Nė viena pakrantės valstybė pakankamai nesaugo iki šiol užterščiausia pasaulyje laikomos Baltijos jūros, tačiau Rusija, Latvija, Lenkija ir Lietuva yra keturios šalys, tai darančios dar prasčiau už kitas, teigiama Pasaulio gamtos fondo (WWF) parengtoje ataskaitoje.
Fondas suteikė reitingus visoms devynioms prie Baltijos jūros esančioms valstybėms. Lietuvai, kaip ir Lenkijai, teko po 25 iš 79 galimų balų. Prasčiau pasirodė tik Latvija (19 balų), ir Rusija, kuri Baltijos pakrantės valstybe laikoma dėl Kaliningrado srities (18). Rusija nėra Europos Sąjungos narė, tad ji neprivalo laikytis bendrijos direktyvų.
Estai surinko 26, danai - 28, suomiai - 29, švedai ir vokiečiai - po 36 balus.
Tyrime atsižvelgta į tai, kiek kenksmingų medžiagų iš žemės ūkio bei kitų veiklų patenka į jūrą iš kiekvienos šalies, kaip kiekviena šalis saugo biologinę įvairovę, kaip ji valdo savo jūrinius išteklius.
„Mums reikia mažiau kalbų, daugiau darbų“, - teigė ataskaitą pristatęs Švedijos WWF vadovas Haakanas Wirtenas.
Gamtosaugininkų teigimu, didžiausia pažanga vykdoma mažinant į vandenį patenkančių toksinų, tačiau ir čia „reikia dar daug padaryti“. Visos šalys prarado taškų dėl to, kaip valdo trąšų patekimą į vandenį. Platų jų naudojimą liudija pakrantėse nuolat pasirodantys dumbliai.
„Kalbant apie eutrofikacijos problemą, Lietuva galėtų įstatymais riboti fosforo kiekius skalbimo milteliuose ir kitose valymui skirtose priemonėse, vykdyti pelkių ir apleistų durpynų atkūrimą“, – sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.
