Brazilijos vyriausybė išplatino preliminarią Amazonės miškų kirtimo statistiką. Pasak jų, 2011 m. iš viso buvo iškirsta 6 238 kv. km atogrąžų miškų, esančių Brazilijos teritorijoje. Šis skaičius yra 23 proc. mažesnis nei 2010 m., rašo treehugger.com.
Nors aplinkosaugininkams tokios žinios yra išties geros, visgi pati situacija Brazilijos miškuose nėra patenkinama. Jau per praėjusius dešimtmečius buvo iškirsta dešimtis tūkstančių kv. km miškų, kurie nebuvo atauginti, tad nors tolesnių kirtimų mastai mažėja, visgi miškai ir toliau kertami, o nauji plotai jais neapauga. Antra, Brazilijos valdžia kol kas turi labai ribotas lėšas remti ūkininkus, kurie nekerta savo žemėje esančių miškų. Liepos mėnesį tam buvo skirti 48 mln. JAV dolerių (135 mln. Lt), bet tai daugiau nei pusė sumos skiriamos kasmet, o turint omenyje Amazonijos dydį ir šimtus tūkstančių ūkininkų, ši suma atrodo nereikšminga.
Taip pat svarbu ir tai, kad jau prasidėjo nesutarimai Brazilijos valdžios ir ūkininkų. Stabdydami kirtimus, ūkininkai praranda pajamas, o tai niekam nėra malonu, juolab, kad mėsos ir galvijų pašaro (pagrinde sojos) paklausa nuolat auga. Aplinkosaugininkai taip pat negaili kritikos strėlių šalies prezidentei Dilma Rousseff, kurios vienas iš programos tikslų – skatinti Amazonės upės baseino ekonomikos plėtrą (ši neįmanoma be miškų kirtimo).
-Gamtosauga- Amazonės miškai yra vadinami pasaulio plaučiais. Tai didžiausi pasaulio miškų masyvai, kurie sugeria daug CO2 ir kitų kenksmingų dujų. Jų naikinimas nėra vien Brazilijos ir aplinkinių valstybių problema, bet liečia viso pasaulio ekosistemas.
