes yra labai degios. Padangas galima perdirbti ir kuo puikiausiai panaudoti šiluminės energijos gavimui“. Kaip rodo „Akmenės cemento“ statistiniai duomenys, beveik visas surinktų padangų kiekis buvo panaudotas šiluminei energijai gauti. Padangos yra deginamos itin aukštos temperatūros krosnyje, sudegusių padangų pelenai panaudojami cementui gaminti.
R. Sudaris GRYNAS.lt patikino, kad šiuo metu naudotos padangos sudaro apie 10 proc. viso įmonėje sunaudojamo kuro kiekio, o per metus yra sutaupoma net apie 12 tūkst. t neatsinaujinančio kuro (akmens anglies). Be to, degančios padangos į atmosferą išmeta mažiau anglies dvideginio (CO2) nei akmens anglis.
Padangos gali virsti gumine danga, trinkelėmis
Padangų perdirbimo įmonės „Metaloidas“ atstovas Dinas Pranskaitis GRYNAS.lt teigė, kad perdirbamų padangų kiekiai didėja, tačiau įmonė galėtų perdirbti daugiau padangų negu dabar sulaukia.
„Aišku, mes nevažinėjame ir nerenkame po vieną padangą iš žmonių. Dirbame su savivaldybėmis, kurios turi aikšteles ir ten kaupia padangas“, - sakė „Metaloidas“ atstovas.
Įmonė savo tinklapyje skelbia 2011 metais planavusi perdirbti iki 30 tūkst. tonų dėvėtų padangų. Tokį kiekį perdirbus, galima pagaminti 12 tūkst. tonų gumos granulių ir 40 tūkst. kvadratinių metrų guminės dangos.
Bijo mokėti - meta bet kur
Kartais gyventojus nuo padangų pridavimo perdirbimui atbaido įsitikinimas, kad už tai teks papildomai mokėti. Kaip GRYNAS.lt aiškino „Akmenės cementas“ atstovas R. Sudaris, į perkamų padangų kainą aplinkos taršos mokestis jau yra įskaičiuotas, todėl vairuotojams, pridavus padangas į automobilių servisus, papildomai mokėti nereikia. Negana to, atsakingi padangų pardavėjai patys imasi padangų surinkimo iš pirkėjų misijos.
„Padangų importuotojai kasmet metų pabaigoje privalo sumokėti vadinamąjį pakuotės mokestį, kuris sudaro 300 litų už toną. Jeigu per metus jie surenka ir sutvarko 80 proc. savo parduotų prekių, jie yra atleidžiami nuo šio mokesčio. Tad suinteresuotumas tikrai yra iš jų pusės“, - aiškino R. Sudaris.
Vairuotojai bijantys 10 litų mokesčio už priduodamas panaudotas padangas, jas kaupia savo sandėliuose arba tiesiog išmeta kur papuola. Pasak „Akmenės cemento“ atstovo, viena miškų urėdija vidutiniškai per metus savo teritorijoje užfiksuoja nuo 100 iki 200 t išmestų panaudotų padangų.
GRYNAS.lt reportažų ciklo „Aplinkosauga iš arti“ reportažas apie atliekas miškuose.
4 padangos priimamos nemokamai
Anot komunalinių paslaugų bendrovės „Ecoservice“ marketingo vadybininkės Ingos Kovalionok, automobilių savininkai turėtų elgtis atsakingiau ir vengti įstatymų pažeidimų.
„Jei žmogus susikrauna atliekas ir nuvažiuoja iki miško, kur jas suverčia, tai taip pat jis gali nuvažiuoti ir iki atliekų priėmimo aikštelės. Čia žmogaus požiūrio ir atsakomybės reikalas, kurį būdą jis pasirenka. Reikėtų gal tokiems žmonėms dar kartą priminti, kad atliekų šalinimas tam nenumatytose vietose užtraukia administracinę atsakomybę.“
GRYNAS.lt primena, kad gyventojai stambiagabaričių atliekų aikštelėse nemokamai gali priduoti 4 vienetus lengvųjų automobilių padangų (susitarimo atveju leidžiama nemokamai atiduoti ir daugiau, pavyzdžiui vienas asmuo gali atiduoti ir šeimos narių padangas). Viršijus šį kiekį, už papildomai atvežtas lengvųjų automobilių padangas tektų sumokėti 130 litų už toną, tokiu atveju viena padanga vidutiniškai kainuotų 1 litą.
GRYNAS.lt reportažas apie tai, kaip teisingai atsikratyti senais švirkštais, termometrais, padangomis ir baldais?
Neturint galimybės nugabenti stambiagabaričių atliekų patiems, už šį procesą atsakinga įmonė gali suteikti atliekų surinkimo ir išvežimo iš jums reikiamos vietos paslaugą. Padangos tokiu atveju būtų priimamos nemokamai, tačiau tektų susimokėti už transportavimo išlaidas.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 55 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės.
