Tušti maži miesteliai su senelių prieglaudomis prie bažnyčių, išnykę brandūs miškai ir kai kurios gyvūnų rūšys, - tokią Lietuvą 2030-aisiais piešia kai kurie gamtos ir urbanistikos ekspertai. Kiti prognozuoja šviesesnį rytojų, primindami darnios miestų plėtros perspektyvas: apleistų teritorijų tvarkymą ir žaliųjų miestų erdvių kūrimą.
Mintimis, kokia Lietuvos gamtosaugos situacija dabar ir 2030-aisiais dalijasi Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.
Viena geriausių pasaulyje
Aplinkos ministerija šalies gamtosauginės situacijos nelinkusi piešti niūriomis spalvomis.
Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis tikina, kad remiantis tarptautiniais tyrimais, Lietuva pagal gamtos būklę yra „viena geriausių pasaulyje“. Tačiau čia pat priduria, kad taisytinų dalykų esama.
Iš svetur atvežtas ir Lietuvoje sparčiai išplitusias kai kurių gyvūnų rūšis ministerijos specialistai įvardina kaip šaliai gana aktualią problemą.
„Aplinkos ministerijos sudaryta invazinių rūšių kontrolės taryba nuolat peržiūri tokių rūšių sąrašus, įvertina jų statusą, invazyvumą, galimą poveikį vietinėms rūšims ir jų populiacijoms. Kadangi turime karčios patirties, kai invazinės rūšys nustelbė ar visai išstūmė vietines rūšis (pavyzdžiui, kanadinė audinė užėmė natyvinės rūšies – europinės audinės – vietą), labai atsargiai žiūrime į siūlymus įvežti ir auginti mums nebūdingas svetimžemes rūšis“, - teigia direktorius.
„Aplinkos ministerijos požiūriu, svarbiausia gamtosaugos problema – užtikrinti apsaugos ir naudojimo pusiausvyrą, apsaugoti retas ir potencialiai nykstančias rūšis ir priemones jų biotopų apsaugai ir atkūrimui“.
Vis dėlto Lietuvoje įstatymais saugomoms nykstančioms paukščių rūšims (tokioms kaip stulgys, meldinė nendrinukė ar kitos) specialių apsaugos reglamentų dar nėra parengta. Pasak ministerijos, minėti reglamentai dar „bus parengti“.
„Iškertama mažiau nei priauga“
Aplinkos ministerijos specialistų tvirtinimu, Lietuvos miškingumas nuolat didėja ir didės - kasmet esą įveisiama apie 4000 hektarų naujų miškų žemės ūkiui netinkamose žemėse, o nemaža dalis žemių apželia mišku savaime.
„Prognozuotume, kad po 2-5 metų šalies miškingumas gali siekti 33,4-33,5 proc. šalies teritorijos (dabar jis siekia 33,2 proc. šalies teritorijos – red.past.)“, - teigia AM atstovai.
Ministerija nelinkusi sutikti su judėjimo „Už gamtą“ vadovo Algirdo Knystauto teiginiais, esą Lietuvoje sparčiai ir nekontroliuojamai kertami brandūs miškai. „Manome, kad tokia nuomonė yra nepagrįsta, nes miškų išteklių naudojimas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuotas ir griežtai kontroliuojamas. Tai patvirtina ir pasaulyje pripažinti Lietuvos miškams suteikti FSC miškų sertifikatai“.
Čia pat priduriama, kad brandžių medynų plotai per 2-5 metus išliks stabilūs arba truputį didės - esą Lietuvoje yra daug pusamžių ir bręstančių medynų, o medienos iškertama gerokai mažiau nei priauga.
Ateityje – dėmesys atliekų tvarkymui
Nors Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis nebuvo linkęs prognozuoti galimos šalies gamtosauginės situacijos po kelių dešimtmečių, jis nurodė artimiausius ministerijos darbus, į ką bus kreipiamas itin didelis dėmesys saugant aplinką.
„2007-2013 m. laikotarpiu labai daug investuojama į nuotekų surinkimą ir valymą, atliekų surinkimą, pajūrio tvarkymą, kovojama su invazinėmis gyvūnų ir augalų rūšimis. <...> Iki šiol statėme naujausius sąvartynus, jiems aikšteles, dabar pradėjome tvarkyti biologines atliekas. Naujajame 2014-2020 m. laikotarpyje ypač daug dėmesio skirsime atliekų tvarkymui“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis tikino, kad vienu iš artimiausių metų prioritetų bus darni miestų plėtra. „Į tai įeina ir lempučių keitimas, ir apleistų teritorijų tvarkymas, ir žaliųjų miestų erdvių kūrimas“, - artimiausius darbus vardino I.Kiškis.
