Kad gruodžio gale ir sausio pradžioje Nemuno žemupys ir Kuršių marios išsilaužtų iš ledų – reiškinys retas, bet nėra pirmasis. Senbuviai prisimena ne vieną panašų ledonešį, įvykusį pastaraisiais dešimtmečiais, bet po jų yra buvę ir didelių šalčių sausio gale arba vasario pradžioje. Ir Kuršių marios vėl buvo padengtos ledu.
Sprendžiant iš hidrometeorologų prognozių, šiųmetis sausis bus šiltesnis už daugiametį vidutinį, tad Kuršių mariose poledinės žūklės pramogautojams progos pavirpinti avižėles eketėse gali ir neatsirasti. Ledo danga po dabartinio ledonešio susiformuos dar nežinia kada.
Ledonešis Kuršių mariose šiemet prasidėjo be jokių ekscesų, nuo ledo lyčių nereikėjo gelbėti meškeriotojų, jau ne kartą ankstesniais metais properšose pasimokiusių iš savo nutrūktgalviškumo.
Didesnį nerimą jau antra para kelia ledonešis Nemuno žemupyje, prie Panemunės miestelio ir žemiau jo esančiuose Pagėgių savivaldybės kaimuose.
Užvakar nuo Smalininkų (Jurbarko r.) pajudėjęs ledas vakar ties Panemune kimšosi po tiltais į Sovetską. Visą dieną lijo, vandens srautai(sniego tirpsmo ir lietaus) didėjo, Nemuno vaga tvino, kilo ir pasroviui sėkmingai nuplukdė ledo luitus žemyn.
Bet galop vis tiek įstrigo, ir sankamša iš karto sudarė didžiulę patvanką ištvinusiai upei.
Jau vakar Nemunas ties Panemune pasiekė stichinį lygį (5,60 metro), o šiandien rytą jis jau buvo viršytas kone metru. Tas pats – ir ties Lazdėnais.
Kad Naujųjų metų sutiktuvės vyks, po langais grėsmingai gurgždant ledonešiui, prie Nemuno gyvenantys Pagėgių savivaldybės Panemunės miestelio gyventojai nesitikėjo.
„Neatsimenam, kad taip būtų kada buvę. Kad gruodį šalčio sukaustytas Nemunas Naujųjų išvakarėse išsilaužtų iš ledų, o lyčių sangrūdos žemiau miestelio užstrigtų ir imtų tvinti potvynis. Šį rytą vanduo kai kur jau išsiliejo iki tvorų ir dar kyla. Iš rūsių reikia skubėti iškelti bulves, kad nesušlaptų, nes supus, ir liksim ne tik be maisto, bet ir be sėklos“,- tai Birutės ir Tado, vietinių Panemunės miestelio gyventojų nuogąstavimai.
Jie abu vakar išėjo į kiemą, kad perspėtų ne tik mane, bet ir dar vieną atsitiktinį keleivį nesukti pro jų namus panemunių keliu link geležinkelio tilto, nes iš krantų išėjusi upė jį jau paskandino lengviesiems automobiliams neįveikiamu gyliu.
Panemunės miestelis, turintis kelis šimtus gyventojų, nuo išsiliejusio Nemuno, kuris stichinį vandens lygį jau pasiekė ir viršijo, jokių nuostolių vakar nebuvo patyręs. Nei gyvuliai tvartuose, nei pašarai daržinėse neapsemti, o bulvėms saugyklas rūpestingi gyventojai yra įsirengę aukščiau, kad potvynio srautai nepasiektų.
„Mums jokio nepatogumo dar nėra, nors lytis išsiliejęs Nemunas šiandien neša pro pat mūsų kiemo tvorą“, - juokėsi vietinis jaunuolis Giedrius.
Šilutės rajone stichinį lygį šiomis dienomis pasiekė ir viršijo tik dešinysis intakas Leitė, o Minijai ties Lankupiais bei Atmatai ties Rusne iki stichinio lygio - dar apie trečdalis metro.
Kad jis bus pasiektas pirmosiomis šių metų dienomis- neatmestina. Stichijos šėlsmas priklauso nuo ledonešio judėjimo žemyn, iki Kuršių marių žiočių. Jei išjudinta ledų sangrūdų masė, nešama pasroviui, įstrigs, kaip paprastai, aukščiau Rusnės, stichinį lygį dėl patvankos Atmata taip pat pasieks. O potvynis tada jau skandins ir pagrindinę salos gyventojų susisiekimo arteriją su Šilute.
Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, patenkančiuose į potvynio zoną, jau apsemta apie dešimt tūkstančių hektarų teritorija, ją kertančiuose penkiolikoje kelių dėl užlietų atkarpų susisiekimas yra apsunkintas arba neįmanomas.
Automobilių kelių direkcija informuoja, jog keliuose Priekulė–Stragnai II ,Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai ,Sausgalviai–Žalgiriai, Žemaitkiemis–Vabalai, Plaškiai –Lazdėnai–Panemunė, Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė ,Pagėgiai–Plaušvariai, Rukai–Šilgaliai–Nausėdai, Plaškiai–Lazdėnai, Užliekniai-Paleičiai vandens gylis atkarpose siekia nuo 20 cm iki vieno metro.
