Laukia permainos: visuomenė į statybos procesą galės kištis iki tam tikros ribos

 (65)
Šiandien žiniasklaida mirga nuo antraščių apie neteisėtas statybas, naikinamus statybos leidimus. Visuomenė piktinasi statytojais, bet pastarieji kaltina savivaldybes, išduodančias statyboms leidimus, kuriuos kai kuriais atvejais vėliau atima teismas. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie pokyčiai laukia projektuotojų, statytojų bei statybos leidimus išduodančių institucijų ir kokius sprendimus siūlo jie patys.
Statybos
© DELFI / Karolina Pansevič

Dažnai žmonėms kyla klausimų dėl statybos leidimų išdavimo reikalavimų, būtinų dokumentų, statytojų ir valstybės tarnautojų, kurie išduoda statybos leidimus, atsakomybės ir pareigybių.

GRYNAS.lt skaitytojas Romas, aktyvus kovotojas prieš nelegalias statybas, redakcijai atsiųstame laiške siūlo griežtinti valdininkų asmeninės atsakomybės taikymo principą už tyčia ar netyčia išduotą neteisėtą statybos leidimą: „To reikia, kad už neteisėtus veiksmus valdininkai atsakytų patys. Jei kompensacijas valdininkams tektų mokėti iš savo kišenių, neteisėtų leidimų praktiškai neliktų.“

Siūloma išgryninti atsakomybes

Aplinkos ministerija planuoja konkrečiai įvardyti, kokios funkcijos išduodant statybų leidimus priskiriamos savivaldybei ir statytojui. Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, pagrindinis siekis – sumažinti klaidų išduodant statybos leidimus tikimybę ir nustatyti aiškias atsakomybes.

„Ministerijos vizija – susiaurinti savivaldybės, kuri išduoda statybos leidimus, atsakomybę, išgryninant klausimus, kurie savivaldai turi rūpėti. Pavyzdžiui, architektūra, teritorijų planavimo atitikimas. O statinio konstrukcijų patvarumas – tokių dalykų savivaldybės, mūsų žiniomis, netikrina, negali tikrinti ir neturi pakankamai resursų, specialistų. Nors jie ir patikimi savivaldybėms, jos dažniausiai nepatikrina. Nebent užkliūna už akies kažkas labai ryškaus. Tai tokius dalykus mes norime išgryninti, nes tai yra visgi projektuotojų ir ekspertų atsakomybė“, – aiškina R. Brandišauskienė.

Viceministrė tęsia, kad šiuo metu atsakomybė už statybos leidimo išdavimą yra tarsi išskaidoma, todėl, anot jos, nei projektuotojai, nei ekspertizės dalyviai, nei savivaldybės darbuotojai į projektą nepažiūri pakankamai rimtai: „Kaip esame pastebėję, atsakomybė dubliuojasi, tai ekspertas mano, kad viską padarė projektuotojas, o šis mano, kad viską patikrins savivaldybė.“

Planai tiksliai apibrėžti kiekvienos statybos leidimus išduodančios grandies funkcijas, R. Brandišauskienės teigimu, turėtų sutrumpinti ir leidimo išdavimo laiką.

„Matome, kad galima būtų šiek tiek greitinti statybos leidimo tvarką, išgryninant būtent savivaldybės vaidmenį, susiaurinant klausimų, kuriuos savivaldybė tikrina, ratą, tada galima gauti statybos leidimą greičiau, o toliau dirbti inžinieriams ir vykdyti visus kitus reikalingus dokumentus“, – komentuoja viceministrė.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

Dalį funkcijų siūlo perleisti projektuotojams

Išduodant statybų leidimus pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybei. Kaip tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis, šiandien savivaldybės darbuotojai turi peržiūrėti mažiausiai 8 statybų projektus, todėl, anot architekto, tikėtis, kad darbas bus padarytas nepriekaištingai, yra neįmanoma. Be to, M. Pakalnis sako, kad savivaldybės darbuotojas atlieka mokytojo, kuris ištaiso mokinių klaidas ir leidžia pasitaisyti, vaidmenį.

„Iš esmės, žmogus, savo parašu dengia kito klaidas. Savivaldybei reikia tikrinti tai, ką ji gali patikrinti. Man atrodo, kad didesnė atsakomybė turėtų tekti projektuotojams. Jie turi deklaruoti, ką jie daro, o jei jie suklydo, apgavo, tai tuomet jau kenčia jų atestatai“, – teigia M. Pakalnis.

Pasiklysta tarp šūsnies dokumentų

Kaip sako M. Pakalnis, dažnai teisės aktai, pagal kuriuos savivaldybės darbuotojas turi patvirtinti arba atmesti statybų projektą, prieštarauja vienas kitam. Tai padidina per klaidą išduotų statybų leidimų skaičių.

„Pagal mūsų teisės aktus galioja ir brėžinys ir aiškinamasis raštas. Turėtų galioti tik vienas brėžinys, o aiškinamasis raštas turėtų paaiškinti brėžinį, bet jam neprieštarauti. Paprastinti dokumentų sprendinius, peržiūrėti senuosius dokumentus ir padaryti, kad galioja tik brėžinys“, – mano Vilniaus miesto plėtros departamento vadovas.

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Karolina Pansevič

Architektai: mums trūksta įvertinimo

Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė laikosi nuomonės, kad jai priskiriama per daug atsakomybės išduodant statybų leidimus, tai architektai atvirkščiai – pasigenda svaresnio jų vaidmens dalyvaujant statybų procesuose. Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė tvirtina, kad architekto statusas projektavimo ir statybos procese išlieka labai menkas ir neatspindintis tos atsakomybės, kurią jie prisiima.

„Šiuo metu architektai statybos leidimų išdavimo procese veikia tik kaip vienos iš projekto dalių vadovai, kurių veiklai vadovauja projekto vadovai, nors būtent architekto priimami sprendimai turi didžiausią įtaką visuomenei pačiais įvairiausiais aspektais – kraštovaizdžio apsaugos, sveikos aplinkos kūrimo, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo, nuosavybės apsaugos ir kt. Pastarojo meto konfliktai tarp vystytojų, bendruomenių, institucijų kaip tik ir rodo, kad planavimo ir projektavimo procese visuomenės interesus derinančiam architektui nėra sudaromos sąlygos darnių sprendimų paieškoms, jų veikla yra pernelyg priklausoma tiek nuo statytojų, tiek nuo kitų plėtros dalyvių“, – komentuoja D. Bakšienė.

Nepaisant to, kad praėjus dešimtmečiui nuo pirmųjų žingsnių pagaliau baigta įkurti architektų profesinė savivalda (nuo 2017 metų visi atestuoti architektai tapo Lietuvos architektų rūmų nariais), priimtas Architektūros įstatymas, rengiamas architektūrinių konkursų tvarkos aprašas, dedami teisiniai pamatai regioninių architektūros tarybų veiklai ir kitoms architektūros kokybę užtikrinančioms priemonėms, vis dar būtina esminė Statybos įstatymo peržiūra, kurios metu, kaip tvirtina D. Bakšienė, būtų aiškiai susietos statybos dalyvių funkcijos su jų turimu išsilavinimu, priimamų sprendimų reikšme visuomenei ir nešama teisine bei profesine atsakomybe.

Sprendimus siūlo patikėti profesinės etikos varžomiems profesionalams

Lietuvos architektų rūmų pirmininkė D. Bakšienė pabrėžia, kad galutinius visuomenei svarbius sprendimus turėtų priimti asmenys, prisiimantys realią atsakomybę ir varžomi profesinės etikos reikalavimų, kurių reikšmę yra pabrėžęs ir Konstitucinis teismas: „Šiuo metu iš visų statybos dalyvių tik architektai yra įstatymu įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso ir tik jie turi veikiančią (pradėjusią veikti) profesinę savivaldą, užsiimančią skundų dėl profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimu.“

Statybos
Statybos
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau kaip pagrindinį esamos sistemos trūkumą architektų atstovė įvardija vėlyvą projekto derinimą su atsakingomis institucijomis: „Pagrindiniais trūkumais šiuo metu, matyt, reikėtų įvardinti pernelyg vėlyvą derinimąsi su visuomene (esminiai interesų derinimo sprendimai jau turėtų būti priimti teritorijų planavimo procese, kuris šiuo metu, deja, yra stipriai suardytas) ir pernelyg vėlyvą atsakingų institucijų vykdomą sprendinių patikrą. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas jau turi pateikti techninio projekto dokumentaciją, o tai reiškia jau padarytas dideles investicijas ir didelius nuostolius taisant projektą pagal institucijų pateiktas pastabas. Taip pat akivaizdu, kad valstybės ir savivaldybių institucijos eikvoja pernelyg daug biudžeto lėšų vien statytojų interesams svarbių sprendinių patikrai, nes visuomenės interesų įvertinimui (kam ir turėtų būti skirta projektų patikra biudžeto lėšomis) užtektų ir kur kas mažesnės detalizacijos sprendinių, nesunkiai pakoreguojamų paaiškėjus vienai ar kitai neatitikčiai.“

Žada daugiau viešumo

Aplinkos ministerija taip pat žada siekti statybų procesų viešumo ir skaidrumo. Tam būtina atverti duomenis, kad kiekvienas gyventojas ar statybų proceso dalyvis galėtų matyti, kurioje statybų stadijoje yra tam tikras projektas, bei nustatyti aiškią įstatymais numatytą tvarką.

„Jeigu kalbėti apie visuomeninę kontrolę, svarbu yra duomenų atvėrimas. Jau šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje ketinama atverti informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis. Jau esame praėję konsultacijas su asmens duomenų apsaugos institucijomis, išsiaiškinę, ką galima viešinti, ko ne. Mes laikomės tokio principo, kad būtų atviri duomenys ir matytųsi ne tik informacija, kad statybos leidimas išduotas, kaip yra šiandien, bet ir matytųsi, kam tiksliai yra leista, kokiam darbui atlikti yra tas leidimas išduotas“, – apie planus kalba aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė.

Be to, pašnekovė pabrėžia, kad ketinama suteikti visuomenei galimybę dalyvauti statybų procese tiesiogiai, išsakant savo nuomonę apie planuojamas statybas. Pasak R. Brandišauskienės, dabar žmonės dėl visuomenės interesų neatitinkančių statybų dažniausiai kreipiasi per vėlai, kada statytojai jau yra investavę nemažai pinigų ir nieko keisti nežada.

„Pastebime, kad visi protestai, visuomenės nepasitenkinimas, bent jau pastaruoju metu, kyla dažniausiai dėl to, kad visuomenė neturi galimybės dalyvauti sprendimo priėmime tada, kada yra laikas. Kai dar nėra išleisti pinigai, kai nėra susiformavę ir užsifiksavę tam tikri lūkesčiai dėl teritorijos vystymo. Mes matome, kad tada, kada jau yra tam tikros investicijos, tada kyla pasipriešinimas iš visuomenės dėl bejėgiškumo ir pakankamai radikaliai diskutuoja abi pusės: vieni nori daryti tai, kas suplanuota, kiti nori užkirsti kelią bet kokiems darbams. Tai yra ydinga. Vienintelis sprendimas šioje situacijoje yra labai aiškiai reglamentuoti, kad ta diskusija būtų pačiam pradiniam etape. Tai yra, kol dar nėra susiformavusių lūkesčių, atliktos investicijos, kad tada būtų aiškus etapas, kada galima diskutuoti su visa prieinama informacija, aiškia procedūra ir jei įvyksta ta diskusija, būtų galima judėti sklandžiai į priekį“, – aiškina viceministrė.

Ketina labiau įtraukti visuomenę

Kad projektų derinimas su visuomene dažnai būna pavėluotas, pažymi ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkė D. Bakšienė. Tačiau ji taip pat priduria, kad nors ir „projektavimas neišsiaiškinus visuomenės poreikių yra tas pats, kas gydymas neįvertinus ligos simptomų“, labai dažnai yra painiojamas visuomenės poreikių įvardijimas ir pačių projektinių sprendimų priėmimas, kuris jau turėtų būti pavestas profesionalams.

„Iš čia dažniausiai ir kyla nesusikalbėjimai bei netinkamas visuomenės dalyvavimo supratimas. Tai atsispindi ir dabartinėje visuomenės informavimo ir dalyvavimo tvarkoje, kuri iš esmės yra orientuota į jau priimtų sprendimų pristatymą, kai jau per vėlu vertinti įvairias alternatyvas, svarstyti skirtingus poreikių įgyvendinimo būdus, todėl tokie svarstymai įprastai tik įžiebia nesutarimus ir ginčus. Taigi manyčiau, kad statybos informacijos atvėrimas yra sveikintina iniciatyva, galinti prisidėti prie statybos dalyvių (visų pirma – statytojų) atsakomybės didinimo, tačiau lygiagrečiai yra būtina ir visų visuomenės dalyvavimo stadijų peržiūra, užtikrinant efektyvų jos įtraukimą į ankstyvąsias aplinkos sprendimų priėmimo stadijas“, – teigia D. Bakšienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)