Lietuva kas gintarą kinams

Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­se Kur­šių ma­rio­se vėl ke­ti­na­ma pra­mo­ni­niu bū­du iš­gau­ti Bal­ti­jos auk­su va­di­na­mą gin­ta­rą, rašo lzinios.lt. Kalbama, kad ten slypi apie 100 tonų gintaro ištekliai, kuriuos kaip mat didelėmis kainomis supirktų kinai.

Kad Kuršių marių dugne slepiasi gintaro klodai žinoma nuo XIX a. vidurio, tai išaiškėjo gilinant farvaterį ties Juodkrante. Tris dešimtmečius šiuos klodus eksploatavo vokiečių verslininkai, o vėliau mineralas pramoniu būdu nebuvo išgaunamas. Dabar vėl pradedama kalbėti apie de­ta­lios gin­ta­ro iš­tek­lių žval­gy­bos kon­kur­so pradėjimą.

Ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas tie­siai švie­siai par­eiš­kė, kad pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti sa­vo klo­dus rei­kia dėl už­si­da­riu­sios gin­ta­ro ža­lia­vos rin­kos ša­lia esan­čio­je Ru­si­jo­je.

Kalbama, kad gintaro žaliavos išgavimas būtų įmanomas nuo kitų metų. Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino, kad šia žaliava jau domisi keli interesantai. Skaičiuojama, kad už 100 tonų gintaro žaliavos išgavimą valstybė gautų 7 mln. mokesčių.

Gintarą tyrinėjantys archeologai pastebi, kad telkinyje, apie kurį eina diskusijos, slypi tik labai smulkūs gintarai, todėl didelės ir ilgalaikės ekonominės naudos būtų mažai. Be to, jie pastebi, kad nukentėtų Lietuvos, kaip gintaro šalies įvaizdis, mat padaugėtų kičinių iš smulkių gintarų klijuojamų kūrinių.

Gintaro galerijų savininkai lzinios.lt iškėlė mintį, kad gintaro gavybą būtų galima susieti su turizmu. Jų siūlymas - gin­ta­rą kas­ti ribotais kiekiais ir pluk­dy­ti į ga­vy­bos plat­for­mą tu­ris­tus. Tokiu būdu turėtume pa­sau­ly­je uni­ka­lų ir itin pa­trauk­lų tu­ris­ti­nį ob­jek­tą.

Savo ruožtu Kuršių nerijos nacionalinio parko, į kurio teritoriją patenka minimas telkinys, atstovai pažymi, kad išgauti naudingųjų iškasenų parke negalima, tačiau yra taikomos dvi išimtys – gintarui ir sapropeliui. Vis dėlto prieš pradedant bet kokią žvalgybą ir gavybą turėtų būti detaliai suderinamos technologijos ir kiti aspektai.