aA
Ūkininkai degina šiaudus
Ūkininkai degina šiaudus
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Paskutinės rudens dienos primena ne tik apie artėjančią žiemą, bet ir kelia nerimą miestų gyventojams. Nors ir draudžiama, tačiau karts nuo karto daugiabučių ar privačių namų gyventojai nukritusius lapus, sudžiūvusias šakas meta į buitinių atliekų konteinerius arba dar blogiau – sukrauna laužą ir jį užkuria tiesiog po langais visiems kaimynams.

Miestų teritorijose draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.

Kitose vietovėse sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijose nustato pačios. Kai kuriose bendrijose atliekas krūvose draudžiama deginti sekmadieniais ir kitomis šventinėmis dienomis, kai kuriose draudimas deginti lapus, šakas galioja visus metus.

Puiki trąša

Aplinkosaugininkai pastebi, kad gana dažnai žmonės linkę atsikratyti daržo bei sodo atliekų jas sumesdami į laužo liepsnas. Šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos pavirstų ekologiškomis organinėmis trąšomis. Juk deginant tokias lengvai degančias atliekas sudega didelė ir pati vertingiausia šių trąšų dalis.

Jeigu nekursite ugnies, nuo daugybės kenksmingų junginių bus apsaugotas ir oras. Į jį deginant organines atliekas per trumpą laiką patenka labai daug teršalų – kietųjų dalelių ir įvairiausių cheminių junginių. Ypač pavojinga kartu su natūraliomis gamtinės prigimties atliekomis deginti įvairias plastmasės atliekas – butelius, šiltnamiuose naudojamas plėveles, taip pat senus drabužius, avalynę ir kt. Tai griežtai draudžiama. Degant tokioms šiukšlėms, į orą patenka daugybė žmogaus sveikatai pavojingų toksiškų medžiagų.

Komposto krūva yra gyvasis fabrikas. Jame darbuojasi pelėsiniai grybai, mielės, bakterijos, pirmuonys, nariuotakojai, sliekai. Yra tam tikra tvarka, kuria jie į tą darbą įsijungia ir baigia, kai jiems tas „ne pagal dantis“. Tada įsijungia kiti. Man be galo įdomu stebėti vyksmus komposto kaupuose“, – žurnalui "Rasos" yra sakęs bene vienintelės įmonės, nemokamai priimančios lapus ne tik iš gyventojų, bet ir iš įmonių, vadovas Andrius Juknevičius.

Manoma, kad į šią įmonę atkeliauja tik apie 20 proc. Vilniuje surenkamų lapų, mat nemokamai priimant keliami tam tikri reikalavimai – atvežti lapus be šiukšlių ir kitų neaugalinės kilmės atliekų. Tad kai kam daug paprasčiau jais atsikratyti kitaip.

Juknevičiaus įmonėje lapai kompostu pavirsta per 1,5–2 metus. Jei norime komposto pasigaminti greičiau, jį reikėtų dažniau perkasti, taip atsiras daugiau deguonies ir procesas paspartės.

„Žmonės dažnai daro klaidą kompostui kasdami duobę ar kaldami dėžę, geriausiai kompostuoti ant žemės, kaupuose“, – pataria Leopoldas Juknevičius.

Kas ir kur draudžiama

Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. 

Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui. 

Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.

Deginant šias atliekas privaloma vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikoje įstatymais bei teisės aktais.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato:

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki aštuonių šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų.

Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki šešių šimtų litų.

Pažeidėjai neatsiperka tik administracinėmis baudomis, jie turi atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (6)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (62)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Testas: ar pavyks atsakyti į 10 šią vasarą išpopuliarėjusio žaidimo klausimų (6)

Gyventojai visoje Lietuvoje įsitraukė į „Nacionalines Eko lenktynes“ – virtualų žaidimą,...

Lietuvoje atsidarė visoje Europoje žinoma gamykla: tik pažiūrėkite, kuo pavirsta į taromatus sukišti jūsų buteliai (62)

Stebint sėkmingus užstato sistemoje surenkamų vienkartinių gėrimų pakuočių rezultatus,...

Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti (31)

Europai žengiant žiedinės ekonomikos kryptimi, vis daugiau šios ekonomikos sėkmės pavyzdžių...

Top naujienos

Vilniaus mokykloje kilusio skandalo detalės dar bjauresnės: vaikus galėjo maitinti pašvinkusia mėsa (90)

Kukuliai iš vakarykščio troškinio, sklindžiai – iš košės atliekų. Ne tų, kurios liko...

Skvernelis: tam, kuris turės skiepą, bus visiškai kitos keliavimo, bendravimo, verslo sąlygos papildyta (115)

Ateityje sudarinėjant kelionių burbulus gali būti atsižvelgiama į tai, ar žmogus yra skiepytas...

Šiaulių ligoninėje jau 11 koronaviruso atvejų: niekas net neįtarė, pirmas testas buvo neigiamas (5)

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika antradienį įvertino padėtį...

„Bloomberg“: Baltarusijoje – slapta Putino karinė intervencija

Jeigu tikėsite iš Kremliaus siunčiama žinia, Rusija šiuo metu neplanuoja siųsti policijos ar...

Kroviniai ima vėluoti: vežėjai Baltarusijoje susiduria su nauja patikrinimų taktika (152)

Aliaksandras Lukašenka jau ne kartą pagrasino užverti sienas ir nebepraleisti vilkikų iš...

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES (230)

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Iš epidemiologų – žinia visiems Lietuvos darbdaviams dėl nuotolinio darbo (155)

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249...

Tarptautinio tyrimo gijos Lietuvoje: Verslovo įmonei – milijoninės pajamos iš prekybos su separatistais (25)

„Siena“ tęsia žurnalistinį tyrimą apie Lietuvos įmonių prekybą su separatistiniu...

Užfiksavo smurto protrūkį gatvėje: „Prius“ vairuotojas sumanė paauklėti „klevą“ (104)

Apie smurtą keliuose lietuviai spėjo pamiršti, tačiau teigti, kad jo apraiškos iš šalies kelių...

Mes niekada nesipykstame: psichologė pasakė, ar iš tiesų ši frazė byloja apie darnius santykius

Gerai subalansuotoje poroje, abu partneriai turėtų žaisti vienoje komandoje ir siekti bendrų...

|Maža didelių žinių kaina